Iš pastarųjų dviejų savaičių Ukrainos užsienio politikos spektro paminėtinas Lietuvos prezidentės vizitas į Kijevą. Tačiau įdomiausi įvykiai klostėsi šalies viduje: tai pranešimas apie didžiausio šalies privataus banko „Privatbank“ nacionalizavimą, kuris greičiausiai taps rimtu iššūkiu valstybei, ir Nadijos Savčenko pašalinimas iš „Batkivščinos“ partijos frakcijos Aukščiausiojoje Radoje. Analitiniu požiūriu įdomius visuomenės apklausos duomenis apie populiariausius šalies lyderius ir politines partijas pateikė šešios apklausų sferoje dirbančios institucijos: „Socialinis monitoringas“ (kartu su Jeriomenkos socialinių tyrimų institutu), socialinių ir marketingo tyrimų centras SOCIS (kartu su sociologine grupe „Reiting“), Kijevo tarptautinis sociologijos institutas ir Ukrainos ateities institutas.

Užsienio politika

Gruodžio 12 d. Ukrainoje su vizitu lankėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, dalyvavo verslo forume. Dalyvaujant prezidentams šalys pasirašė keletą dokumentų: susitarimą dėl bendradarbiavimo gamtosaugos srityje, Sveikatos apsaugos ministerijų tarpusavio supratimo memorandumą, valstybės tarnybų bendradarbiavimo protokolą. Taip pat šalys numatė 2017–2018 m. strateginės partnerystės veiksmų gaires, kurių akcentai – bendra kova su Rusijos agresija, parama Ukrainai integruojantis į Europos Sąjungos struktūras, bendradarbiavimas stiprinant šalių energetinę nepriklausomybę. Verslo forume aptarta, kad Lietuva turėtų Ukrainai tapti patekimo į Europos Sąjungos rinką placdarmu. Prezidentai, šalių diplomatinių santykių užmezgimo 25-mečio proga apžvelgdami šį laikmetį, padarė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė Krymo okupaciją ir Rusijos agresiją Donbase.

Vidaus politika

Gruodžio 6  d. Aukščiausiojoje Radoje priimtas sprendimas dėl minimalios algos padidinimo. Nuo ateinančių metų sausio 1 d. minimali alga didėja dvigubai – ji bus 3 200 grivinų (apie 110 eurų). 2016 m. gruodžio 1 d. minimali alga sudarė 1 600 grivinų (apie 60 eurų).

Ukrainos Aukščiausioji Rada kreipėsi į kitas šalis prašydama pripažinti genocidu prieš Ukrainos liaudį Sovietų Rusijos 1932–1933 m. vykdytą Ukrainoje veiklą, dėl kurios nuo bado mirė apie 4 milijonus žmonių.

Europos audito teismo ataskaitoje apie Europos Sąjungos veiklą palaikant Ukrainos teismų reformą Ukraina pavadinta labiausiai korumpuota valstybe Europoje. Ataskaitoje nurodoma, kad lemiamą vaidmenį šalies ekonomikoje, politikoje ir žiniasklaidoje vaidina oligarchai.

Buvusi karo lakūnė ir Rusijos belaisvė, Aukščiausiosios Rados deputatė N. Savčenko pašalinta iš „Batkivščinos“ partijos frakcijos, taip pat ją siūloma pašalinti iš Rados Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Tokia partijos reakcija yra susijusi su nesankcionuotu N. Savčenko vykimu į Minską, kur gruodžio 7 d. ji susitiko su Donecko ir Luhansko separatistų vadovais ir, neturėdama tam Ukrainos vadovybės įgaliojimų, derėjosi dėl apsikeitimo belaisviais. Prašymą išeiti iš „Batkivščinos“ partijos N. Savčenko įteikė spalio 26 d., bet buvo likusi partijos frakcijoje. „Batkivščina“ lyderė Julija Tymošenko gruodžio 12 d. pareiškė, kad N. Savčenko pasirinko kitą kelią, kuria savo politinį projektą ir partija „Batkivščina“ atsakomybės už jos veiksmus neprisiima. „Batkivščina“ nesieks, kad N. Savčenko būtų panaikintas deputatės mandatas.

Socialinių tyrimų centro „Socialinis monitoringas“ ir Jeriomenkos socialinių tyrimų instituto atliktų tyrimų duomenimis, pagal rinkėjų simpatijas pirmauja prezidentas P. Porošenka ir partijos „Batkivščina“ lyderė J. Tymošenko – jie surinktų po 11 proc., Opozicijos bloko lyderis J. Boiko – 7 proc., partijos „Už gyvenimą“ lyderis V.  Rabinovičius – 6,1 proc., Radikaliosios partijos lyderis O. Liaško – 6 proc., Lvovo meras, partijos „Samopomič“ lyderis A. Sadovojus – 6 procentus.

Politinių partijų palaikymas, jei dabar vyktų pirmalaikiai rinkimai, rikiuotųsi šia tvarka: „Batkivščina“ – 15,3 proc., P. Porošenkos blokas „Solidarumas“ – 14,6 proc., Opozicijos blokas – 11,1 proc., partija „Samopomič“ – 9,9 proc., Radikalioji partija – 9,2 procento.

Už pirmalaikius prezidento rinkimus pasisakė 45,2 proc., o prieš – 45,1 proc. apklaustųjų. Už pirmalaikius rinkimus į Aukščiausiąją Radą pasisakė 49,3 proc., o prieš – 41,2 proc. apklaustųjų.

Ukrainos socialinių ir marketingo tyrimų centro SOCIS ir sociologinės grupės „Reiting“ atliktų bendrų tyrimų duomenimis, ateinančiuose rinkimuose P. Porošenką palaikytų 14,7 proc. rinkėjų, J. Tymošenko – 14,6 proc., J. Boiko – 10 proc., V. Rabinovičių – 9,2 proc., O. Liaško – 9,2 proc., A. Gricenką – 7,8 proc., A. Sadovojų – 6,8 proc., O. Tiagniboką – 3,1 proc., N. Savčenko – 2,4 proc., D. Jarošą – 2,4 proc., A. Jaceniuką – 1 proc., V. Medvedčuką – 1 proc. rinkėjų.

Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Aukščiausiąją Radą (tam pritartų 47,2 proc. apklaustųjų, nepritartų 44,9 proc.), politinių partijų populiarumo reitingas būtų toks: „Batkivščina“ – 10 proc., P. Porošenkos blokas „Solidarumas“ – 9,3 proc., Opozicijos blokas – 7,3 proc., „Samopomič“ – 6,4 proc., Radikalioji partija (O. Liaško) – 5,8 proc., partija „Už gyvenimą“ – 5,7 proc., „Pilietinė pozicija“ – 4,8 proc., „Svoboda“ – 3,2 proc., „Naujų jėgų judėjimas“ (M. Saakašvilis) – 2,8 procento.

Kad situacija šalyje yra pavojinga, mano 23,2 proc. apklaustųjų, kad įtempta – 69,9 proc., o kad yra stabili – 5,1 procento. Pagrindinėmis šalies problemomis laikoma karinis konfliktas rytuose – 54,3 proc., kainų kilimas ir infliacija – 37,9 proc., maži atlyginimai ir pensijos – 37,8 procento.

Jei vyktų referendumas dėl stojimo į NATO, už stojimą pasisakytų 47,2 proc., prieš – 33,6 procento. Jei vyktų referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą, už stojimą į ES balsuotų 60,7 proc., prieš – 23,8 procento piliečių.

Kijevo tarptautinio sociologijos instituto apklausos parodė, kad jei dabar vyktų rinkimai į Aukščiausiąją Radą, juose dalyvautų 47 proc. apklaustųjų, o į parlamentą greičiausiai, perkopusios 5 proc. barjerą, patektų 8 partijos: „Batkivščina“ – 18,3 proc., Opozicijos blokas – 12,2 proc., P. Porošenkos blokas – 11,9 proc., „Už gyvenimą“ – 10,4 proc., Radikalioji partija – 9,8 proc., „Samopomič“ – 7,6 proc., „Svoboda“ – 5 proc., „Pilietinė pozicija“ – 4,8 proc., M. Saakašvilio „Naujų jėgų judėjimas“ – 4,1procento.

Pirmalaikių prezidento rinkimų atveju už J. Tymošenko balsuotų 18,1 proc., už P. Porošenką – 12,5 proc., už J. Boiko – 11,9 proc., V. Rabinovičių – 9,3 proc., O. Liaško – 8,3 proc., A. Gricenką – 7,5 proc., S. Vakarčiuką – 6,4 proc., A. Sadovojų – 5,5 proc., O. Tiagniboką – 4,4 proc., N. Savčenko – 2,7 proc., D. Jarošą – 2,3 procento.

Ukrainos ateities instituto apklausos duomenimis, jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, 34 proc. apklaustųjų teigė, kad juose nedalyvautų, o 21,7 proc. buvo neapsisprendę. Kitų balsai pasiskirstytų taip (skliausteliuose nurodyti apsisprendusių dalyvauti rinkimuose balsai): P. Porošenka – 9,3 proc. (21,1 proc.), J. Tymošenko – 8,4 proc. (19,1 proc.), A. Sadovojus – 4,6 proc. (10,5 proc.), O. Liaško – 3,9 proc. (8,8 proc.), J. Boiko – 3,7 proc. (8,5 proc.).

Jei rinkimai į parlamentą vyktų artimiausią sekmadienį, politinių partijų reitingas būtų toks: „Batkivščina“ – 7,9 proc., P. Porošenkos blokas „Solidarumas“ – 6,8 proc., „Samopomič“ – 5,4 proc., Radikalioji partija – 4,5 proc., Opozicijos blokas – 4,1 proc., M. Saakašvilio judėjimas – 3,4 proc., „Svoboda“ – 2,7 procento.

Ekonominės aktualijos

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) vėl delsia pervesti eilinį finansinės paramos paketą Ukrainai. Nacionalinio banko vadovė Valerija Gontareva tikisi, kad pervedimo neužvilkins ilgai ir planuoti pinigai įplauks į sąskaitą kitų metų sausio–vasario mėnesiais. Pagrindiniai TVF reikalavimai dėl šio pavedimo yra 2017 m. biudžeto priėmimas ir 40-ties svarbiausių Ukrainos bankų rekapitalizacijos planų suderinimas. Be to, TVF iš Ukrainos laukia aktyvesnės kovos su korupcija ir didesnės aukštų pareigūnų atsakomybės.

Tačiau svarbiausias įvykis finansinėje šalies sferoje buvo V. Gontarevos pranešimas, kad didžiausias šalies privatus bankas „Privatbank“, priklausantis oligarchui Igoriui Kolomoiskiui, neįvykdė papildomos kapitalizacijos programos ir beveik metus nevykdė privalomo rezervo formavimo normatyvų. Taip pat bankas laiku nepadengė 14 milijardų grivinų (apie 0,5 milijardo eurų) vertės kreditų, o gruodžio 1 d. kapitalo trūkumas siekė 148 milijardus grivinų (apie 5,1 milijardo eurų). Dėl šių priežasčių „Privatbank“ perimamas valstybės žinion. Paminėtina, kad banko klientais yra per 20 milijonų šalies piliečių. Dėl šio proceso svarbos premjeras V. Groismanas atšaukė planuotą vizitą į Briuselį, vietoj jo nuvyko vicepremjeras Stepanas Kubivis. Kai kurie ekspertai vertina, kad dėl šio proceso šalis papildomai gali patirti 1,5–2 proc. infliacijos augimą ir 4–5 proc. nacionalinės valiutos devalvaciją. Manoma, kad šiemet banko likvidumo problemoms spręsti valstybė išleis 20–25 milijardus grivinų (iki 1 milijardo JAV dolerių), o kitais metais ta suma gali būti 4–5 kartus didesnė.

„Batkivščinos“ partijos lyderė J. Tymošenko apkaltino Ukrainos nacionalinį banką vykdant bankų sistemos valymą, nes kaip nelikvidūs uždaryti jau 85 bankai. Partijos „Samopomič“ frakcijos vadovas Olegas Bereziukas nurodo, kad tai yra valstybės biudžeto lėšų vagystė. Kitaip ir būti negali, nes „Privatbank“ nuostoliai turės būti padengti biudžeto lėšomis, o oligarchinėje valstybės valdymo sistemoje politinė korupcija yra pagrindinė visų problemų sudedamoji dalis.

Šalies saugumo aktualijos

Gruodžio 4 d. JAV Kongrese priimtą biudžeto projektą patvirtino ir JAV Senatas. 618,7 milijardo dolerių JAV gynybos biudžete karinei paramai Ukrainai numatyta skirti 350 milijonų JAV dolerių. Įstatymas įsigalios jį pasirašius JAV prezidentui.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) už bendradarbiavimą su Rusijos specialiosiomis tarnybomis sulaikė buvusio 8-ojo armijos korpuso, kuris 2015 m. buvo išformuotas, žvalgybos viršininką pulkininką Ivaną Bezjazykovą. Jis nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. birželio 5 d. buvo separatistų nelaisvėje. UST teigia surinkusi duomenų, kad I. Bezjazykovas ne kartą vyko į Rostovą prie Dono, pastebėtas dėvintis Rusijos karinę uniformą, jam buvo skirtas automobilis su vairuotoju, asmeninis ginklas, mokami pinigai.

Paminėtina, kad Ukrainos kontržvalgyba per paskutinius dvejus metus yra nustačiusi 76 ukrainiečių karių verbavimo, kurį vykdė Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai, atvejus. Nustatyti 27 kariai, kurie, būdami nelaisvėje, perėjo į priešo pusę ir šiandien dalyvauja konflikte prieš Ukrainą. Taip pat 63 iš nelaisvės grįžę kariai prisipažino buvę užverbuoti neatlaikę kankinimų.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Ukrainos gynybos ministras armijos generolas Stepanas Poltorakas pranešė, kad vykdant Gynybos ministerijos ir Ginkluotųjų pajėgų reformas, numatytas atlikti iki 2020 m., ateinančiais metais Generalinis štabas bus reformuotas 60 procentų. Reformų prioritetai: Specialiųjų operacijų pajėgų plėtra, Karinių jūrų pajėgų atkūrimas, Sausumos pajėgų ir Karinių oro pajėgų ginkluotės ir technikos atkūrimas, kariuomenės kovinio rengimo užtikrinimas, efektyvios logistikos ir standartų sistemos kūrimas.

Gruodžio 6 d. paminėta Ukrainos kariuomenės diena. Su 25-osiomis kariuomenės metinėmis karius pasveikino šalies vadovai – prezidentas P. Porošenka, premjeras V. Groismanas, Aukščiausiosios Rados pirmininkas A. Parubijus, šalies Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius A. Turčinovas. Ta proga prezidentas Kijevo centrinėje karo ligoninėje aplankė sužeistus karius. Šioje ligoninėje per dvejus metus buvo gydoma daugiau kaip 13 tūkstančių karių.

Taip pat gruodžio 6 d. prezidentas P. Porošenka dalyvavo Specialiųjų operacijų pajėgų mokomojo treniruočių centro Berdyčivo mieste atidaryme. Centras moderniai įrengtas ir atitinka NATO standartus. Prezidentas paminėjo, kad su JAV, Lenkijos, Lietuvos, Estijos ir Latvijos instruktorių pagalba pavyko parengti 58 savo instruktorius, kurie šiame centre rengs karius.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Igoris Dolgovas ir Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Ralfas Brauksiepe gruodžio 8 d. Kijeve pasirašė susitarimą, pagal kurį į Lvove esančią Sausumos pajėgų nacionalinę akademiją atvyks aštuoni Vokietijos kariniai konsultantai.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas informavo, kad Jungtinė Karalystė vis aiškesnės Rusijos grėsmės akivaizdoje toliau rems Ukrainos suverenitetą ir dar vieniems metams pratęsė Ukrainos karių parengimo programą.

Situacija antiteroristinės operacijos rajone

Gruodžio 5–18 dienomis paliaubų pažeidimų skaičius per parą svyravo nuo 15 iki 70. Per juos 9 Ukrainos kariai žuvo ir 41 buvo sužeistas.

Gruodžio 7 d. Minske vyko eilinis trišalės kontaktinės konflikto Donbase taikaus sureguliavimo grupės susitikimas. Kaip ir anksčiau, kalbėta tais pačiais klausimais. Tai ir belaisvių apsikeitimas, ir rinkimų separatistiniuose rajonuose rengimo, ir paliaubų pažeidimų mažinimo, taip pat socialiniai-ekonominiai klausimai. Per derybinius pašnekesius didesnių postūmių nepasiekta. Ekonominių problemų spręsti neįmanoma, kol nenutraukta ekonominė blokada, politinio sureguliavimo – kol pažeidinėjamos paliaubos, o belaisvių apsikeitimo – kol nepaskelbta amnestija. Konstatuotinas tik vienintelis pozityvas, kad šalys iš viso kalbasi.

Gruodžio 9 d. N. Savčenko Minske susitiko su nepripažintų Donecko ir Luhansko respublikų vadovais Aleksandru Zacharčenka ir Igoriu Plotnickiu. Ukrainos trišalės kontaktinės grupės spaudos atstovė Darka Olifer pranešė, kad N. Savčenko susitikimas su separatistų lyderiais nėra Minsko darbo grupės derybų dalis. Asmeninės N. Savčenko iniciatyvos derybinis kontaktas su separatistų lyderiais Ukrainoje sutiktas negatyviai, ji kaltinta suokalbiu su separatistais. Jos veiksmams nepritarė ir „Batkivščinos“ partijos lyderė J. Tymošenko, sakydama, kad toks jos poelgis bus svarstomas partijoje. O pati N. Savčenko teigia, kad savo viešais ir darbiniais, o ne slaptais susitikimais, kurių tikslas išlaisvinti nelaisvėje laikomus ukrainiečius ir baigti karą, ji nekenkia Ukrainos saugumui ir jei reikės, susitiks kad ir su velniu. Tai yra jos, kaip deputatės, įsipareigojimai, kuriuos ji yra pažadėjusi vykdyti. Paaiškinti tokios iniciatyvos aplinkybių N. Savčenko buvo kviečiama į Ukrainos saugumo tarnybą, kuri konstatavo, kad N. Savčenko kriminalinio nusikaltimo savo veiksmais nepadarė. Formaliai ji nusižengė procedūriniams parlamento reikalavimams, t. y. neinformavo Aukščiausiosios Rados apie savo kelionę į užsienį.

Prezidentas P. Porošenka Kariuomenės dienos išvakarėse, gruodžio 5 d., apsilankė priešakinėse pozicijose – koviniame atramos punkte prie Horlivkos ir kariams įteikė apdovanojimus. Prezidentas sakė, kad Ukrainos kariuomenė šiuo metu stipriausia Europoje, pasidžiaugė, kad kariuomenės reitingai prilygsta Bažnyčios reitingams.

Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Viktoras Muženka pranešė, kad nuo kovos veiksmų pradžios iki dabar per antiteroristinę operaciją yra žuvę 3 064 ir sužeista 10 753 visų jėgos struktūrų karių, iš jų Ginkluotųjų pajėgų karių žuvo 2 636 (2 148 – per kovas), 8 897 sužeisti. 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.