Užsienio politika

Prezidentas Petro Porošenka liepos 8–9 dienomis vyko į Varšuvą, kur NATO forumo metu dalyvavo lygiagrečiai vykusiame Ukrainos ir NATO komisijos darbe ir turėjo dvišalių pokalbių. Iš dvišalių P. Porošenkos pokalbių paminėtini susitikimai su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir Italijos premjerais Marku Rutte, Davidu Cameronu ir Matteo Renzi. Pasak P. Porošenkos, Ukrainos ir NATO komisijoje buvo priimtas ambicingas ir beprecedentis kompleksinis nutarimų dėl paramos Ukrainai  paketas, jame numatyta apie 40 paramos Ukrainai krypčių. Ukrainos prezidentas taip pat dalyvavo valstybių grupės G5+Ukraina posėdyje, kuriame aptarta situacija Donbase ir Minsko susitarimų vykdymas. Baigiančiam darbą NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojui Alexanderiui Vershbow P. Porošenka įteikė Ukrainos kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo ordiną.

Su vizitu Ukrainoje lankėsi Kanados premjeras Justinas Trudeau. Jis susitiko su šalies vadovais, padėjo gėlių Dangiškosios šimtinės ir Badmečio aukų memorialuose, prie paminklo Nežinomam kariui ir Babij Jaro žydų žudynių atminties vietoje, susitiko su Ukrainos prezidento atstovu Krymo totorių klausimams Mustafa Džemiliovu ir Krymo Medžliso vadovu Refatu Čubarovu. Ukrainos prezidentas ir Kanados premjeras pasirašė dvišalį susitarimą dėl laisvosios prekybos zonos tarp Kanados ir Ukrainos sukūrimo. J. Trudeau diplomatiškai atsakė į Kijevo prašymą suteikti letalinės ginkluotės: „Mes pagal situacijos raidą ieškosime būdų, kaip geriau padėti Ukrainai.“ Jis taip pat patvirtino, kad spaudimas Rusijai bus tęsiamas tol, kol ji įvykdys Minsko įsipareigojimus. Kaip dvišalių pokalbių išdavą prezidentas P. Porošenka anonsavo, kad šalys neatidėliotinai pradės konsultacijas dėl vizų režimo liberalizavimo.

Kanados premjeras taip pat aplankė Kanados karius, kurie Javorivo poligone prie Lvovo treniruoja Ukrainos desantininkus. Išvakarėse Ukrainos prezidentas prašė Kanados premjero pratęsti Kanados instruktorių buvimo laiką ir po kelių dienų buvo gautas patvirtinimas, kad Kanados kariai bus iki kitų metų pabaigos (pagal ankstesnį susitarimą Kanados karių buvimas buvo numatytas iki 2017 metų kovo). Papildomai Kanada padidins savo policijos instruktorių, rengiančių Ukrainos policininkus, skaičių (jų šiuo metu yra 22). Paminėtina, kad Kanados atstovai dalyvauja ESBO specialiosios monitoringo misijos Donbase darbe, taip pat Kanada skiria humanitarinę pagalbą nuo karo nukentėjusiems Donbaso žmonėms (nuo 2014 metų Kanada yra įsipareigojusi šiam reikalui skirti 700 mln. dolerių).

Liepos 7 dieną Kijeve lankėsi JAV Valstybės sekretorius Johnas Kerry. Jis susitiko su prezidentu P. Porošenka, premjeru Volodymyru Groismanu, Aukščiausiosios Rados pirmininku Andrejumi Parubijumi. JAV pažadėjo Donbaso humanitarinei pagalbai papildomai skirti 23 mln. JAV dolerių. Paminėtina, kad bendra JAV pagalbos Donbasui suma viršija 135 mln. dolerių. Ukraina buvo pagirta už pastangas vykdyti Minsko susitarimus, paminėtas ir pasistūmėjimas rengiant vietos rinkimų ir atskirų Donbaso rajonų statuso normatyvinę bazę. Taip pat patvirtinta, kad JAV tęs sankcijas Rusijos atžvilgiu, kol ši nepradės vykdyti Minsko susitarimų dėl situacijos Ukrainos rytuose, įskaitant ir Krymą, deeskalavimo.

Prezidentas P. Porošenka liepos 13–14 dienomis lankėsi Azerbaidžane. Šalių prezidentai pasisakė už dvišalės prekybos apyvartos didinimą, tam reikia išnaudoti iš naujo atrandamą Šilko kelią, geležinkelį Baku–Tbilisis–Karsas, siūlyti klientams patrauklius tarifus. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė ketinimus su Ukraina plėtoti karinį techninį bendradarbiavimą, kurti bendrus pramonės kompleksus. Prezidentai aptarė ir galimybę Azerbaidžane pradėti bendrą ukrainietiškų lėktuvų „An-178“ gamybą. P. Porošenka teigė, kad dabartinis Kalnų Karabacho statusas nepriimtinas, ir palaikė Azerbaidžano teritorinį vientisumą. Savo ruožtu Azerbaidžanas nepripažįsta Krymo aneksijos. Šalys taip pat pasirašė dvišalio bendradarbiavimo dokumentų muitų ir kultūros srityse.

Vidaus politika

Tarptautinio respublikonų instituto užsakymu ir finansuojant Kanados vyriausybei Ukrainos sociologinė grupė „Reitingas“ atliko eilinę Ukrainos (be okupuotų Donbaso ir Krymo) visuomenės apklausą. Apklausa rodo, kad palankiausiai vertinamas politikų dešimtukas yra N. Savčenko, A. Sadovijus, M. Saakašvilis, A. Gricenka, J. Tymošenko, V. Groismanas, V. Kličko, O. Liaško, A. Parubijus ir P. Porošenka. Politinių partijų reitinge partijos rikiuojasi taip: Opozicijos blokas (10 proc.), partija „Batkivščina“ (9 proc.), P. Porošenkos blokas „Solidarumas“ (7 proc.), „Samopomič“ ir Radikalų partijos (po 5 proc.). Kitos partijos 5 proc., reikalingų, kad patektų į parlamentą, nesurinktų.

Liepos 17 dieną septyniuose mažoritarinėse apygardose Voluinės, Poltavos, Ivano Frankivsko, Ukrainos kontroliuojamoje Luhansko srities dalyje bei Chersone ir Černihive vyko papildomi rinkimai į Aukščiausiąją Radą. Balotiravosi 371 kandidatas, iš jų 85 – deleguoti partijų, o 286 išsikėlė patys. Galutinių rezultatų duomenimis, nugalėjo po du „Ukrop“ ir „Batkivščinos“ partijų atstovus, vienas partijos „Mūsų kelias“ kandidatas ir du patys save išsikėlę kandidatai.

Ukrainos socialinių tyrimų centras „Sofija“ atliko visuomenės nuomonės apklausą aktualiais vidaus politikos klausimais. Jos duomenimis, jei prezidento rinkimai vyktų artimiausiu metu, 15,5 proc. apklaustųjų balsuotų už „Batkivščinos“ lyderę Juliją Tymošenko, 13,3 proc. – už Opozicijos bloko lyderį Jurijų Boiko, 13 proc. – už dabartinį prezidentą P. Porošenką. Jeigu prezidento rinkimuose dalyvautų N. Savčenko, ji surinktų 10,8 proc. balsų. Pasitikėjimas politinėmis partijomis yra toks: 15,6 proc. balsuotų už Opozicijos bloką, 12,8 proc. – už „Batkivščiną“, 12,2 proc. – už P. Porošenkos bloką, 8,6 proc. – už Radikalų partiją, 8,5 proc. – už „Samopomič“ ir 5,2 proc. – už Michailo Saakašvilio partiją, jei tokia būtų sukurta.

Šalies saugumo aktualijos

ESBO Parlamentinės Asamblėjos komitetas Tbilisyje vykusioje sesijoje priėmė Rusiją smerkiančią rezoliuciją „Žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių pažeidimai Krymo autonominėje respublikoje ir Sevastopolio mieste“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje rengiamas išplėstas Savčenko, Sencovo ir Kolčenkos sankcijų asmenims sąrašas. Šiuo metu jame yra 84 Rusijos pareigūnai, prisidėję prie Ukrainos piliečių persekiojimo. Sąrašą numatoma papildyti ir kitus įkalintus ukrainiečius persekiojusiųjų pavardėmis.

JT Žmogaus teisių vyriausiojo komisaro valdyba Kijeve pristatė ataskaitą „Atsakomybė už žmogžudystes Ukrainoje nuo 2014 metų sausio iki 2016 metų gegužės“. Ataskaitoje nerimaujama dėl tendencijų pasikėsinti į žmogaus gyvybę ir fizinį saugumą stiprėjimo. Minimi epizodai – 181 mirtis Maidano įvykių metu, 2014 m. gegužės 2 dienos prievartos veiksmai Odesoje, nusinešę pusšimtį gyvybių. Ataskaitoje minima, kad šalies rytuose žuvo 2 tūkst. civilių. Apgailestaujama, kad dėl visų šių mirčių niekas nenubaustas ir neprisiėmė atsakomybės. Taip pat siūloma sustiprinti kariškių, esančių konflikto šalies rytuose rajone, prokurorinę priežiūrą.

Šalies prezidentas apžvelgiamuoju laikotarpiu pasirašė kelis įsakus, tarp jų – dėl Pavelo Demčino paskyrimo Ukrainos saugumo tarnybos (UST) vadovo pirmuoju pavaduotoju – Vyriausiosios valdybos kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu viršininku. Taip pat pakeista nemažai UST departamentų vadovų ir sričių valdybų viršininkų. Buvęs UST vadovo pirmasis pavaduotojas Viktoras Trepakas iš pareigų atleistas balandžio 14 dieną.

Vyko bendri JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biuro specialiosios paskirties policijos padalinio KORD (Operatyvių reagavimo veiksmų korpusas) bendri mokymai. Mokymų akcentai – ginklų valdymas, ekstremalus vairavimas, komunikacija, sulaikymas. Amerikiečių instruktoriai ukrainiečiams pademonstravo bazinį JAV policijos padalinio SWAT pasirengimo specialiosioms operacijoms lygį.

Ekonomikos aktualijos

Ukrainos premjeras V. Groismanas priėmė JAV prekybos ministro pirmąjį pavaduotoją Bruce‘ą Andrewsą. Kalbėta prekybos plėtros ir tolesnio dvišalio ekonominio bendradarbiavimo klausimais. Šalys aptarė JAV paramą prie Ukrainos vyriausybės steigiant Investicijų biurą (The Office for Accompanying Investment), preliminariai dėl to buvo sutarta per Ukrainos premjero vizitą JAV, vykusį prieš mėnesį. Po kelių dienų V. Groismanas susitiko su kitais į Ukrainą atvykusiais svečiais – JAV energetikos ministerijos sekretoriaus pavaduotojais Jonathanu Elkindu ir Davidu Mohleriu. Susitikime kalbėta apie bendradarbiavimo energetikos srityje stiprinimą.

Ukrainos vyriausybė, atsakydama į Rusijos veiksmus, kuriais Ukrainos prekėms pratęstas 2016 metų sausio 1 dieną įvestas draudimas patekti į Rusijos rinką, taip pat pratęsė atsakomąjį embargą rusiškoms prekėms. Draudimų terminai iš abiejų pusių yra numatyti iki 2017 m. pabaigos.

Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministerijos duomenimis, šešėlinės ekonomikos lygis Ukrainoje per 2015 metus sumažėjo 3 proc. ir pasiekė 40 proc. BVP. Pažymėtinas nuo 2013 m. stiprėjusių tendencijų lūžis (rodiklio pikas buvo 2015 m. pirmą ketvirtį – 46 proc. BVP).

Ukrainos finansų ministras Aleksandras Daniliukas pareiškė, kad faktinės derybos su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) baigtos ir dabar belieka laukti tik TVF direktorių valdybos sprendimo. Pažymėtina, kad nerimo esama, nes šio mėnesio TVF direktorių valdybos susirinkimų dienotvarkėje Ukrainos klausimo nėra, o Aukščiausioji Rada nepriėmė įstatymų, būtinų bendradarbiaujant su TVF, fondas reikalavo atšaukti suspenduotas patikras kapitalų rinkoje ir panaikinti bankų paslaptis, taip pat yra turtinių bendrovės „Naftogaz Ukrainy“ akcininkų ir skolininkų nesutarimų. Partijos „Batkivščina“ lyderė J. Tymošenko kritikuoja valdžią dėl nekompetencijos kalbantis su TVF ir mano, kad tai gali atvesti prie visiško šalies ekonomikos sunaikinimo. Ji nurodė, kad 2009 metų krizės akivaizdoje jos pasirašytame memorandume su TVF mokesčių našta vartotojams buvo numatyta dešimtis kartų mažesnė nei dabar.

Mariupolio metalurgijos kombinatas įsisavino šalto ypatingo valcavimo plieno lakštų ir kitų ruošinių gamybą Turkijos, o karšto valcavimo – Lenkijos užsakovams. Kombinatas taip pat į JAV pradėjo tiekti pramoninį šalto valcavimo ruloninį plieną, kuris yra sertifikuotas JAV kokybės standartu ASTM. O Avdijivkos kokso gamykla, kuri, kaip ir Mariupolio metalurgijos kombinatas, priklauso tai pačiai „Metinvest“ grupei, pirmą šių metų pusmetį 75 proc. padidino kokso gamybą – iki 1,227 mln. tonų (2014 m. kokso gamyba sudarė 2,292 mln. tonų). Pernai gamykla dirbo ne visu pajėgumu, dažnai buvo apšaudoma, nes yra prie ATO konflikto šalių atskirties ribos. Gamyklos produkcija atitinka ISO standartą 9001:2008.

Ukrainoje dujų gavyba šių metų sausį–birželį, neskaitant verslovių aneksuotame Kryme ir Donbase, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 2 proc. ir sudarė 10 mlrd. kubinių metrų. Paminėtina, kad tuo laikotarpiu dujų buvo suvartota 16,1 mlrd. kubinių metrų (2015 m. pirmą pusmetį – 18,4 mlrd. kubinių metrų). Pirmą šių metų pusmetį rusiškų gamtinių dujų tranzitas per Ukrainos teritoriją išaugo 31 proc. ir sudarė 38 mlrd. kubinių metrų. 2015 m. rusiškų dujų tranzitas buvo 67,1 mlrd., 2014 m. – 59,4 mlrd. kubinių metrų.

Pirmą šių metų pusmetį 34 proc. (2,095 mln. vnt.) blogėjo automobilių išleidimo rodikliai. Paminėtina, kad 2015 m. automobilių gamyba sumažėjo 3,5 karto, palyginti su 2014 m. (tai sudarė 8,244 mln. automobilių), 2014 m. kritimas siekė 43 procentus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.