Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europa be krizių

2016 08 31

Tokie įvykiai kaip Europos valstybių skolų krizė, naujų sienų atsiradimas Bendrijoje, pasikeitusi Lenkijos politikos kryptis ar „Brexit“ referendumas, regis, atspindi senojo žemyno socialinį ir politinį scenarijų pastaraisiais metais. Nenuostabu, kad į juos buvo karštai reaguojama, tačiau esama nuomonių, kad rizikinga gretinti finansų rinkų nestabilumą ir, pavyzdžiui, imigraciją, apibūdinant tai kaip Europos solidarumo krizę. Tiesą sakant, būtent žodį „krizė“ labai pamėgo tiek politikai ir akademikai, tiek įvairių šalių piliečiai.

Pažymėtina, kad kalbant apie dabartinę Europos politiką vertėtų daugiau diskutuoti apie patį žemyną ir nesusitelkti vien ties „krizės“ sąvoka. Pravartu žvelgti į Europą kaip į platesnį kultūrinį bei politinį projektą. Tai reiškia, kad svarbu nebesieti su Europos Sąjunga (ES) krizių šleifo, kadangi tai išties neatneša tvarių sprendimų. Neseniai „Brexit“ buvo pavadintas Vakarų civilizacijos pabaiga. ES tarsi tapo tuo, ko norima atsikratyti, nieko nebelieka savaime suprantamo. Daugeliui ES tampa grėsme idealams bei vertybėms, dėl kurių pati ir buvo sukurta. Pavyzdžiui, euroskeptikai pristato Bendrijos politiką kaip grėsmę laisvei ir net saugumui.

Be to, krizės kuria paniką, o žmonės linkę perdėti konkrečių įvykių mastą, įteisinti neproporcingus atsakymus, dėl nelaimių apkaltinti tam tikras socialines grupes. Tokioje situacijoje iškyla kultūriniai skirtumai, nežinomybė, istorinės traumos, sukuriančios nerimą ir konfliktus. Pradedama kalbėti apie Europos susiskaldymą, nuolatinį potencialų pavojų, kai laukiama išgelbėtojo ir kiekvienas nori tapti tuo herojumi. „Krizės“ sąvoka yra abstrakti, bet dažnai siejama su reformomis kaip panacėja. Krizė stiprina baimę dėl to, kas nutiks Europai ir jos integracijos procesui. Kyla klausimas, ar Europos Komisija (EK) gali tarpininkauti tarp „šykštuolių vokiečių“ ir „tinginių graikų“. Apskritai, čia išskirti aspektai reikalauja gilesnio žvilgsnio į Europos realybę, užveriant siauro požiūrio duris.

Pagal 2016 m. rugpjūčio 24 d. „EurActiv“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras