Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. spalio 10–23 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (2)

Algirdas Karijotas
2016 11 04

Šios dvi savaitės pasižymėjo aktyvia Ukrainos veikla užsienio politikoje, tačiau turbūt didžiausia informacine kibirkštimi tapo vieno iš Rytų Ukrainos separatistų karinių vadukų Arsenijaus Pavlovo, pravarde „Motorola“, žūtis ar greičiausiai nužudymas susprogdinus gyvenamojo namo Donecke lifte.

Užsienio politika

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas televizijos kanalui „112 Ukraina“ pažymėjo, kad Užsienio reikalų ministerijoje pradėta nagrinėti pasitraukimo iš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) galimybė. Nors formaliai Ukraina nėra ratifikavusi NVS sutarties ir nėra visateisė sandraugos narė, ją su šia sandrauga sieja dešimtys susitarimų (diplomų pripažinimai, pensijų mokėjimai ir kiti).

Spalio 12 dieną Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė dvi su situacija Ukrainoje susijusias rezoliucijas. Pažymėta, kad buvęs vienos iš jų pavadinimas „Ukrainos krizės politinės pasekmės“ po svarstymo pakeistas į „Rusijos agresijos Ukrainoje politinės pasekmės“. Priimtose rezoliucijose Rusija raginama išvesti kariuomenę iš Donbaso, primenama neteisėta Krymo aneksija, smerkiami neteisėtai ten vykdyti rinkimai, kalbama apie susirūpinimą žmogaus teisių padėtimi Kryme ir Donbase, išskiriamas Krymo totorių persekiojimas, Medžliso veiklos uždraudimas ir kt.

Spalio 18 dieną prezidentas Petro Porošenka su vizitu lankėsi Norvegijoje (tai buvo pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidento vizitas Norvegijoje), kur susitiko su šalies premjere, parlamento – Stortingo – prezidentu, Norvegijos karaliumi, taip pat dalyvavo verslo forume. P. Porošenka ir Norvegijos premjerė Erna Solberg pasirašė partnerystės deklaraciją.

Ukrainos prezidentas patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą „Dėl personalinių specialių ekonominių ir kitų priemonių (sankcijų) apribojimų taikymo“. Juo remiantis vieniems metams pratęstos ir dar papildytos sankcijos Rusijos 335 fiziniams ir 167 juridiniams asmenims. Iš viso Ukrainos sankcijų sąraše yra 682 Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių piliečiai bei 271 bendrovė. 

Spalio 19 dieną įvykusio Normandijos ketverto vadovų susitikimo laukta iki paskutinio momento, nes nežinota, ar jis įvyks. Vis dėlto prieš savaitę Vokietijos kanclerės Angelos Merkel iniciatyva pavyko Normandijos ketverto šalių vadovus sukviesti į Berlyną. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tik prieš dieną pranešė apie savo dalyvavimą, spyriodamasis, kad esą tie susitikimai nerodo progreso, kurio įgyvendinant Minsko susitarimus nepavyksta pasiekti. Kita vertus, diplomatų kuluaruose buvo puoselėta viltis, kad susitikimas įvyks.

Susitikime, kaip ir tikėtasi, progreso nepasiekta. Tai pažymėjo ir kanclerė Angela Merkel, teigdama, kad stebuklo tikėtis yra sunku, tačiau svarbu „neprarasti apsukų“, nes pavyko sumažinti paliaubų pažeidimų atvejų skaičių ir pradėtas pajėgų atitraukimas. Susitikime aptartas ir tolesnis veiksmų planas, kurio vienas iš akcentų yra sugrąžinti Ukrainai sienos kontrolę, o kitas – specialaus statuso suteikimas Donbasui. Po susitikimo Rusijos prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į Ukrainos žurnalistų klausimus dėl Debalcevės grąžinimo Ukrainai, sakė, kad Rusija su tuo nesutinka, tuo labiau kad Ukraina reikalauja Debalcevės demilitarizavimo.

Pažymėtini keli esminiai susitikimo diskusijų momentai: Normandijos ketverto šalių vadovai iš principo neprieštaravo galimam stebėtojų (greičiausiai tos pačios ESBO) misijos konflikto zonoje apginklavimui separatistų kontroliuojamoje teritorijoje vietos savivaldos rinkimų metu, aišku, jeigu tokie rinkimai iš viso vyktų. Ukrainos prezidentas taip pat kėlė klausimą dėl Rusijoje įkalintų ukrainiečių išlaisvinimo, tačiau Rusijos prezidentas V. Putinas atsisakė apie tai kalbėtis, kadangi tai nėra susijęs su konfliktu Donbase klausimas. 

Spalio 20 dieną Ukrainos prezidentas lankėsi Briuselyje, kur susitiko su ES prezidentu Donaldu Tusku, Europos Komisijos prezidentu Jeanu Claude“u Junckeriu ir Europos Parlamento prezidentu Martinu Schulzu. Aptarti opūs Ukrainai klausimai, vienas iš kurių – raginimas Olandijai paspartinti Asociacijos susitarimo ratifikavimą, bevizio režimo Ukrainai suteikimas, bendrų veiksmų dėl Europos Sąjungos strategijos Rusijos atžvilgiu koordinacija spalio 20–21 dienomis vyksiančiame Europos Tarybos forume bei galimų sankcijų Rusijai stiprinimas.

Vidaus politika

Spalio 14 dieną Ukrainoje paminėta Tėvynės gynėjo diena. Ši data Ukrainos prezidento dekretu įteisinta prieš dvejus metus. Anksčiau Tėvynės gynėjo diena buvo minima tą pačią dieną kaip ir Rusijoje – vasario 23-iąją. Paminėtina, kad 1942 m. spalio 14 d. buvo įkurta Ukrainos sukilėlių armija (UPA).

Prezidento dekretu karinės žvalgybos vadovas generolas leitenantas Valerijus Kondratiukas paskirtas prezidento administracijos vadovo pavaduotoju, o naujuoju karinės žvalgybos vadu paskirtas pulkininkas Vasilijus Burba. Abu karininkai anksčiau, iki paskiriant karinės žvalgybos vadovais, buvo dirbę šalies saugumo tarnyboje.

Naujasis Europos Sąjungos ambasadorius Ukrainoje Huguesas Mingarelli pasidžiaugė, kad ankstesnei ir dabartinei Ukrainos vyriausybei pavyko sumažinti biudžeto deficitą nuo 11 iki 3 proc., tačiau Ukrainai reikia toliau tęsti reformas ekonomikos, teisėsaugos ir socialinės rūpybos srityse. Svarbu atlikti atvirą, skaidrią ir teisingą valstybės turto privatizaciją, reformuoti valstybės įmonių, žemės ūkio, energetikos ir bankų sektoriaus valdymą. Ukrainos valdžia privalo užtikrinti visavertį turto ir pajamų atviro elektroninio deklaravimo sistemos, kaip efektyvaus kovos su korupcija įrankio, funkcionavimą. Taip pat H. Mingarelli informavo, kad antrasis 600 milijonų eurų Europos Sąjungos finansinės paramos paketas Ukrainai bus suteiktas po to, kai šalis atšauks miško eksporto draudimą ir sureguliuos vidaus pabėgėlių socialinės paramos klausimą. Paminėtina, kad pirmasis Europos Sąjungos Ukrainai suteiktas finansinis paketas taip pat sudarė 600 milijonų eurų.

Šalies saugumo aktualijos

Keliose Krymo totorių gyvenvietėse rusų okupacinės valdžios pareigūnai eilinį sykį atliko kratas. Du gyventojai totoriai buvo sulaikyti. Advokato Emilio Kurbedinovo teigimu, kratos atliktos pas tikinčiuosius musulmonus, kurie neseniai grįžo iš Saudo Arabijos, iš piligriminio žygio – hadžo. O Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Kryme likviduota Rusijoje uždraustos organizacijos „Hizb ut-Tachrir“ kuopelės veikla, tačiau stebėti atliekamų kratų advokatui neleista.

Ukrainos saugumo tarnyba informavo, kad ji nuo 2014 metų baudžiamojon atsakomybėn patraukė 136 Rusijos piliečius. Iš jų 47 atžvilgiu kaltinamoji medžiaga perduota teismams, o 25 – jau nuteisti.

Kijeve lankėsi JAV senatorius ir Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys Joe Donnelly. Senatorius pirmadienį, susitikęs su Ukrainos gynybos ministru Stepanu Poltoraku, dar kartą patvirtino Amerikos paramą Ukrainai didėjančio Rusijos priešiškumo akivaizdoje ir pažymėjo 1991 metais JAV prezidento patvirtintos vadinamosios Nunno-Lugaro grėsmių mažinimo programos, apimančios posovietinio branduolinio, biologinio ir cheminio nusiginklavimo procesus, vykdymo svarbą. Šis vizitas taip pat gali būti svarbus dėl galimo 1994 metų Budapešto memorandumo galiojimo stiprinimo, pagal kurį Ukraina vienašališkai, mainais į saugumo garantijas, atsisakė turėto branduolinio arsenalo, o Ukrainos suvereniteto garantais buvo JAV, D. Britanija ir Rusija.

Ukrainos gynybos ministras S. Poltorakas Kijeve priėmė JAV Kongreso narius Williamą Floresą ir Andrew P. Harrisą. Svečiai buvo supažindinti su situacija Donbase, Rusijos agresijos prieš Ukrainą faktais, šiuo metu ten vyksiančiu pajėgų atskirties procesu. Susitikimo metu diskutuota letalinės ginkluotės teikimo Ukrainai klausimais.

Karinės ir gynybinės sferos aktualijos

Ukrainos generalinio štabo viršininkas armijos generolas Viktoras Muženka spalio 9–10 dienomis lankėsi Vokietijoje esančioje JAV pajėgų Europoje 7-osios armijos rengimo vadavietėje. Vizito metu V. Muženka su JAV sausumos pajėgų Europoje vadu generolu leitenantu Benu Hodgesu ir JAV 7-osios armijos rengimo vadavietės vadu brigados generolu Antony Aguto aptarė Ukrainos kariuomenės rengimo išplėtimo galimybes, naujų rengimo metodų pritaikymą. Taip pat V. Muženka domėjosi infrastruktūra, JAV mokymo centrų Granfenveryje ir Hohenfelde galimybėmis bei stebėjo tarptautinių pratybų „Allied Spirit V“ eigą.

Spalio 11–12 dienomis Kijeve su kelių dienų vizitu lankėsi Rumunijos gynybos ministras Mihnea Motocas. Per vizitą Ukrainos ir Rumunijos gynybos ministrai pasirašė bendrą bendradarbiavimo pareiškimą, patvirtinantį šalių pagarbą tarptautinei teisei, šalių suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir sienų nekeičiamumui. Ministrai patvirtino pasirengimą didinti bendradarbiavimą visomis bendro intereso kryptimis: dalyvauti tarptautiniuose projektuose, kariuomenės rengimo renginiuose, bendradarbiauti mokymo srityje ir rengiant specialistus, karinės medicinos bei karinėje ir techninėje srityse. Ministrai taip pat aptarė galimybę bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG pavyzdžiu kurti bendrą Ukrainos ir Rumunijos brigadą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos visoje šalyje pradėjo savaitę truksiančias komandines-štabų pratybas „Rubež-2016“. Pratybose dalyvauja strateginio ir operacinio-strateginio lygmens karinio valdymo struktūros, taip pat atskiri visų kariuomenės rūšių kariniai daliniai. Pagrindinis pratybų tikslas – karinio valdymo organų galimybių didinimas ginkluotosioms pajėgoms atsakant į galimą karinę agresiją.  

Situacija antiteroristinės operacijos rajone

Spalio 10–23 dienomis per dieną paliaubos buvo pažeidžiamos nuo dvidešimt penkių iki šešiasdešimt vieno karto. Jų metu keturi Ukrainos kariai žuvo ir šešiasdešimt trys buvo sužeisti.

Ukrainos prezidentas P. Porošenka, kalbėdamas Boguno karinio licėjaus kursantams, pranešė, kad iš viso per du su puse metų trunkančią Rusijos agresiją šalies rytuose dalyvavo 280 000 Ukrainos piliečių, 266 000 Ukrainos karių yra gavę kovinių veiksmų dalyvio statusą. Per tą laiką žuvo 2 533 Ukrainos kariai, per 10 000 karių įvertinti valstybiniais apdovanojimais, 33 suteiktas aukščiausias – Ukrainos didvyrio – vardas.

Spalio 16 dieną gyvenamojo daugiabučio namo lifte susprogdintas Donecko separatistų bataliono „Sparta“ vadas Arsenas Pavlovas, žinomas pravarde „Motorola“. Jis yra pasižymėjęs žiaurumu, prisipažinęs asmeniškai sušaudęs 15 į nelaisvę patekusių Ukrainos karių. Prieš A. Pavlovą rengtas ne vienas pasikėsinimas, tačiau informacija apie galimą jo žūtį nepasitvirtindavo. Šiuo atveju informacija pasitvirtino. Su juo žuvo ir jį lydėjęs asmens sargybinis. Dėl „Motorolos“ žūties „Donecko liaudies respublikoje“ paskelbtas trijų dienų gedulas, o pseudorespublikos vadovas Aleksandras Zacharčenka tą aktą laiko naujo karo „respublikai“ paskelbimu ir žada keršto akcijas.

Separatistai Ukrainai perdavė 23 savo užimtoje teritorijoje laikytus nuteistus Ukrainos piliečius, kurie išreiškė norą likusį bausmės atlikimo laiką atbūti Ukrainoje. Tai septintoji perduodamų nuteistųjų partija. Tokiu būdu Ukrainai perduoti 133 nuteistieji. Paminėtina, kad okupuoto Donbaso įkalinimo įstaigose buvo apie 10 tūkstančių nuteistųjų, iš jų apie tūkstantis išreiškė norą bausmės atlikimą tęsti Ukrainos kontroliuojamoje dalyje. 

Arsen Pavlov © Gennady Dubovoy / Sputnik nuotrauka.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras