Iki to laiko, kol Jungtinės Karalystės piliečiai referendume pasisakė už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), pabėgėlių krizė buvo didžiausia Europos problema. Tiesą sakant, minėta krizė suvaidino lemiamą vaidmenį priimant sprendimą dėl vadinamojo „Brexit“, kuris reiškė didelį sukrėtimą. Šiame kontekste Bendrijos suirimas gali atrodyti beveik neišvengiamas. Dėl krizių kenčia tokios ES valstybės kaip, pavyzdžiui, Italija, o tai dar labiau aptemdo bloko išlikimo galimybes. Šia tema domisi garsus milijardierius, investuotojas ir filantropas George`as Sorosas.

Investuotojas pažymi, kad, pirminiam britų referendumo šokui praėjus, realybė nėra panaši į tragediją. Svaras smunka, auga dar vieno balsavimo dėl Škotijos nepriklausomybės tikimybė, daugėja ženklų, kad agituojančių politikų nuomonė buvo rinkimų kampanijos dalis, o dabar Didžiosios Britanijos ateitį gaubia nežinomybė. „Brexit“, regis, tapo nemalonia staigmena, bet į ją galima atsakyti pozityviai. Po referendumo kilusi suirutė parodė D. Britanijos žmonėms, ko jie netenka, palikdami Bendriją, kaip stipresnės Europos siekiamybę.

G. Sorosas mano, kad entuziazmas dėl šalių narystės ES gali atsigauti, tačiau siekiant šio tikslo reikia ją keisti. Europos lyderiai turi pripažinti savo klaidas ir demokratijos deficitą dabartinėse institucijose. „Brexit“ gali tapti proga atkurti ES, kad ši būtų klubas, į kurį D. Britanija norėtų sugrįžti. Bendrijai reikia sustiprėti, kad pavyktų išvengti žlugimo. ES lyderiams svarbu suvokti, kad blokas yra ant žlugimo ribos, tad svarbu ne kaltinti vieniems kitus, o vieningai veikti.

Milijardieriaus įsitikinimu, reikalinga skirtis tarp ES ir euro zonos. Euro zonai nepriklausančios valstybės neturėtų būti diskriminuojamos. Blokas privalo stiprinti gynybos politiką, kad apsigintų nuo išorės priešų, įvertinti, kiek nuveikia Ukrainos žmonės, gindami savo tėvynę ir vertybes. Dėl šių priežasčių minėtai valstybei būtina padėti, kaip tai jau daro Jungtinės Valstijos. Pažymėtina, kad ir migrantų krizė savaime neišsispręs. Jeigu ES atkreips dėmesį į čia išskirtus aspektus, ji taps organizacija, kuriai šalys ir jų gyventojai norės priklausyti, o tolesnė integracija bus įmanoma.

Pagal 2016 m. liepos 8 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.