Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. rugsėjo 1–15 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (69)

Algirdas Karijotas
2016 09 28

Užsienio politika

Kijeve lankėsi Jungtinės Karalystės sekretorius Borisas Johnsonas. Per susitikimus su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir užsienio reikalų ministru Pavelu Klimkinu jis pasidžiaugė, kad vienas pirmųjų jo vizitų yra į Ukrainą, patikino remiąs jos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. B. Johnsonas patvirtino, kad Jungtinė Karalystė remia ir rems Ukrainos vykdomas muitinės ir teismų reformas bei šalies rytuose išminavimo darbus vykdančią organizaciją „HALO Trust“ (šiais metais organizacijos finansavimas sudarė 1 mln. svarų), taip pat informavo, kad laikotarpiui iki 2018 metų jau išskirta papildomi 2 mln. svarų. Jungtinė Karalystė palaiko Minsko derybų procesą ir kartu pasisako už tolesnį sankcijų Rusijai taikymą.

Ukrainoje viešėjo Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczikowskis. Per susitikimus su prezidentu P. Porošenka ir užsienio reikalų ministru P. Klimkinu šalys aptarė ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas ir planuojamą artimiausiu laiku pasirašyti susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Ypatingas dėmesys buvo skirtas gruodžio mėnesį numatytam prezidento P. Porošenkos oficialiam vizitui į Lenkiją aptarti.

Vidaus politika

Prezidentas P. Porošenka prasidėjusioje Aukščiausiosios Rados sesijoje skaitė metinį pranešimą. Prezidentas paminėjo, kad sausumos siena su Rusija rytuose siekia apie 2 tūkstančius kilometrų, palei ją, taip pat ir Kryme Rusija didina savo karinius pajėgumus: separatistų kontroliuojamame Donbase apginklavo beveik 38,5 tūkstančio žmonių, įvedė per 600 tankų, 1 250 šarvuočių, 750 artilerijos sistemų, apie 300 reaktyvinių salvinių sistemų. Todėl Rusijos elgsena tampa globalia karine problema. Ukraina ragina tarptautinę bendruomenę tęsti Rusijai taikomas sankcijas. P. Porošenka pareiškė esąs įsitikinęs, kad Krymo okupacijos pasekmių likvidavimo klausimas lieka atviras ir jis netikintis fantazijoms apie galimus teritorijų keitimus. Pranešime prezidentas nurodė, kad agresijos iš Rytų fone visuomenėje ypač aktualu tampa nacionalinė vienybė ir politinė konsolidacija. Įgyvendinant Minsko susitarimus Konstitucijos pataisos dėl šalies decentralizacijos (dėl atskirų Luhansko ir Donecko rajonų statuso) šiuo metu yra neįmanomos, nes tam nėra sudaryta sąlygų. Prezidentas pabrėžė, kad šalies strateginis tikslas – įstoti į NATO, ir tas tikslas yra „nekintamas kaip Šiaurinė žvaigždė danguje“.

Prezidentas taip pat pasiguodė, kad Ukraina kol kas negali savo kariuomenės finansuoti daugiau nei 3 proc. BVP, dėl to armijai dar kurį laiką reikės savanorių paramos. Vis dėlto kariuomenė yra sudariusi per 40 kontraktų su šalies ir užsienio kompanijomis, importuoja ginkluotės už 1,5 mlrd. JAV dolerių. Karinės pramonės komplekso aktyvavimas šalyje ir bendradarbiaujant su partneriais, naujų technologijų perėmimas ir letalinės ginkluotės gavimas – tai viena iš kontrpriemonių galimam Rusijos įsiveržimui užkardyti.

Prezidentas patikino, kad Ukrainoje nevykdomos jokios politinės represijos, o vyksta kova su korupcija ir korupcionieriais.

Šalies saugumo aktualijos

Ukrainos užsienio reikalų ministerija išplatino komentarą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl okupuotose šalies teritorijose ir pietrytiniame pasienyje Rusijos vykdomų pratybų „Kaukazas 2016“. Rusija Ukrainos kryptimi sukoncentravo apie 100 tūkst. karių karinę grupuotę, disponuojančią per 2,5 tūkst. vienetų kovinės technikos, 60 laivų, 400 lėktuvų ir sraigtasparnių. Ryšium su tuo Ukraina paragino Rusiją nutraukti provokacinius, situaciją eskaluojančius veiksmus ir kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, ragindama ją imtis įtakos priemonių, kad Rusija atsisakytų tokios veiklos.

Kijevo Pečersko rajono teismas patvirtino Ukrainos generalinės prokuratūros prašymą sulaikyti ir pristatyti teismui Rusijos Federacijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu, nes jis kaltinamas nusikaltimais, nukreiptais prieš Ukrainos nacionalinio saugumo pagrindus.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino Rusiją atšaukti kaltinamuosius nuosprendžius keturiems Krymo totoriams ir kartu atkreipė tarptautinės visuomenės dėmesį į Rusijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus. Paminėtina, kad Rusijos Šiaurės Kaukazo karinės apygardos karo teismas nuteisė 2015 metais areštuotus Krymo totorius, Ukrainos piliečius Feratą Saifulajevą, Rustemą Vaitovą ir Nuri Primovą 5-eriems metams nelaisvės, o Ruslaną Zaitulajevą – 7-eriems metams nelaisvės. Nuteistieji Rusijos prokurorų buvo apkaltinti priklausymu uždraustai teroristinei „Hizb ut-Tahrir“ organizacijai.

Ukrainos prezidento įgaliotinis Krymo totorių klausimais, Aukščiausiosios Rados deputatas Mustafa Džemiliovas kėlė klausimą dėl tarptautinio Krymo deokupacijos klausimo nagrinėjimo platformos sukūrimo. Tai yra būtina, nes Minsko derybose Krymo deokupacijos klausimu nekalbama. Realiausiai tokios platformos atsiradimą būtų galima pagrįsti 1994 metų Budapešto memorandumu, garantavusiu Ukrainos suverenitetą mainais į branduolinio ginklo atsisakymą.

Ekonomikos aktualijos

Ukrainos nacionalinio banko duomenimis, rugpjūčio mėnesį šalies tarptautiniai rezervai didėjo nedaug, tik 0,1 proc., tačiau per paskutinius 12 mėnesių jie padidėjo 12 proc. – iki 14,103 milijardo dolerių.

Rugsėjo 14 dieną Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktorių taryba patvirtino eilinį numatyto kredito Ukrainai pervedimą. Ši, trečioji, kredito dalis sudarys 1 mlrd. JAV dolerių. Taigi Ukraina iš TVF bus gavusi 7,62 mlrd. JAV dolerių kreditų. Paminėtina, kad Ukraina šiuo pervedimu tikėjosi gauti 1,7 mlrd. JAV dolerių šių metų pradžioje, tačiau laiku neįvykdė visų savo įsipareigojimų fondui. TVF vadovė Christine Lagarde pažymėjo, kad tolesnė parama Ukrainai priklausys nuo vykdomų reformų progreso, svarbiausia – nuo pensijų reformos ir pamatuotos mokesčių politikos. Nors išorės veiksniai (įskaitant karinius) sudėtingi ir sunki ekonominė krizė, Ukrainos ekonomika rodo atsigavimo ženklų: didėja bendra prekių ir gaminių apyvarta, mažėja infliacija, išaugo valiutos rezervai ir bankų depozitai.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Mėnesio pradžioje pranešta apie rezervistų mokymus, per kuriuos bus šaukiama apie 8 000 operatyvinio rezervo karių, papildysiančių devynias operatyvinių vadaviečių brigadas. Pažymėtina, kad 10 proc. šaukiamų karių bus karininkai. Rezervistų mokymai bus rengiami dviem etapais – rugsėjo 3–15 dienomis ir rugsėjo 12–24 dienomis. Mokymų tikslas – tobulinti operatyvinį karinių dalių komplektavimą galimos agresijos atveju. Praktinė mokymų dalis vyks penkių sričių poligonuose, o baigiamoji fazė baigsis taktiniais brigadų mokymais su koviniu šaudymu. Paminėtina, kad Ukrainoje priskaičiuojama apie 85 000 rezervistų. Tai asmenys, kurie jau buvo mobilizuoti ir ištarnavo metus laiko, daugelis iš jų tarnavo antiteroristinės operacijos zonoje.

Ukrainos gynybos ministerija informavo, kad kariuomenė šalies rytiniuose ir pietiniuose rajonuose papildomai bus sustiprinta oro gynybos sistemomis. Be to, bus padidintas visų kariuomenės rūšių karių skaičius, o Sausumos pajėgų brigadose numatytų etatų užėmimas padidės nuo 55 iki 70 procentų.

Jungtinėje Karalystėje, Londone vykusiame Jungtinių Tautų taikos palaikymo šalių gynybos ministrų susitikime dalyvavęs Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas turėjo keletą dvišalių pokalbių. Su JK gynybos sekretoriaus pavaduotoju ir aviacijos maršalu Stuartu Peachu aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus, o JK gynybos sekretorius Michaelas Fallonas pažadėjo kitais metais pagal NATO standartus parengti 5 000 Ukrainos karių. S. Poltorakas taip pat susitiko su Turkijos gynybos ministru Fikri Išiku ir aptarė bendradarbiavimo perspektyvas, buvo sutarta, kad šalys išlieka strateginio bendradarbiavimo partnerės. Per susitikimą su JAV gynybos sekretoriumi Ashtonu Carteriu buvo pasirašytas dvišalio karinio bendradarbiavimo planas penkeriems metams. Būtina pažymėti, kad tai – pirmasis šalių istorijoje toks visa apimantis ir ilgalaikis dokumentas, jame numatyta ir parama Ukrainos gynybos reformoms, ir karinės technikos perdavimas bei kitos materialinės techninės priemonės, taip pat personalo rengimas.

Buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų centrinės vadavietės vadas generolas Johnas Abizaidas paskirtas Ukrainos gynybos ministro S. Poltorako vyriausiuoju patarėju. Tai aptarta jau minėtame Londone vykusiame Jungtinių Tautų taikos palaikymo šalių gynybos ministrų susitikime.

Ukrainos generalinė prokuratūra iškėlė keletą baudžiamųjų bylų dėl kariuomenės kovinio potencialo sunaikinimo ir karinio turto vagysčių. Prokurorai tiria milijardinius ginkluotės pardavimų 2005–2014 metais sandorius, kurių dokumentacija yra dingusi arba sunaikinta. Tuo laikotarpiu buvo parduota 832 tankai, 232 sraigtasparniai, 202 lėktuvai, 714 šarvuočių, 4 930 automobilių, 28 555 vnt. raketinės artilerinės ginkluotės, beveik 2 mln. šaunamųjų ginklų. Vykdant tyrimą jau apklausti buvę gynybos ministrai ir Generalinio štabo viršininkai.

Kita vertus, kaip pažymėjo generalinis prokuroras Jurijus Lucenka, prokuratūra Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai, Gynybos ministerijai ir Aukščiausiosios Rados Gynybos komitetui pateikė siūlymą atkurti karinius teismus. Paminėtina, kad kariniai teismai šalyje gyvavo iki teismų reformos.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad šiais metais kontraktus su ginkluotosiomis pajėgomis pasirašė per 49 tūkstančius ukrainiečių, iš jų 5,5 tūkstančio – karininkai. Kariuomenės gretas kas mėnesį papildo apie 6 tūkstančius asmenų.

Ukrainos gynybos ministerijoje lankėsi Tailando Karalystės gynybos ministerijos delegacija, vadovaujama ministro pavaduotojo generolo Udomdejo Sitabutro. Svečius priėmė Ukrainos gynybos ministro pavaduotojai generolas leitenantas Igoris Pavlovskis ir Igoris Dolgovas. Kalbėta apie dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas.

Ukrainos pasienio tarnyba informavo, kad iki šiol tinkamai įrengta ir sutvirtinta 12 proc. Ukrainos–Rusijos sienos, nes tam skirta tik 15 proc. numatyto finansavimo. Įrengta 109 kilometrai rokadinių kelių, 72,5 kilometro metalinės tvoros, 6 stebėjimo bokštai, 229 kilometrų prieštankinių griovių.

Antiteroristinė operacija

Rugsėjo 1–15 dienomis paliaubų pažeidimų per parą svyravo nuo vienuolikos iki penkiasdešimt šešių. Per juos dešimt Ukrainos karių žuvo ir keturiasdešimt keturi buvo sužeisti.

Rugsėjo 7 dieną Minske posėdžiavo Trišalė kontaktinė grupė situacijai Rytų Ukrainoje aptarti. Pagrindiniai svarstyti klausimai buvo paliaubų laikymasis, pajėgų nuo atskirties linijos atitraukimas ir apsikeitimas belaisviais. ESBO specialusis atstovas Martinas Sajdikas pažymėjo, kad situacija nuo rugsėjo 1 dienos Donbase gerėja, paliaubų pažeidimų sumažėjo. Politiniame pogrupyje svarstyti rinkimų organizavimo, finansavimo ir saugumo klausimai, tačiau šalys prie konsensuso šiais klausimais nepriartėjo. Saugumo pogrupyje svarstyta ir palaikyta pajėgų atitraukimo nuo atskirties linijos idėja, tačiau konkretesnio susitarimo nepasiekta. Humanitariniame pogrupyje svarstyti priverstinio persikėlimo asmenų poreikių tenkinimo artėjančios žiemos akivaizdoje klausimai. Dėl apsikeitimo belaisviais pažangos nėra. Ekonomikos pogrupyje svarstyti geležinkelio atšakų atkūrimo ir naujų tiesimo klausimai. Sutarta pradėti geležinkelio ruožų Popasna–Stachanovas ir Nikitivka–Majorskas eksploataciją. Pažymėta vandens tiekimo sistemų atstatymo pažanga.

Rugsėjo 1 d. užsienio reikalų ministras P. Klimkinas dalyvavo Potsdame vykusiame neformaliame ESBO užsienio reikalų ministrų tarybos pasitarime. ESBO pirmininkaujančios Vokietijos iniciatyva į neformalų susitikimą suvažiavo per 40 šalių užsienio reikalų ministrai. Kalbėta ir apie iniciatyvas suaktyvinti ESBO darbą Rytų Ukrainoje.

Rusijos prezidentas V. Putinas Kinijoje vykusiame G-20 šalių vadovų pasitarime Ukrainos klausimus atskirai aptarė su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande‘u, tačiau trišalio (nepilno) Normandijos formato susitikimo, kaip anksčiau planuota, nebuvo. Po susitikimo prezidentas F. Hollande‘as prasitarė, kad galbūt Normandijos ketverto susitikimas dalyvaujant Ukrainai vis dėlto įvyks, tačiau kiek vėliau.

Į Ukrainą kelioms dienoms buvo atvykę Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai Frankas Walteris Steinmeieris ir Jeanas Marcas Ayrault. Susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru P. Klimkinu svečiai patikino, kad jų šalys nepripažins Krymo aneksijos, taip pat ir ten numatomų surengti rinkimų į Rusijos Dūmą. Savo ruožtu P. Klimkinas pažymėjo, kad reikia baigti komediškai įsivaizduoti situaciją Donbase, nes ten veikia viena pagrindinė veikėja – Rusija. Situacija Donbase nenurims tol, kol iš ten nebus išvesta Rusijos kariuomenė, o tarptautinė bendruomenė neperims jo kontrolės. F. W. Steinmeieris laikėsi nuomonės, kad Minsko susitarimų punktai turi būti vykdomi tiek sprendžiant saugumo užtikrinimo, tiek politinius klausimus. J. M. Ayrault pažymėjo, kad įgyvendinus saugumo priemones Donbase Ukraina turi ten surengti žadėtus rinkimus, padaryti konstitucines pataisas ir paskelbti amnestiją.

Užsienio reikalų ministrai taip pat pareiškė siekiantys atkurti veiklą Normandijos formatu ir ruošia Normandijos ketverto vadovų susitikimą. Taip pat ministrai vyks į Donbasą, lankysis Slovjanske ir Kramatorske, iš separatistų išvaduotuose dar 2014 metais.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 69)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras