Ekonomikos aktualijos

Ukraina per pirmus penkis šių metų mėnesius iš Baltarusijos, Lietuvos, Rusijos ir kitų šalių importavo 2 622 966 tonas naftos produktų, sumokėdama 1,18 mlrd. JAV dolerių (2015 m. importavo naftos produktų už 3,86 mlrd. JAV dolerių).

Grupė Turkijos atominės energetikos ekspertų lankėsi viename iš Ukrainos kompanijos „Energoatom“ padalinių. Turkai svarsto galimybę kviestis ukrainiečius statant Akkuyu AE. Apie tai buvo kalbėta kovo mėnesį per šalių prezidentų susitikimą Turkijoje.

Didžiausia privati Ukrainos metalurgijos ir anglių grupė „Metinvest“ pradėjo tiekti į JAV pramoninį šalto valcavimo ruloninį plieną, gaminamą Mariupolio Iljičaus metalurgijos kombinate. Paminėtina, kad produkcija yra sertifikuota JAV kokybės standartu ASTM.

Kelios Kipre registruotos oligarcho Igorio Kolomoiskio kompanijos – Ukrainos naftos kompanijos „Ukrnafta“ akcininkės – Stokholmo arbitraže iš Ukrainos vyriausybės reikalauja 4,67 mlrd. JAV dolerių už prarastus dividendus, sankcijas ir patirtus nuostolius dujas skiriant valstybinei kompanijai „Naftogaz Ukrainy“, o ne „Ukrnafta“, taip pat dėl to, kad Aukščiausiajai Radai koreguojant akcinių bendrovių įstatymą buvo pakeista korporatyvinė „Ukrnaftos“ struktūra.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Ukrainos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos gynybos ministerijų atstovai Briuselyje pasirašė techninį susitarimą dėl bendradarbiavimo kovinėje taktinėje grupėje (KTG). Paminėtina, kad Ukrainos kariai yra dalyvavę ES KTG „Helbrok“ operatyviniame budėjime. Anksčiau yra minėta apie Ukrainos, Rumunijos ir Bulgarijos ketinimus kurti bendrą karinę brigadą.

Birželio 14–16 d. Briuselyje vyko NATO šalių gynybos ministrų susitikimas, per jį birželio 15 d. įvyko NATO ir Ukrainos komisijos posėdis, kuriame dalyvavo Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas. NATO Parlamentinės Asamblėjos NATO ir Ukrainos tarpparlamentinė taryba pirmininkų Raynello Andreychuko ir Andrejaus Parubijaus bendru pareiškimu pakvietė Aljanso šalis padidinti dvišalę paramą Ukrainai. Taryba ragina Ukrainą tęsti pradėtas programas ir reformas, kovoti su korupcija, taip pat reiškia susirūpinimą dėl nevisiško Minsko susitarimų įgyvendinimo.

Vykdant ginkluotųjų pajėgų (GP) reorganizaciją, numatytą mėnesio pradžioje prezidento pasirašytame Strateginiame gynybos biuletenyje, bus suformuotas naujas Karo policijos vienetas.

Kijeve lankėsi Jungtinės Karalystės (JK) jungtinio štabo operacijų vadas generolas leitenantas Johnas Lorimeras. Susitikime su Ukrainos generalinio štabo viršininku armijos generolu Viktoru Muženka jis aptarė dvišalio bendradarbiavimo bei paramos didinimo rengiant Ukrainos karius klausimus.

Prezidentas P. Porošenka pasirašė įsaką, leidžiantį užsieniečiams ir asmenims be pilietybės tarnauti Ukrainos GP.

Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, sutartį su GP jau pasirašė apie 33 tūkstančius karių, o dar keli tūkstančiai ketina tai padaryti artimiausiu metu. Praeitą savaitę kovinių veiksmų dalyvio statusą gavo apie 10 tūkstančių karių ir šiuo metu jų yra 159 tūkstančiai.

Ukrainos generalinio štabo parengtame prezidento tvirtinimui projekto variante numatoma, kad penktosios mobilizacijos bangos demobilizaciją galima būtų įvykdyti iki šių metų liepos pabaigos (šios bangos demobilizacija nusikėlė dėl pastaruoju metu suintensyvėjusių susišaudymų Donbase). Nurodoma, kad esant palankioms aplinkybėms šeštosios mobilizacijos bangos karius galima būtų demobilizuoti rugpjūtį-rugsėjį.

Ukrainos akcinė bendrovė „Motor Sič“ ir asociacija „Kazachstano aviacijos industrija“ pasirašė sraigtasparnių „Mi-2“ ir „Mi-8“ modernizavimo ir „Mi-8“ variklių kapitalinio remonto licencinį susitarimą.

Antiteroristinė operacija

Birželio 6–19 d. pranešimuose apie įvykius Donbase informuojama, kad paliaubų pažeidimų skaičius per parą svyravo nuo 32 iki 58. Šiuo laikotarpiu 11 Ukrainos karių žuvo ir 83 buvo sužeisti. Ukrainos gynybos ministerija informavo, kad gegužės mėnesį antiteroristinės operacijos rajone žuvo 29 Ukrainos kariai. Taip pat pranešta, kad užsienio gydymo įstaigose yra 203 kariai, o per pirmą ketvirtį Ukrainos gydymo įstaigose gydėsi 12 832 kariai.

Luhansko kryptimi paliaubos pažeistos Stanyčno Luhanskės, Lobačevės, Triochizbenkos, Nižniteplės, Popasnos, Novozvanivkos, Novoaleksandrivkos, Boguslavskės, Sokilnikų gyvenvietėse.

Donecko kryptimi paliaubos pažeistos Svitlodarskės lanke esančiame Luhanskės kaime, Horlivkos perimetro Zaicevės (vienu metu dėl suintensyvėjusio naktinio apšaudymo teko laikinai uždaryti čia esantį kontrolės-praleidimo punktą), Majorsko, Kirovo, Leninskės, Verchnetorecko, Torecko, Antrosios Novoselivkos, prie Donecko oro uosto Avdijivkos, Opytnės, Piskų, Nevelsko gyvenvietėse. Paminėtina, kad Rusijos remiami separatistai 122 mm haubicomis paleido 40 šūvių į ukrainiečių užnugaryje už 15 kilometrų esančią Jasnobrodivkos gyvenvietę.

Mariupolio kryptimi paliaubos buvo pažeistos Krasnohorivkoje, Marjinkoje, prie Bohdanivkos, Slavnės, Novotrojickės, Taramčiuko, Pavlopilio, Talakivkos, Čermalyko, Berezevės, Vodianės, Lebedinskės, Hnutovės, Šyrokinės.

Trišalės Minsko kontaktinės konflikto Donbase taikaus sureguliavimo grupės Ukrainos atstovas, antrasis šalies prezidentas Leonidas Kučma konstatuoja, kad anksčiau pasiekti susitarimai nevykdomi dėl jų eiliškumo traktavimo diametraliai priešingai. L. Kučma susidariusią situaciją ir oponentų elgseną palygino su rusiška patarle „statyti vežimą prieš arklį“. Tuo norima pasakyti, kad Ukraina yra nusistačiusi pirma pasiekti paliaubų laikymosi, perimti sienų kontrolę ir tik tada spręsti politinius klausimus. Kita pusė teigia priešingai: pirma – politinių klausimų sprendimas, nes jų neišsprendimas atseit yra dirgiklis, pasireiškiantis paliaubų pažeidimu.

Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas, vyriausiasis karinis prokuroras Anatolijus Matiosas informavo, kad per dvejus antiteroristinės operacijos metus nekoviniai ginkluotųjų pajėgų nuostoliai sudarė 1 294 karius. Daugiausia karių – 405 – mirė dėl ligų, dėl savižudybių iš gyvenimo pasitraukė 259 kariai, žmogžudysčių aukomis tapo 121 karys, autoįvykiuose žuvo 112 karių, dėl apsinuodijimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis mirė 96 kariai, dėl nelaimingų atvejų, kai kariai žuvo dėl patirtų traumų, – 148, per gaisrus žuvo 111 karių, dėl saugumo technikos nesilaikymo – 40 ir 2 kariai mirė dėl kitų priežasčių.

NSGT sekretorius Aleksandras Turčinovas interviu savaitraščiui „Novoje vremia“ sakė, kad Ukrainos nekontroliuojamame Donbase veikia du separatistų armijos korpusai bei atskiri Rusijos kariniai daliniai, o trečiasis korpusas dislokuotas šalia Ukrainos sienos ir atlieka operatyvinio rezervo funkcijas. Separatistų smogikų skaičius siekia 35 tūkst., o Rusijos karių – iki 9 tūkstančių. Priešas savo dispozicijoje turi apie 500 tankų, iki 900 šarvuočių, apie 800 artilerijos ir reaktyvinės raketų salvių ugnies sistemų. Taip pat Rusija šalia Ukrainos dislokuoja papildomus karinius pajėgumus: sukurta galinga karinė grupuotė Kryme, dislokuojamos Vakarų karinės apygardos 1-oji tankų ir 20-oji armijos, o Pietų karinėje apygardoje (taip pat prie Ukrainos sienos) formuojama 150-oji motorizuotųjų šaulių divizija.

Birželio 15 d. Minske dirbo Trišalė kontaktinė konflikto Donbase taikaus sureguliavimo darbo grupė. Šalys konstatuoja, kad situacija Donbase ne gerėja, o radikaliai blogėja. Vyksta šaudymai stambaus kalibro ginkluote, o tai – Minsko susitarimų pažeidimas; toliau griaunama infrastruktūra (apšaudomi kontrolės-praleidimo punktai, geležinkeliai).

Saugumo pogrupiui duota užduotis ištirti besitęsiančius gyvenamųjų vietovių apšaudymus. Humanitariniame pogrupyje Ukraina griežtai pareikalavo išlaisvinti laikomus įkaitus (tiek Donecko ir Luhansko rajonuose, tiek ir Rusijos Federacijoje); ESBO atstovas Martinas Sajdikas po susitikimo patvirtino, kad pažangos dėl belaisvių išlaisvinimo kol kas nėra. „Donecko ir Luhansko respublikų“ atstovai nurodė, kad paskutiniu metu sulaikytiems JT misijos darbuotojui Jurijui Suprunui ir istorikui Igoriui Kozlovskiui pateikti kaltinimai. J. Suprunas kaltinamas kariniais nusikaltimais, o I. Kozlovskis – šnipinėjimu ir šaudmenų gamyba; Ukraina pasirengusi išlaisvinti 50 sulaikytų separatistų mainais į 25 sunkiai sergančius ukrainiečius, laikomus separatistų nelaisvėje; Ukrainos pusė pasiūlė į dingusių be žinios paiešką įtraukti tarptautinio Raudonojo Kryžiaus atstovus ir leisti įkalintiesiems pasimatyti su artimais giminaičiais; Ukrainos pusė stengiasi kuo greičiau išlaisvinti savo piliečius, įkalintus Rusijos Federacijoje: pavyko išlaisvinti Nadeždą Savčenko, Genadijų Afanasjevą, Jurijų Sološenką, siekiama išlaisvinti Olegą Sencovą, Aleksandrą Kolčenką, Aleksejų Čirnijų, Nikolajų Karpiuką, Stanislavą Klychą (iš viso apie 30 asmenų).

Humanitariniame pogrupyje taip pat svarstytas kontrolės-praleidimo punktų darbo visą parą 7 dienas per savaitę klausimas. Iš principo šalys pritarė tokiam siūlymui, kurio vienintelė sąlyga – paliaubų laikymasis. Ekonomikos pogrupyje aptarti vandens tiekimo klausimai, geležinkelių valdymo restruktūrizacija ir išmokų mokėjimas. Pripažinta, kad esama sunkumų užtikrinant susisiekimą geležinkeliais bei geležinkelininkų socialines teises.

Dėl rinkimų Donbase surengimo šalių pozicijos kardinaliai skiriasi. „Donecko liaudies respublikos“ atstovas Denisas Pušilinas teigia, kad Kijevas nevykdo prisiimtų Minsko derybų įsipareigojimų ir ieško priežasčių rinkimų klausimą atidėlioti, o Donbasas pasirengęs rinkimus surengti bet kuriuo metu. Ukraina patvirtino savo poziciją, kad rinkimai Donbase galimi tik taikos sąlygomis ir pagal Ukrainos įstatymus, todėl būtina kuo skubiau steigti ilgalaikę ESBO policinę misiją ir ji turi būti sukurta iki galimų rinkimų rengimo.

Paminėtina, kad Minske tuo pačiu metu susitikimą organizavo Normandijos ketverto šalių deleguoti patarėjai. Jų misija –išjudinti Minsko susitarimų procesą, duoti jam naują impulsą. Susitikime pavyko suderinti tris pagrindinius priešininkų sunkiosios ginkluotės atitraukimo nuo fronto linijos taškus. Tai bus Stanyčno Luhanskės, Petrovskės ir Zolotės rajonai. Kitas Trišalės kontaktinės grupės susitikimas numatytas birželio 29 dieną.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.