Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. rugpjūčio 1–31 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (37)

Algirdas Karijotas
2016 09 12

Užsienio politika

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka rugpjūčio 3–5 d. su oficialiu vizitu lankėsi Malaizijoje, o rugpjūčio 5–7 d. – Indonezijoje. Malaizijoje šalys pasirašė susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, pritarta prekybinių ir ekonominių ryšių aktyvizavimui. Atskirai susitikus Malaizijos gynybos ministerijoje aptartos galimybės plėtoti dvišalį karinį techninį bendradarbiavimą. Šalys pripažino, kad Malaizijos lėktuvo „Boeing 777“, 2014 m. liepos 17 d. skridusio reisu MH-17 ir numušto virš Ukrainos teritorijos, tyrimas turi būti užbaigtas, o kalti dėl to patraukti atsakomybėn ir nubausti.

Per vizitą Indonezijoje šalys sutarė bendradarbiauti gynybos srityje, stiprinti prekybą ir ekonominius ryšius, pradėti konsultacijas dėl tarpusavio laisvosios prekybos sąlygų įvedimo. Pasirašytas vyriausybių susitarimas dėl bevizio režimo asmenims su diplomatiniais ir tarnybiniais pasais, kartu duotas impulsas aktyvinti bendradarbiavimą turizmo srityje. Taip pat aptartos dvipusio keitimosi studentais bei abiejų šalių kalbų mokymosi galimybės. P. Porošenka Indonezijoje dalyvavo verslo forume, o susitikęs su šalies parlamentarais paragino juos aktyviau kovoti prieš Krymo totorių pilietinių teisių suvaržymą.

Grįžęs iš vizitų, prezidentas intensyviai dirbo Ukrainoje, priešpaskutinį rugpjūčio savaitgalį turėjo keletą svarbių telefoninių pokalbių. Per pokalbį su Turkijos prezidentu Recepu Erdoganu aptarta situacija Juodosios jūros regione, šalių santykiai, R. Erdoganas patikino, kad Turkijos pozicija dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo nekinta. Savo ruožtu P. Porošenka nepavykusio karinio perversmo Turkijoje kontekste šalies vadovą patikino, kad Ukraina remia teisėtai išrinktą Turkijos prezidentą ir vyriausybę.

Per telefoninį pokalbį su Slovakijos prezidentu Andrejumi Kiska P. Porošenka derino šalių pozicijas prieš rugsėjo mėnesį Bratislavoje vyksiantį neformalų Europos Sąjungos vadovų susitikimą, aptarė ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo problemas.

Per telefoninį pokalbį su JAV viceprezidentu Joe Bidenu P. Porošenka informavo pašnekovą apie įtemptą padėtį prie administracinės Ukrainos ribos su aneksuotu Krymu bei Donbase, apie dideles Rusijos karines pratybas prie Rusijos ir Ukrainos sienos. Taip pat P. Porošenka kalbėjo apie įstrigusį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos Ukrainai skyrimo procesą, akcentavo tos paramos būtinybę šiuo metu ir priminė, kad JAV yra pažadėjusios tam tikras tos paramos garantijas.

Vidaus politika

Rugpjūčio 23 d. Ukrainoje paminėta Valstybinės vėliavos, o rugpjūčio 24-ją Kijeve kariniu paradu – Nepriklausomybės diena. Pasak prezidento P. Porošenkos, tai priešui turėjo parodyti Ukrainos kariuomenės jėgą, o sąjungininkams – pasiekimus. Paminėtina, kad per dvejus metus Ukrainai pavyko sukurti iš pagrindų naują kariuomenę, naujas šalies saugumo struktūras. Parade žygiavo ir LITPOLUKR brigados kolona. Paradą priėmė prezidentas P. Porošenka, jį stebėjo ir buvę Ukrainos prezidentai Leonidas Kravčiukas, Leonidas Kučma ir Viktoras Juščenka, o šventiniuose renginiuose dalyvavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Nepriklausomybės 25-mečio proga už tarptautinio Ukrainos autoriteto stiprinimą aukštais valstybiniais apdovanojimais apdovanoti buvęs Kanados premjeras Stevenas Harperis, JAV senatoriai Richardas Lugaras ir Johnas McCainas, Švedijos užsienio reikalų ministras Karlas Bildtas.

Iš prezidento administracijos vadovo pareigų pasitraukė Borisas Ložkinas, šiame poste išbuvęs nuo 2014 m. birželio 10 dienos. Tačiau B. Ložkinas toliau dirbs prezidento aparate patarėju, be to, jis paskirtas Nacionalinės investicijų tarybos sekretoriumi. Naujuoju prezidento administracijos vadovu tapo Charkovo srities administracijos vadovas Ihoris Raininas – 43-ejų metų Charkivo aviacijos instituto absolventas, Nacionalinės valstybės valdymo akademijos prie prezidento magistras, mokslų kandidatas.

Tarp statistinių visuomenės nuomonių apklausų išskirtini „Research & Branding Group“ apklausų duomenys: 51 proc. ukrainiečių pasisakė už šalies narystę Europos Sąjungoje (ES), o 13 proc. pirmenybę teikė Muitų sąjungai.

Socialinio monitoringo centras ir Ukrainos socialinių tyrimų institutas kartu su Ekonomikos ir prognozių institutu atlikę tyrimus nustatė, kad per mėnesį 5 procentais (nuo 47,6 proc. iki 52,7 proc.) padidėjo pasisakančių už pirmalaikius parlamento rinkimus skaičius. O pirmalaikių prezidento rinkimų šalininkų per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 55 proc. iki 52,7 procento. Apklausų duomenimis, galimų prezidento rinkimų favoritais laikomi P. Porošenka (12,5 proc., arba 20,3 proc. apsisprendusių, už ką balsuoti) ir Julija Tymošenko (9,9 proc., arba 15,9 proc. apsisprendusių, už ką balsuoti).

Ukrainos sociologinė grupė „Reiting“ atliko eilinę šalies gyventojų apklausą. Jos duomenimis, rinkimų į Aukščiausiąją Radą atveju rinkėjų simpatijos partijoms pasiskirstytų taip: „Batkivščina“ – 18,3 proc., Opozicijos blokas – 12,6 proc., „Samopomič“ – 11 proc., Radikali partija – 11 proc., Petro Porošenkos blokas „Solidarumas“ – 9,1 proc., „Svoboda“ – 5,6 proc., „Pilietinė pozicija“ – 4,8 procento. Prezidento rinkimų atveju rinkėjų simpatijos pasiskirstytų taip: Julijai Tymošenko („Batkivščina“) – 17,7 proc., Jurijui Boiko (Opozicijos blokas) – 11,5 proc., Petro Porošenkai (PPB „Solidarumas“) – 10,7 proc., Olegui Liaško (Radikali partija) – 9,8 proc., Andrijui Sadovijui („Samopomič“) – 8,9 proc., Anatolijui Gricenkai („Pilietinė pozicija“) – 7,5 proc., Nadijai Savčenko – 5,6 procento.

Šalies saugumo aktualijos

Rusijos žiniasklaida rugpjūčio 7 d. pranešė apie neva Ukrainos specialiųjų pajėgų grupės įvykdytą bandymą per Sivašo įlanką patekti į Krymą ir ten rengti teroro aktus. Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) teigimu, per Krymo pakrantėje naktį įvykusį susirėmimą su Rusijos FST bei pasienio apsaugos atstovais įsiveržusių Ukrainos „teroristų“ grupė buvo suimta, tačiau per susirėmimą du Rusijos kariai buvo nukauti.

Rusijos prezidentas V. Putinas, komentuodamas FST informaciją apie neva užkardytus teroristinius išpuolius Kryme, kuriuos organizavo Ukrainos gynybos ministerija, pareiškė, kad Kijevas ne siekia derybų, o pereina prie teroro taktikos. Tokioje situacijoje rugsėjo pradžioje numatomą Normandijos ketverto susitikimą Rytų Ukrainos klausimais V. Putinas pavadino beprasmišku.

Ukrainos gynybos ministerija ir Ukrainos saugumo tarnyba (UST) paneigė Rusijos FST paskleistą informaciją apie neva organizuotą teroristinį užpuolį Kryme, o Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius Aleksandras Turčinovas Rusijos FST pareiškimus pavadino „provokaciniu absurdu ir Rusijos vykdomo hibridinio karo elementu“.

Padidėjus įtampai Krymo pusiasalio prieigose JAV departamento atstovė Elizabeth Trudeau rugpjūčio 11 d. paragino Ukrainą ir Rusiją elgtis santūriai ir atnaujinti derybas Minsko susitarimų formatu. Rugpjūčio 13 d. Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini taip pat patvirtino, kad ES palaiko Ukrainą, ir paragino Kijevą bei Maskvą susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių dar labiau padidinti įtampą. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as po rugpjūčio 16 d. vykusio pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu P. Porošenka ir Vokietijos kanclere Angela Merkel pasisakė prieš bet kokį Ukrainos konflikto eskalavimą, paragino abi konflikto puses laikytis pernai vasarį Minske pasirašytos paliaubų sutarties. Savo ruožtu Ukrainos prezidentas P. Porošenka rugpjūčio 18 d. pareiškė negalintis atmesti plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą galimybės, pridurdamas, kad jeigu saugumo situacija Rytų Ukrainoje ir Krymo pusiasalyje blogės, o konfliktas bus toliau eskaluojamas, tai šalyje „gali priversti įvesti karinę padėtį ir paskelbti mobilizaciją“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija Rusijai nusiuntė protesto notą dėl rugpjūčio 19 d. Rusijos prezidento V. Putino lankymosi okupuotame Kryme. Paminėtina, kad V. Putinas pirmininkavo čia vykusiam Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos posėdžiui, lankėsi jaunimo forume „Tauridė“. Vizito metu V. Putinas eilinį sykį po rugpjūčio 7 d. mestų kaltinimų ir sulaikymų apkaltino Ukrainą diversijų ir teroro aktų Kryme rengimu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas pareiškė, kad Ukraina artimiausiu metu planuoja tarptautinėms teisinėms institucijoms pateikti ieškinius prieš Rusiją dėl Krymo aneksijos ir Jungtinių Tautų (JT) jūrų teisės konvencijos pažeidimo. Taip pat planuojama, kad iki šių metų galo pavyks į JT Tarptautinį Teismą pateikti ieškinį prieš Rusiją dėl terorizmo finansavimo konvencijos pažeidimo. Šiame kontekste atsispindės ir kiti planuojami pateikti kaltinimai Rusijai: dėl Malaizijos lėktuvo „Boing 777“, 2014 m. liepos 17 d. skridusio reisu MH-17, numušimo, Krymo aneksijos ir etninės ir tautinės Krymo totorių bei ten likusių ukrainiečių diskriminacijos.

Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pranešė, kad aukštasis Rusijos generalitetas patenka tarp įtariamųjų asmenų, kurių veikla nukreipta prieš Ukrainos nacionalinio saugumo pagrindus. Pranešama, kad remiantis surinktais įrodymais sunkūs kaltinimai pateikti aštuoniolikai Rusijos vadovybės asmenų, tarp jų minimi Rusijos prezidento patarėjas, buvęs prezidento įgaliotinis Krymui, gynybos ministras ir du jo pavaduotojai, dešimt vadovaujančių ginkluotųjų pajėgų generolų. Įtariamiesiems kurjerio paštu išsiųsti pranešimai apie jiems inkriminuojamus kaltinimus, paskelbta jų paieška. Taip pat pranešama, kad teismas leido atlikti ikiteisminius veiksmus buvusio Ukrainos gynybos ministro Michailo Ježelio atžvilgiu.

Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą atliekamame ikiteisminiame tyrime surinkta medžiaga sudaro per 800 tomų, iš jų 350 turi žymą „slaptai“ ar „visiškai slaptai“, apklausta per 1 400 nukentėjusių, per 2 000 liudytojų, atlikta daugiau nei 1 800 teismo ekspertizių, surinkta per 100 tūkst. daiktinių įrodymų. Tuo remdamasis Kijevo Pečersko rajono teismas patvirtino Ukrainos generalinės prokuratūros prašymą sulaikyti ir pristatyti teismui Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu, kuris kaltinamas nusikaltimais, nukreiptais prieš Ukrainos nacionalinio saugumo pagrindus.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija informavo, kad iš okupuoto Krymo į Rusijos Federacijos įkalinimo įstaigas perkelta 150 iki pusiasalio aneksijos paskirtą bausmę atliekančių ukrainiečių. Organizacijos „Euromaidanas-SOS“ duomenimis, į Rusijos įkalinimo įstaigas iš viso perkelta 2 200 iki Krymo aneksijos Ukrainos teismo nuteistų ir Krymo įkalinimo įstaigose kalėjusių asmenų.

Gegužę, kaltinant separatizmu, Kryme buvo sulaikytas ir įkalintas buvęs Krymo totorių parlamento Medžliso pirmininko pavaduotojas Ilmi Umerovas. Rugpjūčio mėnesį jis uždarytas į psichiatrijos ligoninę. Rusų prokurorų duomenimis, I. Umerovo kaltė ta, kad jis pasisakė už teritorinį Ukrainos vientisumą. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Ignacio Sanchez Amoras ragina Rusiją nedelsiant nutraukti tokią praktiką, nes I. Umerovas kaltinamas dėl savo nuomonės.

Paskutinį rugpjūčio šeštadienį apie šimtą agresyviai nusiteikusių jaunuolių Maskvoje apmėtė Ukrainos ambasados pastatą kiaušiniais ir pomidorais, o Ukrainos URM dėl šio įvykio Rusijai įteikė protesto notą. Paminėtina, kad prieš tai, tos dienos naktį, radikalai Kijeve dūminiais paketais apmėtė Rusijos federalinės agentūros ryšiams su tėvynainiais užsienyje „Rossotrudničestvo“ pastatą Kijeve, dažais ištepliojo jo sienas.

Ekonomikos aktualijos

Ukrainos energetikos ir anglių pramonės ministras Igoris Nasalnikas pranešė, kad, siekdama diversifikuoti branduolinio kuro tiekimą, Ukraina su JAV kompanija „Westinghouse“ sutarė padidinti branduolinio kuro įsigijimą, o „Westinghouse“ artimoje ateityje Ukrainoje statys branduolinio kuro gamyklą. Šiuo metu Ukrainos branduolinė energetika 95 procentais yra priklausoma nuo kuro tiekimo iš Rusijos.

Rugpjūtį vykusio TVF direktorių tarybos posėdžio dienotvarkėje nėra klausimo dėl eilinio finansinės paramos Ukrainai teikimo. Ukraina jau beveik metus derasi su TVF dėl eilinio pervedimo iš numatyto 17 mlrd. JAV dolerių finansavimo (6,7 mlrd. JAV dolerių Ukraina gavo anksčiau).

Ukrainos premjeras V. Groismanas nusivylė, kad nuo rugpjūčio 15 d. nepavyko pradėti elektroninio valdininkų pajamų deklaravimo, ir pareikalavo jį pradėti nuo rugsėjo 1 dienos. Priešingu atveju, pasak premjero, atleidimas iš darbo bus tik minimali bausmė.

Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministro pavaduotoja Natalija Mikolskaja pareiškė, kad Ukraina bendradarbiaus su neseniai paskirtu Rusijos prezidento specialiuoju atstovu ekonominiams ir prekybos ryšiams su Ukraina. Paminėtina, kad bendradarbiavimas pirmiausia bus sietinas su prekybos apribojimų panaikinimu. Rusijos prezidento specialiuoju atstovu ekonominiams ir prekybos ryšiams su Ukraina paskirtas buvęs Rusijos švietimo ir mokslo ministras Dmitrijus Livanovas.

Ukrainos energetikos ir anglių pramonės ministras I. Nasalikas, komentuodamas vizito Kazachstane išdavas, pranešė, kad su Kazachstanu pasiektas susitarimas ir šalys steigs bendrą urano gavybos įmonę. Uranas bus išgaunamas ir Kazachstane, ir Ukrainoje. Vienos tonos urano gavybos savikaina Kazachstane yra 30 JAV dolerių. Ukraina metams užsienyje pirkdavo apie 1 500 tonų urano rūdos, mokėdama po 120 dolerių už toną. Informuojama, kad Kazachstanas turi geriausias pasaulyje urano gavybos technologijas.

Ukrainos valstybinė įmonė „Antonov“ ir Kinijos kompanija „Aerospace Industry Corporation of China“ pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimą dėl lėktuvo „An-225“ gamybos. Pirmame programos etape numatytas antro modernizuoto lėktuvo „An-225 Mrija“ konstravimas ir gamybos technologijos parengimas Ukrainoje, o antrame etape – bendros serijinės gamybos pagal „Antonov“ licenciją organizavimas Kinijoje.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Azovo jūros pakrantėje, apie 80 kilometrų į vakarus nuo Mariupolio nutolusiame Zaporožės srities Berdiansko mieste planuojama steigti Ukrainos karinių jūrų pajėgų Azovo jūros bazę. Paminėtina, kad Berdianske šiuo metu yra dislokuotas Ukrainos 501-asis jūrų pėstininkų batalionas.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Igoris Dolgovas priėmė su vizitu atvykusią NATO gynybos planavimo delegaciją, vadovaujamą Davido Brauno. NATO delegacija taip pat susitiko su Gynybos ministerijos padalinių ir Generalinio štabo darbuotojais, lankėsi Pasienio tarnyboje, Nacionalinėje gvardijoje, Ypatingųjų situacijų ministerijoje, Ukrainos saugumo tarnyboje.

JAV sausumos pajėgų Europoje vado generolo leitenanto Fredericko Benjamino Hodgeso vadovaujama delegacija lankėsi pafrontės zonoje prie Mariupolio. Svečiai susipažino su JAV dovanotų artilerinės ugnies aptikimo radarų ANTPQ-36 darbu, aplankė sužeistus Ukrainos karius.

Ukrainos premjeras V. Groismanas pareiškė, kad kitų metų gynybos finansavimas, kaip ir šiemet, sudarys apie 5 proc. BVP. Šalies gynyba ir saugumas bus pirmaeilis prioritetas.

Antiteroristinė operacija

Rugpjūčio 1–30 dienomis paliaubų pažeidimų per parą svyravo nuo dvidešimt penkių iki devyniasdešimt vieno. Per juos 20 Ukrainos karių žuvo ir 144 buvo sužeisti.

Rugpjūčio 6 d. Luhansko „respublikos“ vadovas Igoris Plotnickis buvo sužeistas sprogus užtaisui šalia jo automobilio. Sužeistasis kelias dienas buvo gydomas Luhansko ligoninėje kartu su dar keliais per šį sprogimą nukentėjusiais asmenimis. Separatistai teigė, kad „kėsintasi į jų lyderio gyvybę“, bet nenurodė, kas dėl to įtariamas, tik teigė, kad galėjusi veikti kokia nors Ukrainos diversinė žvalgybos grupė. Vėliau Rusijos žiniasklaidoje buvo keliamos ir bandomos pagrįsti hipotezės, kad į I. Plotnickio, kaip konkurento, gyvybę galėjo pasikėsinti jo kolegos iš Donecko „liaudies respublikos“.

Į nekontroliuojamą Ukrainos teritoriją įvažiavo eilinis, 55-asis Rusijos Federacijos „humanitarinis“ konvojus iš 70 vilkikų. Kirsdamas Ukrainos nekontroliuojamą valstybinę sieną su Rusija jis Ukrainos pasieniečių ar muitininkų patikrintas nebuvo. Rusijos pateikiamos informacijos duomenimis, įvežta per 600 tonų krovinių: maisto produktų, medikamentų, knygų ir kt.

Ukrainos prezidentas P. Porošenka per susitikimą su separatistų nelaisvėje Donbase įkalintųjų giminėmis sakė, kad nelaisvėje yra 107 Ukrainos piliečiai. Nuo karo pradžios per dvejus metus buvo surasta ir išlaisvinta 3 080 įkaitų. Prezidentas priminė, kad įkaitų išlaisvinimo klausimas yra prioritetinis ir vėl bus keliamas ateinančiuose Minsko susitarimų grupės susitikimuose.

Prezidentas P. Porošenka, kalbėdamas šalies Nepriklausomybės 25-mečio proga, pareiškė, kad per pustrečių metų trunkantį karą Donbase kariavo jau apie 300 tūkst. ukrainiečių savanorių, mobilizuotų karių bei kontraktininkų. Karas pareikalavo 2 504 Ukrainos karių gyvybės.

Nors tikslių duomenų apie šalies rytuose dingusius be žinios nėra, organizacijų „Taikus krantas“ ir „Rytai-SOS“ duomenimis, tokių yra 562, iš jų 228 civiliai, kiti – kariškiai. Oficialiai valdžios skelbtais duomenimis, dingusiųjų be žinios yra 498, iš jų 345 – civiliai.

Rugpjūčio mėnesį du kartus Minske posėdžiavo Trišalė kontaktinė grupė situacijai Rytų Ukrainoje aptarti. Rugpjūčio 3 d. susitikime svarstyti saugumo zonų tarp priešininkų pozicijų sukūrimo, apsikeitimo belaisviais, galimų rinkimų Donbase klausimai. Kaip pareiškė ESBO atstovas Alexanderis Hugas, ugnies nutraukimo režimo Donbase pažeidimo faktai Minske buvo ignoruojami. Šioje srityje didesnių postūmių nepasiekta. Rugpjūčio 26 d. posėdžiuose ir vėl akcentuoti sistemingi saugumo ir paliaubų pažeidimai, tačiau daugeliu klausimų šalims nepavyksta rasti konsensuso.

Ieškoma būdų, kaip aktyvizuoti Normandijos ketverto lyderių pokalbius. Vokietijos kanclerė A. Merkel, Prancūzijos prezidentas F. Hollande‘as ir Rusijos prezidentas V. Putinas telefonu aptarė situaciją Donbase, Minsko proceso ir Normandijos formato perspektyvas ir sutarė atskirai susitikti per G-20 šalių forumą, vyksiantį rugsėjo 4–5 d. Kinijoje. Per pokalbius V. Putinas vėl užsiminė apie rugpjūčio pradžioje neva ukrainiečių rengtas diversijas Kryme.

Paminėtinas ir Veimaro trikampio šalių atstovų susidomėjimas padėtimi Ukrainoje. Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai aptarė situaciją Rytų Ukrainoje. Kai kurie apžvalgininkai nurodo, kad Veimaro trikampio formatas galėtų būti Normandijos ketverto papildymu, prie esamų dalyvių prisijungus Lenkijai, tačiau abejojama, ar su tuo sutiktų Rusija ir vadinamosios Donecko ir Luhansko „respublikos“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 37)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras