Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. spalio 24 d. – lapkričio 6 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (11)

Algirdas Karijotas
2016 11 21

Per šias dvi savaites ypatingų įvykių neįvyko, išsiskiria keli tik Ukrainai būdingi akcentai. Nežinantiems iš arti Ukrainos realijų kilo šokas pamačius pirmąsias valdininkų turto ir pajamų deklaracijas, rodančias grynais laikomus milijonus užsienio valiuta. O iš kitos pusės – apklausų duomenys, rodantys, kad apie 30 proc. ukrainiečių norėtų išvykti iš šalies visam laikui, o premjeras Volodimiras Groismanas tiesiai šviesiai rėžė: 50 proc. šalies ekonomikos yra šešėlyje. Be to, dar vieną akmenėlį į prezidento Petro Porošenkos daržą, atskleisdamas pelningą jam priklausančio konditerijos koncerno „Roshen“ veiklą Rusijoje, įmetė Vladimiras Putinas, o tai įgalina „nekaltą“ verslą ideologizuoti sau palankia linkme.

Užsienio politika

Ukrainos užsienio reikalų ministerija ir vėl įteikė Rusijai protesto notą. Šį kartą – dėl dar vieno Rusijos prezidento V. Putino lankymosi Kryme spalio 26 dieną.

Vidaus politika

Ukrainos socialinė grupė „Reiting“ paskelbė apklausų duomenis, iš kurių matosi, kad 65 proc. ukrainiečių greičiausiai nenorėtų visam laikui išvykti iš Ukrainos, o 30 proc. apklaustųjų norėtų iš Ukrainos išvykti visam laikui.

Kijevo tarptautinis sociologijos institutas pranešė apie savo darytas apklausas, per kurias respondentų klausta, kaip jie balsuotų, jei vyktų referendumai dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos, Muitų sąjungos ir NATO.

Už Ukrainos prisijungimą prie Europos Sąjungos balsuotų 49 proc. apklaustųjų (pasisakančių teigiamai per pastaruosius dvejus metus sumažėjo 5 proc.), o 25 proc. apklaustųjų būtų prieš ir dar tiek pat neapsisprendė arba referendume nedalyvautų.

Už Ukrainos prisijungimą prie Muitų sąjungos balsuotų 18 proc. apklaustųjų (tokių per dvejus metus padaugėjo keliais procentais), o prieš balsuotų 55 proc. apklaustųjų.

Už Ukrainos prisijungimą prie NATO balsuotų 39 proc. apklaustųjų (paminėtina, kad tokių per pastaruosius dvejus metus sumažėjo 8 proc.), prieš balsuotų 31 proc., o 30 proc. apklaustųjų sakė esą neapsisprendę arba iš viso nebalsuotų.

Be to, sociologinė grupė „Reiting“ tarptautinio Respublikonų instituto užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą, per kurią mėginta atsakyti į kelis klausimus.

Atsakant į pirmą klausimą – už ką balsuotų, jei dabar vyktų pirmalaikiai rinkimai į Aukščiausiąją Radą, situacija atrodytų taip: partija „Batkivščina“ – 9 proc., P. Porošenkos blokas „Solidarumas“ – 8 proc., Opozicijos blokas – 6 proc., Radikali partija – 6 proc., partija „Samopomič“ – 5 proc., partija „Pilietinė pozicija“ – 4 proc., partija „Už gyvenimą“ – 3 proc., partija „Svoboda“ – 3 proc., kitos partijos surinktų po 1–2 procentus. Pažymėtina, kad 4 proc. rinkėjų rinktųsi partijas, kurių nebuvo apklausos sąraše, 18 proc. buvo neapsisprendę, kam atiduotų savo balsus, o 21 proc. rinkėjų neitų balsuoti.

Kokios tarptautinės bendrijos nare norima matyti Ukrainą, pasisakė taip: už Europos Sąjungą – 51 proc., už Muitų sąjungą – 19 proc., 14 proc. respondentų rinkosi kitus variantus, o 17 proc. nežinojo ką pasirinkti. Atkreiptinas dėmesys į didelę Ukrainos poliarizaciją tuo klausimu: vakarinėje ir centrinėje šalies dalyse – 79 proc. ir 59 proc. pasisako už Europos Sąjungą, pietinėje Europos Sąjungą remia 37 proc., o Muitų sąjungą – 22 proc., rytinėje šalies dalyje už Europos Sąjungą pasisako 24 proc., o už Muitų sąjungą – 40 proc. apklaustųjų.

Spalio 29 dieną vyko uždaras P. Porošenkos bloko (PPB) „Solidarumas“ suvažiavimas. Jame svarstytas partijos vietinių organizacijų pasirengimas teritoriniams rinkimams, kurie numatyti gruodžio 4 dieną, bei kaimų, gyvenviečių ir miestų tarybų vadovų rinkimams, vyksiantiems gruodžio 11 ir 18 dienomis. Nors tikėtasi, tačiau šiame suvažiavime partijos lyderio klausimas nesvarstytas. Paminėtina, kad šių metų gegužės 26 dieną PPB „Solidarumas“ vadovas, į bloką įeinančios partijos „Udar“ lyderis Kijevo meras Vitalijus Kličko yra parašęs prašymą atleisti jį iš bloko vadovo pareigų, tačiau šiuo metu dar vyksta diskusija dėl galimų kandidatūrų, kurios gali būti teikiamos tvirtinti ateinančiame PPB suvažiavime.

Spalio 30 dieną baigėsi pirmasis elektroninio turto ir pajamų deklaravimo etapas. Sunkiai kurtą sistemą norėta įdiegti vasarą, tačiau didelėmis pastangomis, kritikuojant ir raginant iš šalies, sistemą pavyko paleisti tik dabar. Deklaravimas buvo ir yra viena iš Europos Sąjungos keliamų sąlygų Ukrainai norint gauti finansinę ES paramą.

Šalies saugumo aktualijos

Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatė Nadija Savčenko, daugelio nuostabai, vyko į Maskvą stebėti Rusijos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos anksčiau nuteistų ukrainiečių Stanislavo Klycho ir Nikolajaus Karpiuko apeliacijos. S. Klychas ir N. Karpiukas 2016 metų gegužės 19 dieną Grozno (Čečėnija) teismo buvo pripažinti kaltais ir atitinkamai nuteisti 22,5 ir 20 metų nelaisvės už dalyvavimą kovos su Rusijos kariuomene veiksmuose 1994–1995 metais Čečėnijoje ir kaltinami nužudę apie 30 Rusijos karių.

Ekonomikos aktualijos

Ukrainos finansų ministerija informavo, kad šių metų rugsėjo mėnesį šalies užsienio skola padidėjo 2,02 milijardo JAV dolerių, o tai tolygu 3 proc. visos skolos, ir jos suma pasiekė 68,61 milijardo JAV dolerių.

Ukrainoje leidžiamo žurnalo „Novoje vremia“ kartu su kompanija „Dragon Capital“ paskelbtame turtingiausių ukrainiečių „TOP-100“ sąraše pirmauja Rinatas Achmetovas. Jo turtas įvertintas 4,1 milijardo JAV dolerių (per praėjusius metus jo turtas sumažėjo 8 proc.). Toliau seka Viktoras Pinčiukas, kurio turtas vertinamas 1,3 milijardo JAV dolerių (praėjusių metų sumažėjimas sudarė 19 proc.). Trečias – Igoris Kolomoiskis, jo turtas vertinamas 1,1 milijardo JAV dolerių (jis per praėjusius metus patyrė 41 proc. nuopuolį). Ketvirtas – šalies prezidentas P. Porošenka, jo turtas vertinamas 949 milijonais JAV dolerių (per metus jo turtas sumažėjo 3 proc.).

Su prezidentu P. Porošenka siejamas konditerijos koncernas „Roshen“ pranešė, kad iš padalinio Lipecke (Rusija) 2014–2016 metais gavo 72,06 milijono JAV dolerių dividendų. Apie tai spalio 28 dieną vykusiame Valdajaus forume kalbėjo prezidentas V. Putinas, bandęs paneigti gandus apie ukrainietiško verslo diskriminavimą Rusijoje. Koncerno pranešime teigiama, kad iš šios sumos 125,63 milijono grivinų (apie 4,5 milijono eurų) sumokėta mokesčių į Ukrainos biudžetą, taip pat kad „Roshen“ turi gamyklų Rusijoje (dvi – Lipecke), Vengrijoje ir Lietuvoje (Klaipėdoje).

Ukrainoje darbą pradėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija. Pagal paskutines TVF prognozes Ukrainos ekonomikos augimas 2017 metais išliks 2,5 procento. Taip pat iki šių metų galo turėtų išlikti nekintamas 1,5 proc. BVP augimas esant 13,5 proc. metinei infliacijai. Paminėtina, kad 2015 metų kovą pradėta ketverių metų TVF programa numatė apie 17,25 milijardo JAV dolerių paramą Ukrainai, tačiau dėl šalies vyriausybės kaitos ir kitų įsipareigojimų nevykdymo ši programa strigo. Šiuo metu yra per tris kartus pervesta bendra 7,7 milijardo JAV dolerių suma. Atlikus tam tikrą korekciją tikimasi, kad šių metų lapkričio viduryje bus gauta 1,3 milijardo JAV dolerių, 2017 metų pirmame ketvirtyje – 1,986 milijardo, iki 2019 metų dar turėtų būti du pervedimai po 1,33 milijardo ir penki pavedimai – po 735 milijonus JAV dolerių.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Ukrainos įmonė „Zoria-Mašprojekt“ ir Indijos gynybos ministerija susitarė dėl dujų turbininių variklių tiekimo keturioms Indijos iš Rusijos įsigytoms 11356 projekto fregatoms. Pažymima, kad derybos vyko gana ilgai, nes tam įtakos turėjo Ukrainos konfliktas su Rusija, o susitarimo detalės neviešinamos.

Nuo kitų metų sausio 1 dienos vyriausybė leido valstybinei įmonei „Ukroboronprom“ trečdaliu mažiau mokėti pelno mokesčio į biudžetą, nors nuo šių metų sausio 1 d. vyriausybės nustatyta pelno mokesčio dalis buvo padidinta nuo 15–30 proc. iki 75 procentų. Paminėtina, kad 2015 metais Ukrainos gynybinės pramonės komplekso įmonių pelnas buvo 1,626 milijardo grivinų (apie 58 milijonus eurų), o 2014 metais turėjo nuostolių, siekusių 348 milijonus grivinų (apie 12 milijonų eurų).

Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms artimiausiais mėnesiais bus perduota Mykolajivo Juodosios jūros laivų statybos gamykloje 2012 metais pradėta ir dabar baigiama statyti korvetė „Vladimiras Didysis“. Laivo charakteristikose nurodoma, kad jo autonominio plaukiojimo trukmė sieks 30 parų, jis galės plaukioti ne tik Juodojoje, bet ir Viduržemio jūroje.

Situacija antiteroristinės operacijos rajone

Spalio 24 d. – lapkričio 6 d. buvo daug paliaubų pažeidimų – jų per parą svyravo nuo 31 iki 72, per juos 7 Ukrainos kariai žuvo ir 53 buvo sužeisti. Ukrainos karinės žvalgybos atstovas spaudos konferencijoje sakė, kad šiuo metu Donbase yra 35 tūkstančiai ginkluotų separatistų ir 6 tūkstančiai jiems talkinančių Rusijos karių.

Spalio 26 dieną Minske vyko eilinis trišalės kontaktinės taikaus konflikto Donbase sureguliavimo grupės susitikimas. Donecko „liaudies respublikos“ atstovas Denisas Pušilinas po susitikimo konstatavo, kad šalys nesutarė dėl vadinamosios Steinmeierio formulės (specialaus statuso suteikimo Donbasui), nors Rusijos atstovas Borisas Gryzlovas tikisi, kad kitame kontaktinės grupės susitikime visgi pavyks užbaigti konsultacijas dėl Donecko ir Luhansko „respublikų“ statuso. Paminėtina, kad Steinmeierio formulei pritarta 2015 metų spalio 2 dieną vykusiame Normandijos ketverto forume Paryžiuje, ji buvo palaikyta ir šių metų spalio 19 dieną Berlyne vykusiame Normandijos ketverto vadovų susitikime.

Rusijos atstovas B. Gryzlovas pareiškė, kad ESBO ginkluotos policinės misijos įvedimas regione būtų įmanomas tik baigus pajėgų atitraukimą Stanyčno Luhanskėje, nes, pasak jo, tas procesas spalio 1 dieną baigtas Zolotojės gyvenvietėje, o po savaitės ir Petrivskėje.

Ukrainos atstovai pareiškė nepasitenkinimą, kad nevykdomas prieš savaitę Berlyne, Normandijos ketverto šalių vadovų susitikime, pasiektas susitarimas dėl Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus atstovų prileidimo prie belaisvių.

Ukrainos atstovai taip pat ragino atnaujinti belaisvių apsikeitimą. Be to, jie reikalavo, kad Minsko susitarimų paketas būtų vieningas, apimantis ir 2014 metų rugsėjo 19 dienos memorandumą, ir 2015 metų vasario 12 dieną numatytas priemones. Taigi Kijevas reikalauja, kad šiuo metu separatistų kontroliuojama Debalcevė pereitų Ukrainos kontrolėn.

ESBO atstovas trišalėje Minsko grupėje humanitarinio pogrupio koordinatorius Toni Frishas aplankė Donbase, separatistų nelaisvėje, laikomus įkalintus Ukrainos karius ir rusų vadinamuosius paauglius-diversantus. Pateikiamos informacijos duomenimis, įkalintųjų laikymo sąlygos yra patenkinamos.

Į separatistų kontroliuojamą Donbaso teritoriją atvyko dar vienas, 57-asis Rusijos ypatingųjų situacijų ministerijos „humanitarinis“ konvojus. Agentūros „Interfax“ duomenimis, šį kartą konvojus, susidedantis iš 40 vilkikų, atvežė apie 400 tonų krovinių, tarp jų maisto produktų ir medikamentų.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 11)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras