Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kova su korupcija Vietname: per stipriai supurčius valtį, kito šanso gali nebebūti

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2016 05 20

Komunistų partijos tvirta ranka valdoma Vietnamo Socialistinė Respublika balandžio pradžioje sužinojo apie naujo paskirtojo prezidento prisaikdinimą. Prisiekęs visišką ištikimybę partijai, valstybei ir jos žmonėms, juo tapo policijos generolas, buvęs visuomenės saugumo ministras Tran Dai Quang (59 m.).

Vietnamas – viena iš kelių pasaulio šalių, kur išliko autoritarinis komunistinis valdymas (įvestas 1975 m.). Nevyriausybinės žmogaus teisių ir laisvių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“ pernai paskelbtame Pasaulio raporte teigiama, kad situacija Vietname tebėra kritinė – žmogaus teisės vis dar stipriai varžomos. „Nors 2014 m. buvo suimta mažiau tinklaraštininkų ir aktyvistų nei 2013 m., saugumo pajėgos sustiprino įvairias kritikų persekiojimo ir bauginimo formas“, – teigiama raporte ir konstatuojama, kad griežta valstybinė kontrolė ir endemiška sisteminė korupcija išlieka pagrindiniais veiksniais, stabdančiais Vietnamo pažangą.

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ 2015 m. duomenimis, pagal korupcijos suvokimo indeksą Vietnamas užima 112 vietą iš 168 analizuotų valstybių ir iš 100 galimų balų surinko tik 31.

Pokyčių valstybėje siekiančiai pilietinei bendruomenei veikti tokiomis sąlygomis ne tik sudėtinga, bet neretai ir pavojinga. „Vietname privalome laviruoti – kartą per stipriai supurčius valtį, kito šanso gali nebebūti“, – neslepia „Transparency International“ skyrių Vietname įkūrusi Nguyen Thi Kieu Vien.

***

Su kokiais iššūkiais susidūrėte ir kaip tokią organizaciją sutiko tuometinė Vietnamo valdžia?

Svarbu atsiminti Vietnamo kontekstą: su žodžio, asociacijų laisvėmis, teise gyventojams jungtis į organizacijas čia sudėtinga. Paprastas pavyzdys – Vietname vis dar nėra asociacijų įstatymo, vadinasi, norinčios užsiregistruoti ir veikti nevyriausybinės organizacijos susiduria su didžiuliais iššūkiais.

Tai reiškia, kad tuo metu Vietname įprastai įkurti „Transparency International“ skyriaus nebuvo įmanoma. Pasinaudojau kompanijoms skirtu įstatymu, kad galėtume egzistuoti: 2008 m. įsteigiau nevyriausybinę organizaciją kaip individualią įmonę „Towards Transparency“ (liet. „Link skaidrumo“ – V. S. pastaba). Pirmiausia reikėjo sukurti gerus santykius su vyriausybe, pilietine bendruomene, jaunimu, t. y. kad visos suinteresuotos pusės mus pripažintų konstruktyviu veikėju, prisidedančiu prie nukreiptos prieš korupciją veiklos. Laikas tam buvo gana palankus, nes Vietnamo vyriausybė kaip tik rengė nemažai antikorupcinių įstatymų. Pristatėme save kaip agentūrą, remiančią tokį darbą.

Iš pradžių dirbti buvo tikrai sudėtinga, bet tai keičiasi. Tiesa, kartais ir dabar negalime rasti tiesioginio kontakto su Vietnamo valdžia ir turime prašyti tarptautinės bendruomenės, kad palengvintų mūsų dialogą. Kaip tai vyksta? Kreipiamės į tarptautinės bendruomenės atstovus, šie perduoda mūsų poziciją vyriausybei, o kartais ima bendrauti visos suinteresuotos pusės.

Žinoma, būna ir taip: iš Vietnamo užsienio reikalų ministerijos ateina tokia pozicija: „Vadinasi, norite aptarti naują „Transparency International“ paskelbtą korupcijos indeksą ir pakvietėte žiniasklaidą? Tikriausiai reikėtų atsisakyti šio renginio.“ Tokiu atveju tenka atsakyti, kad renginys įvyks, bet jis organizuojamas ne mūsų, o Švedijos ambasadoriaus Vietname iniciatyva – jei norite sustabdyti šį renginį, kalbėkitės su juo. Taip tenka veikti.

Taip reaguojama, nes galvojama, kad Vietnamas užims prastas pozicijas ir gali būti apjuodintas. Vadinasi, blogai atrodys ir šalį valdanti Komunistų partija. Vyriausybė bijo „prarasti veidą“, bet kartu nenori pasirodyti agresyvi, per daug kontroliuojanti.

Antra vertus, kai valdžiai parodėme, jog esame ne tam, kad juos gėdintume, ir pritariame, jog korupcija yra sisteminė šalies bėda, o ne vieno ar kito politiko ypatybė, galime daugiau paveikti antikorupcinių įstatymų tobulinimą, pagerinti jų įgyvendinimą.

Vadinasi, Vietnamo komunistų partija pripažįsta, kad šalis turi korupcijos problemą?

Iš pradžių prabilti apie bet ką, susijusio su korupcija Vietname, buvo keblus klausimas, nors ji išplitusi po daugelį sričių. Pradžioje teko imtis neutralių, politiškai priimtinų temų, kad valdžia apsiprastų ir pritartų mūsų egzistavimui, nelaikytų organizacijos grėsme. Dėl to pradėjome nuo korupcijos švietimo, vėliau – statybos sektoriuose.

Pavyzdžiui, tėvai duoda kyšius mokytojams, kad jų vaikai sėdėtų klasės priekyje ir šie į juos normaliai kreiptų dėmesį; arba, tarkime, noriu, kad dukra gautų gerus pažymius, bet be kyšio ar papildomų mokamų pamokų lankymo ji gaus prastesnius įvertinimus. Dabartinė sistema nesąžininga: mokytojų darbas apmokamas labai prastai, tad jie imasi tokių dalykų, kad pasididintų pajamas. Taigi, važinėjome po šalies mokyklas ir atlikome apklausas, kodėl ir kokiomis formomis egzistuoja korupcija. Ieškojome tendencijų ir siekėme į tai atkreipti didesnį vyriausybės, tarptautinės bendruomenės dėmesį, įtraukti žiniasklaidą ir taip įžiebti diskusiją. Nebuvo lengva: iš pradžių net neleista to nušviesti nepriklausomai žiniasklaidai – sakyta, kad tai ne jų reikalas.

Dėl sparčios interneto plėtros, didėjančio socialinių tinklų naudojimo nedemokratiniams režimams vis sunkiau užtikrinti visuomenės kontrolę. Kokia padėtis Vietname – ar tai, Jūsų nuomone, gali paskatinti teigiamus pokyčius?

Iki 2000-ųjų interneto infrastruktūra Vietname buvo labai prastai išplėtota, bet dabar vis daugiau žmonių įgyja prieigą prie interneto. Apie 75 proc. jaunų žmonių iki 35-erių metų naudojasi internetu. Čia yra daug potencialo, nes vietnamiečių populiacija itin jauna: maždaug 55 proc. gyventojų yra jaunesni nei 35-erių.

Socialiniai tinklai gali atlikti svarbų vaidmenį, nes Vietname nėra nuo valstybės nepriklausomos žiniasklaidos. Vis dėlto pastebėjau, kad, kai pilietinės bendruomenės atstovai norėjo kažką inicijuoti pasitelkdami socialinius tinklus, tai nebuvo konstruktyvu. Tai valdžiai tiesiog atrodė per daug grėsmingai. Vietname reikia stengtis išlaikyti balansą, kitaip tariant, žinoti, kada gali ką nors stumti, o kada reikia žengti žingsnį atgal ir pradėti kalbėtis, užsiimti lobizmu už uždarų durų. Tarptautiniu mastu „Transparency International“ turi labai daug priemonių, daug atliktų tyrimų, sėkmingų veikimo pavyzdžių, tačiau mes Vietname privalome laviruoti atsargiai – kartą per stipriai supurčius valtį, kito šanso gali nebebūti.

Manau, socialiniai tinklai apsunkina kontrolės galimybes, bet valdžia bando veikti ir čia, – sakykime, ji turi apmokamus komentatorius, kurie socialinių tinklų, forumų diskusijose komentuoja taip, kaip reikia jai. Kaip suprantu, tam skiriamos gana didelės lėšos.

Užsienio žiniasklaidą galima skaityti, tačiau tai priklauso nuo konkrečių straipsnių – kartais valdžios nurodymu uždedama „Firewall“ (sistema, pagal tam tikras taisykles koordinuojanti ir kontroliuojanti informacijos srautus, t. y. nulemianti, kokia informacija pasieks interneto vartotojus. – V. S.). Vadinasi, būdama Lietuvoje galiu perskaityti straipsnių, kurių mano kolegos Vietname negalėtų skaityti. Taip vis dar vyksta, nors informaciją kontroliuoti vis sunkiau – tai viršija valdžios jėgas. Kita vertus, ji turi kitų kontrolės priemonių, tarkime, paprasčiausiai pasiunčia civiliais persirengusius policininkus sekti nepalankių žmonių veiklos.

Kokios Jūsų prognozės – ar įžvelgiate pozityvių tendencijų?

Kovai su korupcija būtina laisva žiniasklaida, stipri pilietinė bendruomenė ir tam tikri valdančiuosius kontroliuojantys mechanizmai, pavyzdžiui, galimybė gyventojams laisvai rinkti valdžios atstovus. Nors Vietnamo komunistų partija mėgsta kartoti, kad parlamentas – tik vardas, mano nuomone, judama pozityvia linkme. Sakyčiau, pastaraisiais metais dalies Nacionalinės asamblėjos narių savarankiškumas didėjo.

Nguyen Thi Kieu Vien kalbino Vaiva Sapetkaitė 2015 m. Lietuvos "Transparency International" skyriaus surengtos tarptautinės vasaros mokyklos metu. 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras