2016 m. spalio 1023 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (2)
Algirdas Karijotas 2016 11 04
Šios dvi savaitės pasižymėjo aktyvia Ukrainos
veikla užsienio politikoje, tačiau turbūt didžiausia informacine kibirkštimi
tapo vieno iš Rytų Ukrainos separatistų karinių vadukų Arsenijaus Pavlovo,
pravarde Motorola, žūtis ar greičiausiai nužudymas susprogdinus
gyvenamojo namo Donecke lifte.
Užsienio politika
Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas
Klimkinas televizijos kanalui 112 Ukraina pažymėjo, kad Užsienio reikalų ministerijoje pradėta
nagrinėti pasitraukimo iš Nepriklausomų valstybių sandraugos
(NVS) galimybė. Nors formaliai Ukraina nėra ratifikavusi NVS sutarties ir
nėra visateisė sandraugos narė, ją su šia sandrauga sieja dešimtys susitarimų
(diplomų pripažinimai, pensijų mokėjimai ir kiti).
Spalio 12 dieną Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja
priėmė dvi su situacija Ukrainoje susijusias rezoliucijas. Pažymėta, kad buvęs
vienos iš jų pavadinimas Ukrainos krizės politinės pasekmės po svarstymo
pakeistas į Rusijos agresijos Ukrainoje politinės pasekmės. Priimtose
rezoliucijose Rusija raginama išvesti kariuomenę iš Donbaso, primenama
neteisėta Krymo aneksija, smerkiami neteisėtai ten vykdyti rinkimai, kalbama
apie susirūpinimą žmogaus teisių padėtimi Kryme ir Donbase, išskiriamas Krymo
totorių persekiojimas, Medžliso veiklos uždraudimas ir kt.
Spalio 18 dieną prezidentas Petro Porošenka
su vizitu lankėsi Norvegijoje (tai buvo pirmasis
nepriklausomos Ukrainos prezidento vizitas Norvegijoje), kur susitiko su
šalies premjere, parlamento Stortingo prezidentu, Norvegijos karaliumi, taip pat dalyvavo verslo forume. P. Porošenka ir
Norvegijos premjerė Erna Solberg pasirašė partnerystės deklaraciją.
Ukrainos prezidentas patvirtino Nacionalinio saugumo ir
gynybos tarybos sprendimą Dėl personalinių specialių ekonominių ir kitų
priemonių (sankcijų) apribojimų taikymo. Juo remiantis vieniems metams
pratęstos ir dar papildytos sankcijos Rusijos 335 fiziniams ir 167 juridiniams
asmenims. Iš viso Ukrainos sankcijų sąraše yra 682 Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių piliečiai
bei 271 bendrovė.
Spalio 19 dieną įvykusio Normandijos ketverto vadovų susitikimo
laukta iki paskutinio momento, nes nežinota, ar jis įvyks. Vis dėlto prieš savaitę Vokietijos kanclerės
Angelos Merkel iniciatyva pavyko Normandijos ketverto šalių vadovus sukviesti į
Berlyną. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tik prieš dieną pranešė apie
savo dalyvavimą, spyriodamasis, kad esą tie susitikimai nerodo progreso, kurio
įgyvendinant Minsko susitarimus nepavyksta pasiekti. Kita vertus,
diplomatų kuluaruose buvo puoselėta viltis, kad susitikimas
įvyks.
Susitikime, kaip ir tikėtasi, progreso
nepasiekta. Tai pažymėjo ir kanclerė Angela Merkel, teigdama,
kad stebuklo tikėtis yra sunku, tačiau svarbu neprarasti apsukų, nes
pavyko sumažinti paliaubų pažeidimų atvejų skaičių ir pradėtas pajėgų
atitraukimas. Susitikime aptartas ir tolesnis veiksmų planas, kurio
vienas iš akcentų yra sugrąžinti Ukrainai sienos kontrolę, o kitas specialaus
statuso suteikimas Donbasui. Po susitikimo Rusijos prezidento spaudos atstovas
Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į Ukrainos žurnalistų klausimus
dėl Debalcevės grąžinimo Ukrainai, sakė, kad Rusija su tuo nesutinka, tuo labiau kad Ukraina reikalauja
Debalcevės demilitarizavimo.
Pažymėtini keli esminiai susitikimo diskusijų
momentai: Normandijos ketverto šalių vadovai iš principo neprieštaravo galimam stebėtojų
(greičiausiai tos pačios ESBO) misijos konflikto zonoje apginklavimui
separatistų kontroliuojamoje teritorijoje vietos savivaldos rinkimų metu,
aišku, jeigu tokie rinkimai iš viso vyktų. Ukrainos prezidentas taip pat kėlė klausimą dėl Rusijoje
įkalintų ukrainiečių išlaisvinimo, tačiau Rusijos prezidentas V. Putinas
atsisakė apie tai kalbėtis, kadangi tai nėra susijęs su konfliktu Donbase
klausimas.
Spalio 20 dieną Ukrainos prezidentas lankėsi
Briuselyje, kur susitiko su ES prezidentu Donaldu Tusku, Europos Komisijos
prezidentu Jeanu Claude“u Junckeriu ir Europos Parlamento prezidentu Martinu Schulzu.
Aptarti opūs Ukrainai klausimai, vienas iš kurių raginimas Olandijai paspartinti Asociacijos
susitarimo ratifikavimą, bevizio režimo Ukrainai suteikimas, bendrų veiksmų dėl Europos Sąjungos
strategijos Rusijos atžvilgiu koordinacija spalio 2021 dienomis vyksiančiame
Europos Tarybos forume bei galimų sankcijų Rusijai stiprinimas.
Vidaus politika
Spalio 14 dieną Ukrainoje paminėta Tėvynės gynėjo diena. Ši data Ukrainos
prezidento dekretu įteisinta prieš dvejus metus. Anksčiau Tėvynės gynėjo diena
buvo minima tą pačią dieną kaip ir Rusijoje vasario 23-iąją. Paminėtina, kad
1942 m. spalio 14 d. buvo įkurta Ukrainos sukilėlių armija (UPA).
Prezidento dekretu karinės žvalgybos vadovas
generolas leitenantas Valerijus Kondratiukas paskirtas prezidento administracijos vadovo
pavaduotoju, o naujuoju karinės žvalgybos vadu paskirtas pulkininkas Vasilijus Burba. Abu
karininkai anksčiau, iki paskiriant karinės žvalgybos vadovais, buvo dirbę šalies
saugumo tarnyboje.
Naujasis Europos Sąjungos ambasadorius
Ukrainoje Huguesas Mingarelli pasidžiaugė, kad ankstesnei ir dabartinei
Ukrainos vyriausybei pavyko sumažinti biudžeto deficitą nuo 11 iki 3 proc., tačiau
Ukrainai reikia toliau tęsti reformas ekonomikos, teisėsaugos ir
socialinės rūpybos srityse. Svarbu atlikti atvirą, skaidrią ir
teisingą valstybės turto privatizaciją, reformuoti valstybės įmonių,
žemės ūkio, energetikos ir bankų sektoriaus valdymą. Ukrainos valdžia
privalo užtikrinti visavertį turto ir
pajamų atviro elektroninio deklaravimo sistemos, kaip efektyvaus
kovos su korupcija įrankio, funkcionavimą. Taip pat H. Mingarelli informavo,
kad antrasis 600 milijonų eurų Europos Sąjungos finansinės paramos paketas
Ukrainai bus suteiktas po to, kai šalis atšauks miško
eksporto draudimą ir sureguliuos vidaus pabėgėlių socialinės paramos klausimą.
Paminėtina, kad pirmasis Europos Sąjungos Ukrainai suteiktas finansinis paketas
taip pat sudarė 600 milijonų eurų.
Šalies saugumo aktualijos
Keliose Krymo totorių gyvenvietėse rusų
okupacinės valdžios pareigūnai eilinį sykį atliko kratas. Du gyventojai totoriai buvo sulaikyti.
Advokato Emilio Kurbedinovo teigimu, kratos atliktos pas tikinčiuosius
musulmonus, kurie neseniai grįžo iš Saudo Arabijos, iš piligriminio žygio
hadžo. O Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Kryme likviduota Rusijoje uždraustos organizacijos
Hizb ut-Tachrir kuopelės veikla, tačiau stebėti atliekamų kratų
advokatui neleista.
Ukrainos saugumo tarnyba informavo, kad ji
nuo 2014 metų baudžiamojon atsakomybėn patraukė 136 Rusijos piliečius. Iš jų 47
atžvilgiu kaltinamoji medžiaga perduota teismams, o 25 jau nuteisti.
Kijeve lankėsi JAV senatorius ir Senato Ginkluotųjų
pajėgų komiteto narys Joe Donnelly. Senatorius pirmadienį, susitikęs su
Ukrainos gynybos ministru Stepanu Poltoraku, dar kartą patvirtino Amerikos
paramą Ukrainai didėjančio Rusijos priešiškumo akivaizdoje ir pažymėjo 1991
metais JAV prezidento patvirtintos vadinamosios Nunno-Lugaro grėsmių mažinimo
programos, apimančios posovietinio branduolinio, biologinio ir
cheminio nusiginklavimo procesus, vykdymo svarbą. Šis vizitas
taip pat gali būti svarbus dėl galimo 1994 metų Budapešto memorandumo galiojimo
stiprinimo, pagal kurį Ukraina vienašališkai, mainais į saugumo garantijas,
atsisakė turėto branduolinio arsenalo, o Ukrainos suvereniteto garantais buvo
JAV, D. Britanija ir Rusija.
Ukrainos gynybos ministras S. Poltorakas
Kijeve priėmė JAV Kongreso narius Williamą Floresą ir
Andrew P. Harrisą. Svečiai buvo supažindinti su situacija Donbase, Rusijos
agresijos prieš Ukrainą faktais, šiuo metu ten vyksiančiu pajėgų atskirties
procesu. Susitikimo metu diskutuota letalinės ginkluotės teikimo Ukrainai
klausimais.
Karinės ir gynybinės sferos aktualijos
Ukrainos generalinio štabo viršininkas
armijos generolas Viktoras Muženka spalio 910 dienomis lankėsi Vokietijoje esančioje JAV pajėgų
Europoje 7-osios armijos rengimo vadavietėje. Vizito metu V. Muženka su JAV
sausumos pajėgų Europoje vadu generolu leitenantu Benu Hodgesu ir JAV 7-osios
armijos rengimo vadavietės vadu brigados generolu Antony Aguto aptarė Ukrainos
kariuomenės rengimo išplėtimo galimybes, naujų rengimo metodų pritaikymą. Taip
pat V. Muženka domėjosi infrastruktūra, JAV mokymo centrų Granfenveryje ir
Hohenfelde galimybėmis bei stebėjo tarptautinių pratybų Allied Spirit V eigą.
Spalio 1112 dienomis Kijeve su kelių dienų
vizitu lankėsi Rumunijos gynybos ministras Mihnea
Motocas. Per vizitą Ukrainos ir Rumunijos gynybos ministrai pasirašė bendrą bendradarbiavimo pareiškimą,
patvirtinantį šalių pagarbą tarptautinei teisei, šalių suverenitetui,
teritoriniam vientisumui ir sienų nekeičiamumui. Ministrai patvirtino
pasirengimą didinti bendradarbiavimą visomis bendro intereso kryptimis:
dalyvauti tarptautiniuose projektuose, kariuomenės rengimo renginiuose,
bendradarbiauti mokymo srityje ir rengiant specialistus, karinės medicinos bei
karinėje ir techninėje srityse. Ministrai taip pat aptarė galimybę bendros Lietuvos,
Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG pavyzdžiu kurti bendrą
Ukrainos ir Rumunijos brigadą.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos visoje šalyje
pradėjo savaitę truksiančias komandines-štabų pratybas Rubež-2016. Pratybose dalyvauja
strateginio ir operacinio-strateginio lygmens karinio valdymo struktūros, taip
pat atskiri visų kariuomenės rūšių kariniai daliniai. Pagrindinis pratybų
tikslas karinio valdymo organų galimybių didinimas ginkluotosioms pajėgoms
atsakant į galimą karinę agresiją.
Situacija antiteroristinės operacijos rajone
Spalio 1023 dienomis per dieną paliaubos
buvo pažeidžiamos nuo dvidešimt penkių iki šešiasdešimt vieno karto. Jų metu
keturi Ukrainos kariai žuvo ir šešiasdešimt trys buvo sužeisti.
Ukrainos prezidentas P. Porošenka, kalbėdamas
Boguno karinio licėjaus kursantams, pranešė, kad iš viso per du su puse metų trunkančią
Rusijos agresiją šalies rytuose dalyvavo 280 000 Ukrainos piliečių, 266 000
Ukrainos karių yra gavę kovinių veiksmų dalyvio statusą. Per tą laiką žuvo 2 533
Ukrainos kariai, per 10 000 karių įvertinti valstybiniais apdovanojimais, 33
suteiktas aukščiausias Ukrainos didvyrio vardas.
Spalio 16 dieną gyvenamojo daugiabučio namo
lifte susprogdintas Donecko
separatistų bataliono Sparta vadas Arsenas Pavlovas, žinomas pravarde
Motorola. Jis yra pasižymėjęs žiaurumu, prisipažinęs asmeniškai sušaudęs 15 į
nelaisvę patekusių Ukrainos karių. Prieš A. Pavlovą rengtas ne vienas
pasikėsinimas, tačiau informacija apie galimą jo žūtį nepasitvirtindavo. Šiuo
atveju informacija pasitvirtino. Su juo žuvo ir jį lydėjęs asmens
sargybinis. Dėl Motorolos žūties Donecko liaudies respublikoje
paskelbtas trijų dienų gedulas, o pseudorespublikos vadovas Aleksandras
Zacharčenka tą aktą laiko naujo karo respublikai paskelbimu ir žada keršto
akcijas.
Separatistai Ukrainai perdavė 23 savo užimtoje teritorijoje
laikytus nuteistus Ukrainos piliečius, kurie išreiškė norą likusį
bausmės atlikimo laiką atbūti Ukrainoje. Tai septintoji perduodamų nuteistųjų
partija. Tokiu būdu Ukrainai perduoti 133 nuteistieji. Paminėtina, kad okupuoto
Donbaso įkalinimo įstaigose buvo apie 10 tūkstančių nuteistųjų, iš jų apie
tūkstantis išreiškė norą bausmės atlikimą tęsti Ukrainos kontroliuojamoje
dalyje.
Arsen Pavlov © Gennady Dubovoy / Sputnik nuotrauka.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |