Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. rugsėjo 26 d. – spalio 9 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (8)

Algirdas Karijotas
2016 10 21

Užsienio politika

Rugsėjo 26 dieną Europos Parlamento komitetas 38 balsais prieš 4 ir vienam susilaikius pritarė bevizio režimo suteikimui Ukrainos piliečiams. Tačiau prieš paskelbiant galutinį sprendimą dar reikės paties Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Tarybos vadinamojo „pozicijų suderinimo“. Pagal Europos Sąjungos numatytas procedūras galutinis sprendimas bus priimamas balsuojant Europos Parlamente. Pritarimo atveju parlamentarų sprendimą turės patvirtinti ES Tarybos užsienio reikalų ministrai.

Į Ukrainą dalyvauti žydų žudynių 75-ųjų metinių minėjime Babij Jare buvo atvykęs Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas. Vizito metu prezidentai dar spėjo atskirai iki renginio susitikti, nes dėl Izraelyje mirusio buvusio šios valstybės prezidento Shimono Pereso laidotuvių R. Rivlinas, planavęs Ukrainoje prabūti savaitę, pirma laiko nutraukęs vizitą grįžo namo.

S. Pereso laidotuvėse, kuriose dalyvavo nemažas būrys valstybių vadovų, dalyvavo ir P. Porošenka. Naudodamasis proga P. Porošenka atskirai susitiko su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu. Kaip ir anksčiau pokalbyje su Izraelio prezidentu R. Rivlinu, buvo aptarta dvišalių santykių raida, sutarta pagyvinti prekybinį-ekonominį bendradarbiavimą ir aktyvizuoti laisvosios prekybos tarp šalių procesą. P. Porošenka pakvietė Izraelio kompanijas aktyviau dalyvauti Ukrainoje vykdomoje privatizacijoje.

Taip pat P. Porošenka Izraelyje atskirai susitiko su Olandijos premjeru Marko Rutte ir aptarė opius klausimus dėl veiksmų koordinacijos sprendžiant Ukrainos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties ratifikavimo klausimą. Paminėtina, jog prieš savaitę Olandijos premjeras buvo pareiškęs, kad šalies vyriausybė, remdamasi balandį vykusio referendumo rezultatais greičiausiai šio Asociacijos susitarimo neratifikuos.

Vidaus politika

O. Razumkovo ekonominių ir politinių studijų centras paskelbė visuomenės apklausos duomenis, iš kurių matyti, kad referendumo dėl narystės NATO atveju „už“ pasisakytų 44,3 proc. apklaustųjų, „prieš“ – 38,1 procento. Kita vertus, 32,8 proc. palaikytų neblokinį šalies statusą, o tam prieštarautų 38,4 procento. 49,7 proc. ukrainiečių pasisakytų už narystę ES, o 35,3 proc. tam prieštarautų. Bevizį režimą su ES labai svarbiu laiko 19,2 proc. apklaustųjų, svarbiu – 25,7 proc., mažai svarbiu ir nesvarbiu – atitinkamai 22,3 ir 26,7 procento. Ukrainos pasitraukimui iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos pritartų 36,6 proc. apklaustųjų, o 43,8 proc. nepritartų. Įdomu, kad Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos sąjungos sukūrimui pritartų 18,3 proc. apklaustųjų, o jos nepalaikytų net 69,1 procento. Vizų režimo įvedimui su Rusija pritartų 29 proc., nepritartų 52,1 procento. Prieš diplomatinių santykių su Rusija nutraukimą pasisako 55 proc. apklaustųjų, už – 2,8 procento.

Remdamasis atliktais tyrimais Kijevo tarptautinis sociologijos institutas pateikia informaciją, kad galimų pirmalaikių rinkimų atveju į Aukščiausiąją Radą patektų 7 partijos. Palyginus pusmečio duomenis konstatuojama, kad „Batkivščinos“ palaikymas šiek tiek smuko, o P. Porošenkos bloko kilo. Kitų politinių struktūrų – Opozicijos bloko, „Samopomič“, Radikalios O. Liaško partijos ir „Pilietinės pozicijos“ – reitingai nekito. Prognozuojama, kad rinkimuose dalyvautų apie 41 proc. gyventojų, 31,1 proc. – neapsisprendė, už ką balsuoti, o 5,8 proc. išbrauktų visas partijas. Šiuo metu pasitikėjimas partijomis atrodo taip: „Batkivščina“ – 15,4 proc., P. Porošenkos blokas – 14,5 proc., Opozicijos blokas – 13,1 proc., „Samopomič“ – 10,3 proc., Radikali O. Liaško partija – 9,6 proc., „Pilietinė pozicija“ – 6 proc., „Už gyvenimą“ (Vadimas Rabinovičius) – 5,3 procento. Paminėtina, kad kitos partijos neperžengtų 5 procentų barjero: „Svoboda“ (3,9 proc.), UKROP (3,5 proc.), „Dešinys sektorius“ (2,2 proc.), „Chvilia“ (1,9 proc.), D. Jarošo pilietinė iniciatyva (1,8 proc.), „Vidrodženia“ (1,7 proc.), už kitas partijas balsus atiduotų 11 proc. apklaustųjų.

Dar viena Ukrainos sociologinių tyrimų grupė – „Reiting“ paskelbė atliktų tyrimų duomenis, iš kurių matyti, kad 35 proc. apklaustų ukrainiečių jaučia nostalgiją SSRS, 50 proc. nostalgijos nejaučia, o 15 proc. nežinojo, ką atsakyti. Paminėtina, kad nostalgiją jaučiančių per pastaruosius kelerius metus padidėjo 4 procentais. Apklausa taip pat parodė, kad nostalgiją SSRS jaučiantieji remia Opozicijos bloko lyderį Jurijų Boiko (68 proc.) ir partijos „Už gyvenimą“ lyderį V. Rabinovičių (52 proc.) bei deputatę, buvusią karo lakūnę, Ukrainos didvyrę Nadiją Savčenko (44 proc.).

Rugsėjo 30 dieną Ukrainoje įsigaliojo 2015 metų lapkritį teikta ir šių metų birželio 2 d. Aukščiausiosios Rados patvirtinta teismų reforma. Teismų reforma buvo nustatyta atitinkamu įstatymu, numatančiu su tuo susijusių tvarkų pakeitimus Konstitucijoje.

Šalies saugumo aktualijos

Paskelbtos preliminarios išvados dėl Malaizijos oro linijų lėktuvo, skridusio reisu MH17, tragedijos, nusinešusios 298 žmonių gyvybę: lėktuvą numušusi raketa – iš Rusijos. Olandijoje atliktas tarptautinis baudžiamosios veikos tyrimas dėl reiso MH17 lėktuvo numušimo aplinkybių parodė, kad lėktuvas buvo numuštas iš zenitinio raketų komplekso „Buk“ paleista raketa. Kompleksas buvo atvežtas iš Rusijos, o kai numušė lėktuvą, buvo grąžintas atgal į jos teritoriją.

Ukrainos karinis prokuroras Ruslanas Kravčenka pranešė, kad atlikus tyrimą nustatyta ir surinkta įrodymų, kurie įgalina įvardinti Krymo užgrobime dalyvavusius Rusijos karinius dalinius. Tai 31-oji atskiroji desanto-šturmo brigada, 45-asis atskirasis specialiosios paskirties pulkas (k/d 28337), 18-oji atskiroji motorizuotų šaulių brigada, 58-oji Pietų karinės apygardos armija, 98-oji oro desanto divizija (k/d 65451), 76-oji desanto-šturmo divizija, 15-oji Taikdariškų pajėgų atskiroji motorizuotų šaulių brigada (k/d 90600). Paminėtina, kad per Krymo užgrobimo operaciją šių karinių dalinių karinės technikos taktiniai ir karių uniformų skiriamieji ženklai buvo iš anksto užmaskuoti.

Rugsėjo 30 dieną Maskvoje buvo sulaikytas Ukrainos nacionalinės agentūros „Ukrinform“ žurnalistas Romanas Suščenka. Jam pateikti kaltinimai šnipinėjimu. Maskvos teismas sankcionavo jo suėmimą 2 mėnesiams. Rusijos FST sulaikytąjį įvardino esant Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) pulkininku, tikslingai rinkusiu sudarančias valstybės paslaptį žinias apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas ir Nacionalinę gvardiją. R. Suščenka buvo sulaikytas pirmą atvykimo į Maskvą asmeniniais reikalais atostogų metu dieną. Agentūra „Ukrinform“ išplatino pareiškimą dėl žurnalisto neteisėto sulaikymo ir pažymėjo, kad agentūroje jis dirba nuo 2002 m., o nuo 2010 m. yra paskirtas korespondentu Prancūzijoje. Ukrainos GUR pareiškimą dėl sulaikytojo priklausymo karinei žvalgybai pavadino melu. Paleisti Maskvoje sulaikytą žurnalistą pareikalavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pavaduotoja, Minsko trišalės derybinės grupės Humanitarinio pogrupio vadovė iš Ukrainos pusės Irina Geraščenko.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrejus Parubijus neatmeta, kad po šio incidento gali būti inicijuotos naujos sankcijos Rusijai ir bevizio režimo panaikinimas. Protestą dėl Ukrainos piliečio ir žurnalisto sulaikymo pareiškė ir Ukrainos užsienio reikalų ministerija, pareikalavo leisti su sulaikytuoju pasimatyti konsului ir nedelsiant jį paleisti. Taip pat URM įspėja piliečius dėl analogiškos rizikos veiksnių lankantis Rusijoje. Ukrainos premjeras Volodimiras Groismanas pasmerkė Ukrainos piliečio ir žurnalisto sulaikymą ir paragino tarptautinę bendruomenę padėti jį apginti.

Paminėtina, kad R. Suščenka – ne vienintelis Ukrainos pilietis, už tariamą šnipinėjimą sulaikytas Rusijoje. 2015 metų spalį už analogiškus kaltinimus 6-eriems metams griežto režimo kalėjimo buvo nuteistas Ukrainos pilietis Jurijus Sološenka, kurį kartu su kitu ukrainiečiu, politiniu kaliniu Genadijum Afanasjevu šių metų birželį pavyko apkeisti į separatizmu Ukrainoje kaltintus asmenis iš Rusijos. 2015 metų gruodį 11 metų griežto režimo kalėjimo nuteistas ukrainietis Valentinas Vygovskij, o tų pačių metų vasarį Jekaterinburge sulaikytas Ukrainos pilietis Sergejus Skirta. Jam pareikštas „švelnesnis“ – pramoninio šnipinėjimo – kaltinimas. Po 11 mėnesių kalinimo, pritaikant 70-mečio pergalės kare prieš hitlerinę Vokietiją amnestiją, jis buvo paleistas. Už įtarimą šnipinėjimu Ukrainai 12 metų griežto režimo kalėjimo nuteistas ir Rusijos pilietis Viktoras Šuras.

Ekonomikos aktualijos

Ukrainos nacionalinio banko duomenimis, šalies valiutos rezervas sausio–rugsėjo mėnesiais išaugo 16,5 proc. ir dabar siekia 15,5 mlrd. JAV dolerių. Didžiąja dalimi augimą sąlygojo Tarptautinio valiutos fondo praeitą mėnesį suteikta parama.

Ukrainos prezidentas P. Porošenka per susitikimą su Nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto studentais pasakė, kad atsisakius įvairių dujų tiekimo bei paskirstymo schemų ir pakoregavus tarifus Ukraina šiuo metu dujų suvartoja 30 proc. mažiau nei anksčiau. Taigi reikėtų konstatuoti, kad Ukraina beveik išsivadavo iš Rusijos energetinės priklausomybės.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Rugsėjo 26 dieną Ukrainos prezidentas P. Porošenka pasirašė 6-tojo mobilizacinio šaukimo, vykdyto 2015 m. pradžioje, demobilizacijos įsaką.

Šių metų balandį Kijeve įkurta pulkininko Jevgenijaus Konovalco karo mokykla išleido pirmąją 24 seržantų laidą. Mokyklai vadovauja Georgijus Kuparašvilis, o 4 mėnesių trukmės mokslus baigę seržantai prieš tai dvejus metus dalyvavo koviniuose veiksmuose šalies rytuose.

Prezidentas P. Porošenka savo įsaku patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą šiais metais padidinti jėgos struktūrų finansavimą. Po artimiausiu metu numatomo vyriausybės teikimo Aukščiausioji Rada turėtų pritarti įstatymo projektui, numatančiam 2016 metų biudžeto pakeitimus padidinti išlaidas gynybai. Taip gynybos ministerija papildomai gautų 3,8 mlrd. grivinų (apie 130 mln. eurų), Vyriausioji karinės žvalgybos valdyba – 175 mln. grivinų (apie 6 mln. eurų), Nacionalinė policija – 2 mlrd. grivinų (apie 70 mln. eurų), Valstybės pasienio tarnyba – 783 mln. grivinų (apie 27 mln. eurų), kitos tarnybos – 55 mln. grivinų (apie 1,9 mln. eurų). Tuo pačiu įsaku numatoma papildomai skirti 300 mln. grivinų (apie 10,3 mln. eurų) Valstybinei kosmoso agentūrai ir 263 mln. grivinų (apie 9 mln. eurų) Ekonominės plėtros ir prekybos ministerijai karinės pramonės komplekso valstybinių tikslinių programų vykdymui ir reformos tęsimui užtikrinti.

Spalio 4 dieną Ukrainoje prasidėjo rudeninis šaukimas į privalomąją karinę tarnybą. Per spalį–lapkritį vyksiantį šaukimą numatoma pašaukti 13 908 jaunuolius. Iš jų 7 908 tarnaus kariuomenėje, 5 000 – Nacionalinėje gvardijoje, 1 000 – Specialiojoje transporto tarnyboje. Kaip anksčiau informavo Generalinis štabas, šauktiniai kariai antiteroristinės operacijos rajone netarnaus.

Ukrainos kariuomenė artimiausiu metu bus aprūpinta tėvyninės gamybos žvalgybiniais (pelengaciniais) kompleksais „Ten“ (liet. šešėlis). Šis kompleksas įgalins 25 ar net 35 kilometrų atstumu aptikti analoginius ir skaitmeninius radijo ryšio siųstuvus, dirbančius 30–3000 МHz diapazone, perimti jų perduodamą informaciją ir ją iššifruoti.

Gynybos ministras Stepanas Poltorakas, kalbėdamas televizijos kanalo „24“ laidoje, užsiminė, kad Ukraina prašys JAV tik tos ginkluotės, kurios jai labiausiai reikia – oro ir prieštankinės gynybos. Paminėtina, kad praėjusį mėnesį JAV Kongrese pritarta galimybei tiekti letalinę ginkluotę Ukrainai.

S. Poltorakas su vizitu lankėsi Švedijoje, kur aptarė dvišalius santykius ir situaciją regione. Paminėtina, kad tai pirmas nepriklausomos Ukrainos gynybos ministro vizitas Švedijoje. Tiesiai iš Švedijos S. Poltorakas spalio 7 dieną nuvyko į Estiją. Be numatytų oficialių susitikimų, ministras aplankė Estijoje besigydančius Ukrainos karius.

Kariuomenėje neapsieita be skandalų. Ukrainos karinė prokuratūra atsakingų Gynybos ministerijos pareigūnų atžvilgiu pradėjo baudžiamą bylą dėl aplaidumo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi perkant netikusią karinę uniformą kariams. Sudarytų sutarčių pagrindu buvo užsakyta 95 tūkst. lauko uniformų vasarinių komplektų, o priėmimo aktai pasirašyti ir pervesta 15 mln. grivinų (apie 520 tūkst. eurų) nepatikrinus jų kokybės.

Situacija antiteroristinės operacijos rajone

Rugsėjo 26 d. – spalio 9 d. paliaubų pažeidimų per parą svyravo nuo 22 iki 68. Per juos 4 Ukrainos kariai žuvo ir 28 buvo sužeisti.

Iki 2017 metų sausio 31 dienos pratęstas ESBO stebėtojų, vykdančių monitoringą Rusijos–Ukrainos pasienio postuose „Gukovas“ ir „Doneckas“, mandatas. Ukraina šiuo metu prieigos prie šių postų neturi, juos kontroliuoja separatistų formuotės. Stebėjimo misija ESBO sprendimu šiuose postuose veikia nuo 2014 metų birželio 29 dienos.

Spalio 5 dieną Minske dirbo Trišalė kontaktinė taikaus konflikto Donbase sureguliavimo grupė. Susitikime svarstytas rugsėjo 21 dieną pasiekto susitarimo dėl pajėgų atitraukimo nuo atskirties linijos ir trijų saugumo zonų steigimo nepavykusio įgyvendinimo klausimas. Sutarta, kad numatytuose saugumo zonose pajėgų atitraukimas spalio 7 d. vyks Petrivskėje, spalio 9 d. – Stanyčno Luhanskėje, o Zolotėje saugumo zona jau sukurta. ESBO atstovas grupėje Martinas Sajdikas tikisi, kad artimiausiu metu turėtų pavykti pasirašyti paketą dokumentų, numatančių naujus atskirties rajonus. Iki metų pabaigos numatoma sukurti dar septynias saugumo zonas, tuomet jų iš viso būtų dešimt, tad pasiektas susitarimas dėl tokių zonų Zolotės, Stanyčno Luhanskės ir Petrivskės gyvenvietėse steigimo yra tik pradžia.

Toliau ieškota politinio proceso stimulų, kuriais vadovaudamasis Kijevas galėtų aktyvinti teisinės normatyvinės decentralizavimo bazės kūrimą. Vienas tokių, Vakarams formaliai priimtinų, žingsnių buvo spalio 2 d. separatistų kontroliuojamose teritorijose vykęs išankstinis balsavimas, pademonstravęs jų gebėjimą organizuoti rinkimus. Kijevas tokią separatistų veiklą laiko prieštaraujančia Minsko derybiniam procesui, galinčia visai jį sužlugdyti.

Minsko grupės humanitarinis pogrupis vėl svarstė belaisvių apsikeitimo klausimą, ieškota priežasčių pagrįsti anonsuotą apsikeitimą „visi į visus“, o tai, separatistų duomenimis, būtų 618 į 47 (Ukrainoje yra įkalinti 618 separatistai, o 47 ukrainiečiai įkalinti pas separatistus). Iš esmės susitarti nepavyko, nes, Ukrainos turimais duomenimis, separatistų nelaisvėje turi būti apie šimtą ukrainiečių. Be to, separatistų pateiktuose sąrašuose yra asmenų, kurie neturi nieko bendra su konfliktu Donbase (ten figūruoja asmenys sulaikyti Odesoje, Charkove). Todėl sąrašas turi būti koreguojamas.

Humanitarinio pogrupio atstovei iš ESBO Toni Frish bus leista pasimatyti su separatistų sulaikytais septyniais paaugliais, kaltinamais diversijų vykdymu. Be to, Ukrainos atstovai kėlė klausimą dėl, jų turimais duomenimis, neteisėto Ukrainos vaikų iš okupuotų teritorijų išvežimo į Rusijos Federaciją ir įvaikinimo. Ukraina disponuoja tokių vaikų sąrašais ir reikalauja suteikti informaciją apie jų likimą. Taip pat Ukrainos atstovai Rusijos atstovams pateikė oficialią užklausą, kiek Donbaso pabėgėlių šiuo metu yra Rusijos Federacijoje ir koks jų statusas.

Minsko grupėje svarstyti ir infrastruktūros atkūrimo klausimai. Pripažinta, kad šiems klausimams spręsti reikalinga politinė valia. M. Sajdikas ragino šalis atsiliepti į Raudonojo Kryžiaus prašymą atstatyti sugriautą tiltą prie Stanyčno Luhanskės, išminuoti jo prieigas ir užtikrinti laisvą bei saugų žmonių judėjimą. Tilto atstatymas numatytas ir šalių pasirašytame susitarime. Viliamasi, kad tiltas bus atstatytas iki gruodžio vidurio.

Taip pat šalys ragintos neatsilikti nuo terminų atkuriant elektros ir vandens tiekimą. Paminėtina, kad atskirų Luhansko srities rajonų įsiskolinimas už šias paslaugas siekia 700 tūkst. JAV dolerių. Raudonasis Kryžius įsipareigojo padengti kelių mėnesių išlaidas.

M. Sajdikas pažymėjo, kad pagrindinės humanitarinės ir ekonominės problemos kol kas neišspręstos, tačiau darbo pogrupiuose matyti tam tikrų „vilties signalų“. Kitas Minsko grupės susitikimas numatytas spalio 26 dieną.

Gynybos ministras S. Poltorakas viešėdamas Švedijoje pažymėjo, kad šiais metais per kovos veiksmus šalies rytuose jau žuvo 173 Ukrainos kariai.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras