Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. lapkričio 7–20 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (84)

Algirdas Karijotas
2016 11 30

Šios dvi savaitės turtingos įvairių įvykių. Ryškiais geopolitiniais rėžiais išliks tai, kad Hagos kriminalinis teismas savo ataskaitoje Krymo aneksiją prilygino tarptautiniam kariniam konfliktui ir kad Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos Žmogaus teisių komitete priimta rezoliucija dėl žmogaus teisių Kryme, kurioje Rusija vadinama okupante, o Krymas – laikinai okupuota teritorija.

Ukrainoje taip pat užteko rezonansinių įvykių: tai ir saugumo tarnybų demaskuotas Rusijos planuotas situacijos destabilizavimo planas kodiniu pavadinimu „Šatun“, ir vis naujų Ukrainos „diversantų“ sulaikymai Kryme, ir Michailo Saakašvilio atsistatydinimas iš Odesos srities administracijos vadovo pareigų kaltinant prezidentą korupcijos dangstymu.

Užsienio politika

Lapkričio 8 d. prezidentas Petro Porošenka su oficialiu vizitu lankėsi Slovėnijoje, kur susitiko su prezidentu Borutu Pahoru, premjeru Miro Ceraru, Valstybės Susirinkimo pirmininku Milanu Brglezu ir didžiausių šios šalies kompanijų, dirbančių Ukrainos rinkoje, vadovais. O lapkričio 14 d. P. Porošenka su oficialiu vizitu lankėsi Švedijoje: įvyko susitikimai su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu, Rikstago pirmininku Urbanu Ahlinu bei opozicinės Nuosaikiosios partijos lydere Šinberg Batra.

Lapkričio 14 d. Hagos kriminalinio teismo ataskaitoje nurodoma, kad Rusija 2014 metų pradžioje įvykdė Krymo aneksiją, kuri prasidėjo jos kariuomenės dislokavimu pusiasalyje ir Ukrainos infrastruktūros bei karinių objektų blokavimu, ir tai yra prilyginama tarptautiniam kariniam konfliktui.

Lapkričio 15 d., balsuojant JT Generalinės Asamblėjos Žmogaus teisių komitete, buvo priimta Ukrainos inicijuota rezoliucija dėl žmogaus teisių pažeidimo Kryme. Už rezoliuciją balsavo 73, prieš – 23, susilaikė 76 valstybės. Tai pirmas oficialus JT dokumentas, kuriame Rusija pavadinta valstybe okupante, o Krymas – laikinai okupuota teritorija. Rezoliucijoje pripažįstamas Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas, o Rusija raginama sudaryti sąlygas tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovams patekti į Krymą.

Lapkričio 15 d. P. Porošenka telefonu kalbėjosi su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pasveikinęs išrinkimo proga P. Porošenka patikino D. Trumpą, kad Ukraina pasirengusi tolesniam aktyviam bendradarbiavimui, atitinkančiam strateginės partnerystės dvasią.

Vidaus politika

Lapkričio 7 d. Odesos srities administracijos vadovas Michailas Saakašvilis pareiškė atsistatydinąs, nes negali taikstytis su tuo, kad prezidentas P. Porošenka dangsto korupcinius klanus. Pasak M. Saakašvilio, jis, kaip Ukrainos pilietis, rengiasi pradėti naują kovos etapą ir iš Ukrainos politikos nesitrauks. Trauktis iš pareigų jis planavo anksčiau, tačiau likti jose įkalbėjo prezidentas. M. Saakašvilio atsistatydinimo prašymui po kelių dienų pritarė vyriausybė ir tą pačią dieną jį pasirašė prezidentas, kartu atleisdamas ir iš neetatinio savo patarėjo pareigų. Po kelių savaičių M. Saakašvilis anonsavo naujo politinio judėjimo „Naujų jėgų judėjimas“ sukūrimą ir pranešė apie numatomą jo tarybos sueigą lapkričio 27 dieną.

Apie savo atsistatydinimą iš Nacionalinės policijos vadovės pareigų pareiškė ir metus šiose pareigose išdirbusi Chatija Dekanoidzė. Atsistatydinimo pareiškimo padavimo faktą patvirtino vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.

Partijos „Batkivščina“ lyderė Julija Tymošenko pareiškė, kad ji atskleidė prezidento P. Porošenkos verslo partnerių machinacijas su likviduotų bankų turtu, bendra machinacijų suma siekia 350 mlrd. grivinų. Todėl ji tapo informacinių valdžios atakų taikiniu, jai kabinamos „Maskvos gegutės“ ir kitos panašaus turinio etiketės. J. Tymošenko sako tokią informaciją aptikusi dirbdama su apgautų bankų indėlininkais. Jos duomenimis, iš 83 uždarytų bankų 68 turėjo apie 448 milijardus grivinų visiškai likvidžių aktyvų, tačiau P. Porošenkos verslo partneriai, vadovavę Indėlių garantijų fondui, juos įvertino tik 99 milijardais grivinų.

Kijevo tarptautinis sociologijos institutas atliko eilinę gyventojų apklausą, per ją 46 proc. respondentų pasisakė už šalies integraciją į Europos Sąjungą (ES), 13 proc. – už prisijungimą prie Muitų Sąjungos (MS), o 30 proc. nusiteikę ir prieš ES, ir MS ir mano, kad Ukraina neturi jungtis nė prie vienos iš šių sąjungų.

Šalies saugumo aktualijos

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) uždraudė į šalį įvažiuoti 140 Rusijos kultūros veikėjų, motyvuodama tuo, kad jų veikla ar pasisakymai nukreipti prieš Ukrainos nacionalinius interesus.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) pranešė, kad lapkričio 9 d. Sevastopolyje sulaikė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (VŽV) diversinę teroristinę grupę. FSB pranešime teigiama, kad sulaikyti trys diversantai yra Ukrainos piliečiai, kadriniai VŽV žvalgybininkai ir jie prisipažino dėl savo diversinės veiklos. Grupė atseit planavo išpuolius prieš karinius ir kitus svarbios infrastruktūros objektus Kryme, o per sulaikymo operaciją rasta didelės galios sprogmenų, ginklų, šaudmenų, ryšio priemonių, žemėlapių su planuojamų diversijų schemomis. Kiek vėliau paskelbtos ir sulaikytųjų pavardės. Tai Dmitrijus Štyblikovas, iki 2014 m. dirbęs visuomeninio Juodosios jūros regiono geopolitinių problemų tyrimo ir euroatlantinio bendradarbiavimo centro „Nomos“ analitiku, Aleksejus Besarabovas ir Vladimiras Dudko.

Ukrainos gynybos ministerija ir atskirai VŽV Rusijos FST pareiškimą apie eilinį Ukrainos „diversantų“ sulaikymą Kryme pavadino FST išsigalvojimu, kurio tikslas – pateisinti jų pačių vykdomas represijas prieš Krymo gyventojus ir diskredituoti Ukrainą tarptautinės bendrijos akyse. Atkreiptinas dėmesys, kad rugpjūčio 10 d. FST informavo apie Ukrainos VŽV diversinės grupės, planavusios išpuolius Kryme, sulaikymą. Tuomet informuota, kad rugpjūčio 7 ir 8 dienomis iš Ukrainos teritorijos į Krymą mėgino patekti diversinė grupė, o per susirėmimą su Rusijos pasieniečiais vienas rusų karys ir vienas FST darbuotojas žuvo.

Nespėjus apibendrinti anksčiau pateiktos informacijos, Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad lapkričio 15 d. Kryme sulaikytas dar vienas ginkluotas Ukrainos pilietis, kuris, tikėtina, irgi yra VŽV darbuotojas. Šį sykį Ukrainos gynybos ministerija atvejį pavadino novatorišku ir melagingu, nes joks Ukrainos kariškis ar pareigūnas nebuvo sulaikytas. Kita vertus, reikia pripažinti, kad Kryme liko gyventi tūkstančiai karinių pensininkų, kurie įvairiu laiku tarnavo tiek sovietų, tiek Ukrainos kariuomenėje, ir tai gali būti pagrindas spekuliacijoms įvardijant ką nors iš jų ukrainietiškais diversantais.

Praėjus savaitei po pranešimo, pateiktos naujos detalės – sulaikytas ne vienas, o du diversantai: Aleksejus Stognijus, prisistatęs Ukrainos VŽV 1-ojo departamento 13-ojo skyriaus pulkininku, ir Glebas Šablijus, prisistatęs to paties departamento 3-iojo skyriaus antrojo rango kapitonu. Rusijos televizijos kanalo „Rossija 1“ žurnalisto Dmitrijaus Kiseliovo laidoje rodytame siužete atseit atskleistas ištisas Ukrainos žvalgybos Kryme tinklas, kuris žvalgybinę informaciją apie Rusijos Juodosios jūros laivyno karinę bazę rinko dar iki Maidano įvykių. Rusijos FST informavo, kad sulaikytieji savo nusikalstamą veiką, kaip ir sąsajas su lapkričio 9 d. sulaikytais kitais trim Ukrainos žvalgais, pripažino.

UST Valstybės apsaugos departamento direktorius Anatolijus Dublikas pagarsino bendrą su Užsienio žvalgybos tarnyba (UŽT) pareiškimą dėl Rusijos planuojamų destabilizavimo veiksmų Ukrainoje. Pranešama, kad priešiškos jėgos artimiausiu metu numato destabilizuoti situaciją šalyje, šios destabilizacijos tikslas – pirmalaikiai parlamento rinkimai, prorusiškų pozicijų naujajame parlamente stiprinimas, o to išdavoje – europinio šalies kurso ir užsienio politikos vektoriaus revizija ir t. t. Ši, kaip teigiama, Rusijos planuojama akcija įvardinta kodiniu pavadinimu „Šatun“ (liet. švaistiklis arba bastūnas).

Greičiausiai dėl minėtos informacijos lapkričio 15 d. Kijeve policija laukė masinių protestų, susijusių su negrąžintais bankų indėliais, padidėjusiais komunaliniais mokesčiais. Nors partija „P. Porošenkos blokas“ kvietė žmones akcijoje nedalyvauti ir teigė, kad ta akcija organizuota priešiškų jėgų – „penktosios kolonos“, „Opozicijos bloko“ bei prisidedant partijai „Batkivščina“, o dalyvaujantiems joje žmonėms iš anksto sumokėta, tikėtasi, kad į gatves išeis nuo 5 iki 50 tūkstančių žmonių. Tačiau, policijos duomenimis, į protesto mitingą buvo susirinkę apie 6 tūkstančius žmonių ir jokių neramumų nebuvo.

Partija „Opozicijos blokas“ padarė pareiškimą, kad rengiasi duoti atkirtį „karo koalicijai“ (taip vadinamos pozicijoje esančios politinės jėgos) ir sieks pirmalaikių rinkimų į Aukščiausiąją Radą. „Opozicijos blokas“, pagal reitingus trečia politinė jėga šalyje, kaltina valdžią sugriovus ekonomiką ir apgavus žmones, kurių kantrybė senka. „Opozicijos blokas“ reikalauja atšaukti padidintus komunalinių mokesčių tarifus, nustatyti 4,5 tūkstančio grivinų minimalią algą, bankrutavusių 82 bankų indėlininkams kompensuoti prarastus pinigus, uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams, įšaldyti socialinės paskirties produkcijos kainas, priimti įstatymus, palaikančius nacionalinius gamintojus, atlikti realią decentralizaciją, nutraukti kovos veiksmus šalies rytuose ir kt.

Be to, „Opozicijos blokas“ teigia ketinantis surinkti faktus apie valdžios vykdytas ir vykdomas represijas. Partijos turimais duomenimis, nuo 2014 m. sausio dėl valdžios vykdomo politinio persekiojimo ir represijų nukentėjo apie 50 tūkstančių žmonių, iš jų apie 100 žmonių kalinti pritaikant jiems kriminalinius straipsnius, o 59 asmenys žuvo.

Ekonomikos aktualijos

Ukrainos nacionalinio banko vadovė Valerija Gontareva įspėjo, kad dėl Aukščiausiosios Rados deputatų delsimo priimti reformų įgyvendinimui reikalingus įstatymus (biudžeto subalansavimo, pensijų, žemės ūkio) gali užstrigti ketvirtoji Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 1,3 milijardo JAV dolerių išmokėjimo dalis, numatoma gauti iki šių metų pabaigos.

TVF atstovas Gerry Rice‘as per tradicinį pranešimą Vašingtone sakė, kad fondas, sveikindamas elektroninio deklaravimo Ukrainoje įdiegimą, pažymi, jog būtini ryžtingi veiksmai kovoje su korupcija. Šių ėmusis šių veiksmų TVF bus pasirengęs toliau remti Ukrainos valdžios struktūras.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ padidino ilgalaikį Ukrainos emitento nemokumo išvengimo užsienio ir nacionaline valiuta reitingą nuo CCC iki B– lygio. Reitingo prognozė įvardijama kaip „stabili“.

Prezidentas P. Porošenka pasirašė įstatymą dėl laisvosios prekybos zonos su Kanada sutarties patvirtinimo. Taip baigta šių metų liepos mėnesį pasirašyto Susitarimo ratifikacija.

Vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovas Aleksandras Zacharčenka pranešė, kad jo vadovaujama „respublika“ atnaujino akmens anglių tiekimą Ukrainai.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Aukščiausiosios Rados deputatė iš „P. Porošenkos bloko“, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Irina Friz pranešė, kad ateinančiais metais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) finansavimas bus didinamas 5 kartus. Be to, SOP dalinių vadai įsigijimus galės daryti savarankiškai.

Lapkričio 7 d. Lvovo srityje esančiame Javorivo poligone prasidėjo tarptautinės karinės dviejų savaičių trukmės komandinės štabų pratybos „Klevo arka-2016“, kuriose, be šeimininkų, dalyvavo karių iš Lenkijos, Lietuvos ir Kanados.

Ukrainoje lankėsi Kanados karinė delegacija, vadovaujama sausumos pajėgų vado generolo leitenanto Paulio Wynnyko. Svečiai lankėsi tarptautiniame taikos palaikymo centre Javorive, susitiko su Ukrainos karius treniruojančiais Kanados instruktoriais. Jie taip pat lankėsi Ukrainos sausumos pajėgų nacionalinėje akademijoje.

Nepriklausomo tarptautinio internetinio tinklaraščio „Global Firepower“ sudarytame valstybių karinės galios reitinge Ukraina nurodoma esanti 30-oje vietoje (29 – Švedija, 31 – Meksika; tarp kitko, šiame 126 valstybių reitinge Lietuva užima 97, Latvija – 103, Estija – 109 vietą).

Ukrainos generalinio štabo viršininkas armijos generolas Viktoras Muženka, tarnybiniame pasitarime aptardamas 2016 m. užduočių įvykdymo rezultatus, pasakė, kad šiandien svarbiausia ginkluotųjų pajėgų užduotis yra operatyvinių ir kovinių galimybių didinimas. Pasitarime kalbėta ir apie būtinybę tobulinti valdymo sistemą, perėjimą prie J struktūros, karinių dalinių personalo ir technikos komplektavimą, pajėgų panaudojimo metodų ir formų gerinimą.

Situacija antiteroristinės operacijos rajone

Lapkričio 7–20 dienomis paliaubų pažeidimų per parą svyravo nuo 15 iki 64. Per juos 5 Ukrainos kariai žuvo ir 37 buvo sužeisti.

Lapkričio 8 d. Minske dirbo trišalė konflikto Donbase taikaus sureguliavimo kontaktinė darbo grupė, kuri vėl nagrinėjo saugumo ir paliaubų laikymosi klausimus. Kalbėta dėl nepavykstančio įgyvendinti pajėgumų atitraukimo iš anksto numatytuose ruožuose. Pagrindine kliūtimi pajėgų atitraukimui Luhansko ruože išlieka nesiliaujantys paliaubų pažeidimai. Svarstyta nemažai politinių klausimų, tarp jų – Steinmeierio formulės mechanizmų įgyvendinimas. Šiame politiniame diskurse koncentruotasi į numatomų rinkimų modalumą – labiau į galimas jų vykdymo formas ir kitas smulkmenas, o ne į esmę. Taip pat pranešta, kad greitu laiku viliamasi sulaukti Normandijos formatu sukurto darbo grupės veiksmų plano.

Keturiuose darbo grupės pogrupiuose vyko teminiai posėdžiai. Humanitarinis ir ekonominis pogrupiai, pasikeitus personalinei sudėčiai, visu pajėgumu atnaujino darbą. Šiame pogrupyje, sąveikaujant su ESBO ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus atstovais, svarstytas tilto atstatymo prie Luhansko klausimas ir išreikštas įsitikinimas, kad iki lapkričio 23 d. pradės veikti Zolotojės kontrolės praleidimo punktas. Taip pat humanitariniame pogrupyje svarstytas belaisvių apsikeitimo klausimas. Ukraina iš separatistų atstovų vėl pareikalavo pateikti visą ir konkretų belaisvių sąrašą. Diskutuota dėl anksčiau nagrinėto belaisvių apsikeitimo varianto „618 į 47“ ir dėl pavienių mainų.

Apie 400 nuteistųjų, kalinčių okupuotos Donbaso teritorijos įkalinimo įstaigose, norėtų likusį bausmės laiką atlikti Ukrainoje. Paminėtina, kad per 130 kalinių jau perduota Ukrainai.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis, kalbėdamas JAV Kongrese, sakė manąs, kad Rusija ir Ukraina toliau tęs konfrontaciją dėl įtakos Donbase ir regione, o perspektyvos įgyvendinti Minsko susitarimus jis nematąs.

JAV ambasadorius prie ESBO Danielis B. Baeris atkreipė dėmesį į oficialius ESBO monitoringo Ukrainos–Rusijos pasienio Gukovo ir Donecko punktuose duomenis. Paminėtina, kad šiuose dviejuose punktuose ESBO stebėtojai turi labai ribotas galimybes realiai kontrolei, nes iki jų reikia važiuoti iš Rostovo tris su puse valandos, o paskui grįžti. Stebėjimas galimas tik suderinus tai su Rusijos ir separatistų atstovais ir tik šviesiuoju paros metu. Ukrainos valdžios struktūros pasienio ruožo (per 100 km), kur yra šie punktai, nekontroliuoja, todėl sieną kertančių asmenų ir transporto priemonių patikros niekas nevykdo. Ribotos trukmės stebėjimas apima vieną dešimtadalį galimos įvažiavimo–išvažiavimo teritorijos. Anot ambasadoriaus, jei misija, teturėdama tokias ribotas galimybes, užfiksavo apie 30 tūkstančių karine uniforma vilkinčių asmenų, perėjusių sieną iš Rusijos į Ukrainą, tai tikrasis tokių sieną kirtusių asmenų skaičius gali būti kur kas didesnis.

TASS nuotr.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 84)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras