Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Žvilgsnis į Orientą
 
  Žvilgsnis į Orientą. Lapkričio mėnesio Azijos regiono politinių aktualijų apžvalga (II)

Irmantas Pečiūra, Azijos politikos ekspertas
2016 12 12

Centrinė Azija

Šio regiono politinių aktualijų apžvalgą galima pradėti nuo to, kad spalio 27 d. Turkmėnija atšventė savo nepriklausomybės 25-metį. Gera proga koncentruotai įvertinti, ką šalis pasiekė per tuos metus. Buvęs jos prezidentas Saparmuratas Nijazovas pavertė valstybę globaliu mastu išskirtine diktatūra (galbūt antra tokia po Šiaurės Korėjos). Jos pamatu tapo didžiulės gamtinių dujų atsargos, kurios leido sukurti socialiai orientuotą, bet neefektyvią ekonomiką (užtenka paminėti vien iki 2014 m. galiojusią nemokamo benzino kvotą). Dar labiau šalies raidą sutrikdė hiperbolizuotas vado kultas ir uždarumas. Naujasis lyderis Gurbanguly Berdymuchamedovas stengiasi atverti šaliai langą į pasaulį, tačiau, suprantama, Turkmėnistano neabejotinai laukia dar labai ilgas kelias.

Kol kas G. Berdymuchamedovas ieško būdų išgyventi čia ir dabar. Lapkričio 1 d. jis nuvyko į Sočį, kur susitiko su Vladimiru Putinu. Oficialiai šalis tarptautinėje arenoje griežtai laikosi neutraliteto politikos, bet geopolitinė jos padėtis (Rusijos ir Kinijos kaimynystė) ir vis didėjantys iššūkiai (Afganistano talibų ir „Islamo valstybės“ teroristinė grėsmė) implikuoja būtinybę ieškoti strateginių partnerių ir siekti jų saugumo garantijų. Svarbu pažymėti, kad nuo tada, kai „Gazprom“ nusprendė, jog kompanijai tiek dujų iš Centrinės Azijos nereikia, ir faktiškai nutraukė importą iš Turkmėnijos, Maskvos ir Ašchabado santykiai komplikavosi. Pastarasis buvo priverstas ieškoti alternatyvos, ir ja tapo Kinija, kartu puoselėjama TAPI (Turkmėnija, Afganistanas, Pakistanas, Indija) dujotiekio idėja, kuri kol kas atrodo sunkiai realizuojama.

Kaip ten bebūtų, ekonominė Turkmėnistano situacija yra sunki. Todėl, kaip teigia Centrinės Azijos ekspertas Andrejus Grozinas, „dvi temos atvedė G. Berdymuchamedovą į Sočį – finansinės problemos ir saugumo klausimai“. Saugumo situacija, palyginti su keletu praėjusių metų, beveik stabilizavosi, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad grėsmė išnyko. Net pasigirdo gandų, kad Ašchabadas svarsto galimybę įsileisti JAV į buvusią sovietinę Mary karinę bazę, tačiau tai neišvengiamai sukeltų Maskvos ir Pekino nepasitenkinimą. Dėl šios priežasties Turkmėnija yra priversta derinti savo saugumo planus su Rusija.

Vis dėlto dar svarbesnė Turkmėnijai yra ekonominė problematika – G. Berdymuchamedovui gyvybiškai reikia pinigų, ir bendradarbiavimo su „Gazprom“ atnaujinimas jam labai praverstų. Kaip minėta, Rusijai šiuo metu nereikia daug Centrinės Azijos dujų, bet siekdama didesnės įtakos Turkmėnijos atžvilgiu ji gali apsigalvoti ir taikyti principą „būsi skolingas paslaugą“. Pavyzdžiui, Maskva gali prašyti Ašchabado susilaikyti nuo glaudesnio karinio bendradarbiavimo su JAV ir/ar pamiršti TAPI dujotiekio statybų planus. Ar Turkmėnijos prezidento vizitas į Sočį atvers naują lapą šalių santykiuose, parodys laikas.

Kirgizijoje – nauja politinė krizė: žlugo parlamentinė koalicija, atsistatydino vyriausybė, o šalies prezidentas stumia prieštaringai vertinamą konstitucinę reformą. Vertėtų priminti, kad šioje šalyje egzistuoja vienintelis realiai pusiau prezidentinis režimas visoje Centrinėje Azijoje (dviejų revoliucijų pasekmė). Tiesa, valstybės vadovas Almazbekas Atambajevas akivaizdžiai bando de facto sukoncentruoti valdžią savo rankose, arba, kaip pažymėjo politologas Marsas Sarijevas, „grįžti prie rankinio parlamento valdymo“.

Šiandien Kirgizijos parlamente veikia proprezidentinė Valdžios partija, kuri jau subūrė naują daugumą, tačiau problema ta, kad A. Atambajevas pagal Konstituciją daugiau nebegali būti prezidentu. Dėl šios priežasties buvo sumanyta konstitucinė reforma, kuri turi būti įteisinta referendumu, numatytu gruodžio 11 dieną. Šios reformos esmė – premjero, kuriuo, kaip manoma, ateityje ir planuoja tapti dabartinis šalies lyderis, įgaliojimų praplėtimas. Opozicija, žinoma, pasisako prieš, todėl ir žlugo valdančioji koalicija: iš jos pasitraukė partija „Ata-Meken“. Vis dėlto dar svarbiau yra tai, kad visuomenėje referendumo iniciatyva, atrodo, irgi neturi visapusiško palaikymo. Kadangi A. Atambajevui nėra kur trauktis, įtampa didėja, todėl viskas gali baigtis neramumais gatvėse (Kirgizijoje tai yra gan įprastas reiškinys). Nebent įsikiš Maskva ir viską sureguliuos – istorija laukia tęsinio.

Permainomis gyvena ir Uzbekistanas. Ten prieš kurį laiką mirė ilgametis valstybės vadovas Islamas Karimovas. Visas regionas su didžiuliu nerimu laukė šio įvykio, nes niekas nežinojo, kuo gali baigtis valdžios kaita šalyje, kurioje gyvena daugiau negu 30 mln. žmonių ir yra nemažai konkuruojančių interesų grupių, kurias kontroliavo vienas asmuo. Tačiau problema, regis, išsisprendė pakankamai paprastai. Kur yra odiozinė I. Karimovo duktė Gulnara, mažai kas žino (tėvo laidotuvėse jos nebuvo matyti), spėjama, kad jai skirtas (ne)oficialus namų areštas be leidimo bendrauti su išoriniu pasauliu. Maža to, neseniai pasirodė informacija, kad ji buvo nunuodyta ir greitai palaidota, buldozeriu sulyginant kapą su žeme. Taigi pagrindiniu kandidatu į prezidentus (suprask, be penkių minučių prezidentu – rinkimai įvyks gruodžio 4 d.) tapo premjeras Šavkatas Mirzijojevas, už kurio nugaros, kaip spėjama, stovi Rusija. V. Putinas asmeniškai atvyko į Uzbekistaną atiduoti pagarbos velioniui ir susitikti su ministru pirmininku. Taip pat manoma, kad prorusišką poziciją užima pagrindinės šalies specialiosios tarnybos SNB vadovas Rustamas Inojatovas, kuris remia Š. Mirzijojevą.

Įdomu tai, kad pagaliau buvo viešai paskelbta tikėtino „sosto paveldėtojo“ biografija, kurioje nurodyta jo tautybė – uzbekas. Tačiau yra įtarimų, jog S. Mirzijojevas – tadžikas, tai neabejotinai sugadintų jo kaip idealaus Uzbekistano vadovo įvaizdį. Vis dėlto panašu, kad elito sutarimas ir jau minėtas išorinis faktorius (Rusija) nustūmė šį niuansą į antrą planą. Taip pat pažymėtina, kad pretendento programoje rašoma, jog šalis nesijungs į jokius karinius-politinius blokus ir neturės kitų valstybių karinių bazių savo teritorijoje. Vis dėlto nėra aišku, ar šiais žodžiais galima visiškai pasikliauti, ypač turint galvoje, kad Uzbekistanas jau ne kartą koregavo savo užsienio politikos kursą. Tad egzistuoja tikimybė, jog Taškentas taps dar vienu Maskvos satelitu Centrinėje Azijoje.

Kazachstane sunku išskirti kokius nors konkrečius įvykius, bet yra viena bendro pobūdžio tema, kurios tiesiog negalima nepaminėti. Visai neseniai šalyje vyko protestai (nebūdinga kazachams) prieš valdžios planus įteisinti ilgalaikę žemės ūkio paskirties žemės nuomą. Tuomet nebuvo visai aišku, kodėl staiga buvo priimtas sprendimas vykdyti tokią reformą, tačiau vėliau pasirodė žinia, kad Kazachstanas sutarė su Kinija dėl jos gamybinių pajėgumų perkėlimo į šalį. Kazachai baiminasi, jog kinai ne tik užgrobs, bet ir užterš jų žemes, o užsidirbs iš to ne vietiniai gyventojai, o iš Kinijos atvežti darbininkai ir specialistai. Kol kas apie plataus masto pilietinį pasipriešinimą kalbėti nėra pagrindo, bet socialinė įtampa egzistuoja, todėl verta stebėti, kaip įvykiai klostysis toliau.

Tadžikistane – nerimas dėl Rusijos planų civilinės aviacijos srityje. Rusai nusprendė pradėti skraidinti keleivius į Dušanbė ir Chudžandą iš naujai šalia Maskvos pastatyto Žukovo oro uosto. Tadžikų nuomone, tai pažeis šalių aviakompanijų darbo paskirstymo paritetą. Savo ruožtu Kremlius, jeigu jo reikalavimai nebus patenkinti, pagrasino apskritai nutraukti oro susisiekimą tarp valstybių, o tai Tadžikistanui būtų stiprus smūgis, nes Rusijoje dirba daugybė šios šalies migrantų, kurie sukuria apie pusę tadžikų BVP. Dėl šios priežasties jau diskusijos pradžioje buvo galima spėti, kad Dušanbė greičiausiai teks nusileisti, nes geriau prarasti tam tikrą dalį negu viską. Galiausiai taip ir atsitiko – lapkričio 23 d. į šiuos Tadžikistano miestus iš Žukovo oro uosto išskrido pirmieji kompanijos „Uralo avialinijos“ laineriai.

Pabaigoje, reflektuojant viso regiono problematiką tarptautiniu lygmeniu, svarbu paminėti du įvykius. Pirma, Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas (angl. European Bank for Reconstruction and Development; EBRD) paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Centrinės Azijos (CA) regiono ekonominis augimas pastebimai sulėtėjo. Pagrindinės to priežastys – gamtinių resursų (pirmiausia naftos ir dujų), nuo kurių eksporto labai priklauso CA šalių biudžetas, pasaulinių kainų smukimas ir Rusijos kaip svarbios jų partnerės (taip pat Eurazijos ekonominėje sąjungoje) ekonominės problemos, komplikuojančios tarpusavio prekybą ir mažinančios darbo migrantų iš CA valstybių pajamas (pervedimus į tėvynę). Todėl nenuostabu, kad „Legatum Institute“ sudarytame 2016 m. klestėjimo indekso reitinge, pavyzdžiui, Kirgizija užima tik 77-ą vietą, o Tadžikistanas – 100-ąją.

 

Šaltinis: Transition Report 2016–17, European Bank for Reconstruction and Development, p. 87.

Antra, lapkričio 3 d. Kirgizijoje įvyko Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO, angl. Shanghai Cooperation Organization; SCO), kuriai priklauso visos CA valstybės, išskyrus Turkmėniją, šalių premjerų susitikimas. Viena svarbiausių susitikimo temų tapo šalių ekonominio bendradarbiavimo stiprinimas, prekybos barjerų naikinimas ir galimas laisvosios prekybos zonos sukūrimas. Pažymėtina, kad stebėtojo statusą ŠBO turintis Afganistanas, dėl kurio Tarptautinis kriminalinis teismas nusprendė pradėti karo nusikaltimų tyrimą, tikriausiai tikėdamasis, jog tai padės jam išspręsti savo ekonomines ir saugumo problemas (nėra aišku, kaip bus su JAV parama po D. Trumpo išrinkimo), išreiškė norą tapti visateisiu organizacijos nariu. Į šį siekį organizacijos šalys kol kas niekaip nesureagavo. Tikėtina, kad jeigu kas artimiausiu metu ir įstos į ŠBO, tai bus Iranas.

Apibendrinant galima teigti, kad dabartiniu metu Centrinės Azijos valstybes pirmiausia kamuoja rimti vidiniai politiniai-ekonominiai sunkumai, kuriuos stiprina ne visada palanki tarptautinė ekonominė ir saugumo aplinka.

 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras