Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos atsakas į JAV PRGS Rytų Europoje (3)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2007 05 16

JAV priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) elementų dislokavimo Rytų Europoje (kol kas tik Lenkijoje ir Čekijoje) klausimas vis dar kelia daugybę diskusijų. Rusijos požiūris į šį Amerikos žingsnį yra labai neigiamas. Tačiau, atrodo, Vašingtonas neketina atsisakyti savo planų, o Lenkija ir Čekija, skirtingai negu kai kurios kitos Europos šalys, šiems planams pritaria. Todėl yra verta paanalizuoti, koks galėtų būti Rusijos atsakas į Amerikos strategines iniciatyvas Europoje. Prieš pradedant ieškoti atsakymo, svarbu yra nustatyti, ar PRGS elementų Rytų Europoje klausimas yra politinis, ar karinis. Dėl to tvirto sutarimo tarp ekspertų nėra. Vieni analitikai teigia, kad klausimas turi realų karinį (ir kartu politinį) pagrindą. Kiti teigia, kad vykstantys žaidimai turi vien politinę potekstę (ypač kas liečia Rusiją ir JAV), nes realios strateginės karinės grėsmės Amerikos PRGS elementų dislokavimas Rytų Europoje Rusijai nekelia ir artimiausiu metu nekels. Straipsnio autorius yra labiau linkęs pritarti šiai nuomonei. Tačiau bet kuriuo atveju būtų įdomu detaliau ištirti galimą Maskvos atsaką į JAV iniciatyvą, darant prielaidą, kad Rusija vadovaujasi karinės grėsmės (rusiškų tarpžemyninių balistinių raketų numušimo) prielaida. Toks atsakas turėtų keletą aspektų: politinį, karinį ir teisinį.

Europa ir JTO

Vienas pirmųjų Rusijos uždavinių būtų supriešinti Jungtinių Valstijų PRGS klausimu Europą, t. y. pasiekti griežtą ES valstybių reakciją į Varšuvos ir Prahos vienašalius (nepasitarus su kitomis ES partnerėmis) veiksmus, dėl ko jos turėtų pakeisti savo poziciją. Kadangi tai padaryti būtų ganėtinai sudėtinga, Rusija kartu gali mėginti jai nepalankų procesą pakreipti sau naudinga linkme, siekdama strategiškai ypač reikšmingo ilgalaikio pobūdžio tikslo - kartu su ES sukurti europinę PRGS, kurioje svarbiausias vaidmuo atitektų ne Amerikai, o Rusijai ir Europai. Antai Konstantinas Kosačiovas (Rusijos Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas) pareiškė, kad Rusijos pasiūlymas Europos Sąjungai dėl bendros PRGS kūrimo tebegalioja, ir ES bei Rusija būtų pažemintos, jeigu tokią sistemą kontroliuotų Amerika. Jeigu ES sutartų su Rusija dėl bendros europinės PRGS kūrimo, Maskva ženkliai sustiprintų savo pozicijas Europoje, ko ji visada ir siekė. O atskiroms proamerikietiškoms ES šalims būtų sunku paaiškinti, kodėl jos nenori tokios sistemos, kad saugumo klausimas būtų išspręstas. JAV ir Rusijos, kaip galimų ES saugumo garantų, skirtumas (jeigu JAV sąjungininkės Europoje apeiliuotų į bendros su Amerika, o ne su Rusija europinės PRGS kūrimą) šiuo atveju yra tas, kad (a) neaišku, katros PRGS technologijos yra geresnės (kainos ir efektyvumo prasme), ir (b) – kas svarbiau - kad su Rusija, skirtingai negu su Amerika, ES galėtų bendradarbiauti lygiais pagrindais, nes Rusija šiandien nėra tokia supergalybė kaip JAV ir negali sau leisti (net jei ir norėtų) siekti dominuojančio vaidmens, kokio visada siekia JAV. Buvęs Lenkijos krašto apsaugos ministras Radoslavas Sikorskis laikraštyje „Washington Post“išspausdino sensacingą straipsnį, kuriame atskleidžia Lenkijos ir JAV derybų PRGS klausimu detales. R. Sikorskis apkaltino amerikiečius nekompetentingumu ir išdidumu, teigdamas, kad JAV atstovai suįžūlėjo tiek, kad kartu su derybų pradžios nota įteikė lenkams ir lenkiško atsakymo, kuriame buvo daug įsipareigojimų iš Lenkijos pusės ir minimaliai įsipareigojimų iš JAV pusės, variantą. Pabaigoje R. Sikorskis pažymi, kad Amerikos autoritetas Europoje smunka, o nepasitenkinimas JAV užsienio politika didėja.

ES valstybių visuomenės (tarp jų lenkai ir čekai) labai negatyviai vertina JAV norą dislokuoti savo PRGS elementus Europoje. Tuo pat metu ES šiandien pirmininkaujančios Vokietijos kanclerė Angela Merkel išsakė nuomonę, kad PRGS elementų dislokavimo Europoje klausimą, kaip bendrą visai Europai, derėtų svarstyti ir spręsti NATO, įtraukiant į pokalbį ir Rusiją, kaip dvidešimtuko narę. Taigi Maskvos pastangos kurti europinę opoziciją JAV PRGS planams Europoje ateityje gali duoti apčiuopiamų rezultatų, jeigu Rusijai ir toliau pavyks sėkmingai diskredituoti JAV sąjungininkes iš „naujosios“ Europos (ypač lenkus, kurie, kaip pasakytų rusai, iš pradžių sužlugdė derybas dėl strateginės ES ir Rusijos partnerystės sutarties, o dabar nekreipia dėmesio į europietiškų partnerių susirūpinimą dėl PRGS klausimo kontroversiškumo), kaip negerbiančius ES vienybės principo ir nuolat trukdančius konstruktyvių Europos santykių su Rusija plėtrai.

Antra arena, kurioje Rusija galėtų sutrukdyti JAV PRGS plėtros planams iš principo, yra JT. Neseniai Rusijos atstovas JT Vitalijus Čiurkinas pareiškė, kad ginkluotės dislokavimas kosminėje erdvėje gali turėti padarinių, kurie bus tiek pat rimti, kiek branduolinės eros pradžios padariniai. Todėl Rusija jau parengė tarptautinę sutartį dėl „žvaigždžių karų“ prevencijos, kad kosmosas netaptų nauju priešpriešos lauku. Čia prisimintina, kad neigiamą nuomonę dėl kosmoso militarizacijos buvo išreiškęs ir Sergejus Ivanovas bei Vladimiras Putinas savo garsiojoje kalboje Miunchene. Šias Rusijos iniciatyvas  remia ir Kinija. O amerikiečiai jas vertina skeptiškai, nes tai palaidotų jų PRGS planus  (be kosminio sando ji yra bevertė). Žinoma, amerikiečiai galėtų vetuoti bet kokią jiems nepalankią sutartį JT Saugumo Taryboje, bet jų, kaip besirūpinančių pasaulio saugumu, įvaizdis eilinį kartą nukentėtų, ir tuo Rusija galėtų pasinaudoti toje pačioje Europoje.

Karinis atsakas

Rusai yra meistrai sugalvoti visokiausias žodžių kompiliacijas, taikliai atspindinčias reikalo esmę. JAV PRGS atveju vienam iš straipsnių buvo sugalvotas pavadinimas ПРОбьём (šiaip šis žodis reiškia „pramušime“, o čia jo prasmė yra „PRGS mušame/įveikiame“). Taigi įdomu paanalizuoti, kokias karines kontrpriemones Rusija gali priešpastatyti JAV PRGS tinklo plėtrai Rytų Europoje. Šiuo atveju svarbūs yra du momentai: apsisaugojimas ir raketų-perėmėjų sunaikinimas.

PRGS yra skirta strateginėms branduolinėms raketoms numušti, todėl visų pirma reikėtų įvertinti Rusijos galimybes šioje srityje. Teoriškai JAV PRGS elementai Rytų Europoje turėtų perimti rusiškas raketas pradiniame skrydžio etape. Todėl prasminga yra aptarinėti ne rusiškų branduolinių raketų galvučių skaičių, o jų pakilimo etapo charakteristikas. Pirmiausia, kaip teigia Jurijus Zaicevas (Inžinerinių mokslų akademijos patarėjas), „Perėmimas šioje atkarpoje gali būti įvykdytas tik jeigu perėmėjo, dislokuoto žemės paviršiuje, greitis yra didesnis už perimamos raketos greitį, o perėmėjo atstumas nuo taikinio yra ne daugiau kaip 500 kilometrų, jeigu taikinys yra raketa, varoma skystuoju  kuru, ir ne daugiau kaip 300 kilometrų, jeigu taikinys yra raketa, varoma kietuoju  kuru.“ Rusiškos balistinės raketos „Topol-M“ dislokuotos Saratovo ir Ivanovo srityse (atstumas nuo Lenkijos yra daugiau kaip tūkstantis kilometrų). Todėl amerikiečių GBI (Ground-Based Interceptor) raketos negalės jų perimti starto metu. Be atstumo, reikšmingi dar keli faktoriai: raketos-taikinio pakilimo greitis ir manevringumas kylant. Kietojo kuro raketos, kokios yra „Topol-M“, kyla greičiau. Planuojama, kad ateityje pirmoji šios raketos skrydžio fazė užtruks apie minutę ir baigsis 80-100 kilometrų aukštyje. Be to, kaip pareiškė pagrindinis „Topol-M“ konstruktorius Jurijus Solomonovas, ši raketa gali atlikti manevrus ir horizontalioje, ir vertikalioje plokštumose, kas ženkliai apsunkina jos trajektorijos nustatymą ir raketos perėmimą. Pastaruoju metu „Topol-M“ raketų, skirtų Rusijos strateginės paskirties pajėgoms, įsigijimo tempai padidėjo.

Dar viena Rusijoje plačiai svarstoma kontrpriemonė yra pasitraukimas iš Vidutinio (1000-5500 km) ir trumpojo (500-1000 km) nuotolio raketų sutarties. Tačiau manytina, kad toks žingsnis nėra prasmingas. Visų pirma, Rusija įvaizdžiu prilygs Amerikai, kuri nutraukė 1972 m. PRGS sutartį. Antra, Rusija nėra tokia turtinga, kad gamintų ir „Topol-M“, ir „Bulava“ („Topol-M“ modifikacija jūriniam naudojimui), ir vidutinio nuotolio raketas „Pioner“. Šiuo atveju geriau gaminti „Topol-M“. Trečia, vidutinio nuotolio raketų gamybos atnaujinimas pareikalautų ne tik papildomų lėšų, bet ir laiko. Kaip pareiškė Nikolajus Solovcovas (Rusijos strateginės paskirties pajėgų vadas), jeigu dabar būtų priimtas politinis sprendimas, vidutinio nuotolio raketos galėtų atsirasti Rusijoje tik po 5-6 metų (čia, ko gero,  optimistiškiausia prognozė). Pagaliau, jeigu Rusija nutrauktų sutartį, tai JAV irgi galėtų laisvai kurti ir gaminti vidutinio ir trumpojo nuotolio raketas bei dislokuoti jas netoli Rusijos sienų (ir tam Amerikai, tikėtina, prireiktų mažiau laiko). Taigi Rusijai neverta nutraukti Vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų sutarties. Geriau reikėtų prisiminti kompleksą „Oka“, kurio veikimo spindulys buvo 400 kilometrų, bet kuris irgi buvo sunaikintas (Michailo Gorbačiovo geros valios gestas). Tačiau iš naujo gaminti „Oka“ neverta. Jos pagrindu Rusijoje buvo sukurtas kompleksas „Iskander“ („Искандер-Э“), kurio veikimo spindulys yra 280 kilometrų (artimiausiu metu jį planuojama padidinti iki 500 kilometrų). Tokius kompleksus galima būtų dislokuoti Kaliningrade ir Baltarusijoje.

Kita galima kontrpriemonė, kurią pasitelkus  galėtų būti sunaikinti JAV PRGS elementai Europoje, yra aviacija – tiek Kaliningrade dislokuota įprastinė (SU-27), tiek strateginė. Rusija turi keleto tipų strateginių bombonešių: TU-22M3, TU-95MC ir TU-160. Geriausiai šiuo atveju, atsižvelgiant į naudojamą ginkluotę (hipergarsines ir ikigarsines raketas), tiktų TU-22M3 ir TU-160. Kaip rašo „Izvestija”, iki 2015 m. Rusija planuoja pagaminti ne mažiau kaip du naujus TU-160. Be to, Rusijoje sėkmingai buvo išbandyta nauja sparnuotoji raketa X-555 (patobulinta X-55, naudojama TU-160), kurios veikimo atstumas yra iki 5000 kilometrų, tikslumas 18-26 metrų, greitis 936 kilometrų per valandą (0,77 M), skrydžio aukštis - nuo 40 iki 110 metrų. Taip pat kartu su Indija Rusija kuria naują hipergarsinę sparnuotąją raketą. Pagaliau, pasitelkus aviaciją, PRGS elementus galima ne tik sunaikinti, bet ir „apakinti“.

Pabaigoje galima būtų paminėti grupę papildomų kontrpriemonių, kurios yra rečiau aptariamos: pirma, povandeninių laivų (ginkluotų raketomis „Granit“) panaudojimas PRGS elementams sunaikinti; antra, specialiųjų pajėgų panaudojimas PRGS bazėms užimti; trečia, PRGS veikimas neįsivaizduojamas be palydovų. Todėl ateityje, jeigu teisiškai nepavyks apriboti kosmoso militarizacijos (greičiausiai nepavyks), Rusijai reikia galvoti apie priešpalydovinių karinių sistemų kūrimą (nemaža patirties šioje srityje buvo sukaupta 20 a. devintame dešimtmetyje).

Išvados

Šiandien JAV PRGS elementų dislokavimo Rytų Europoje klausimas yra iš esmės politinis. Galbūt ateityje karinis jo sandas taps aktualesnis. Todėl Rusijai šiame kontekste (ir apskritai turint omenyje dabartines santykių su JAV tendencijas) jau dabar yra prasminga galvoti ne tik apie politines-teisines, bet ir apie efektyvias karines kontrpriemones Amerikos planams. Kol kas Rusija vis dar išsaugo pakankamą didžiosios valstybės karinį potencialą tiek branduolinėje, tiek konvencinėje srityse. Taip pat yra vis daugiau investuojama į naujos ginkluotės kūrimą. Padidėjo ir naujų ginkluotės pavyzdžių įsigijimų. Rusijos žmonės, žinoma, galėtų tuo džiaugtis, bet pasauliui dėl to nieko gero, nes grįžta didžiųjų ginklavimosi varžybų laikai, o pagaminti ginklai dažniausiai anksčiau ar vėliau panaudojami.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras