|
2016 m. gruodžio 518 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (37)
Algirdas Karijotas 2016 12 30
Iš pastarųjų dviejų savaičių Ukrainos užsienio
politikos spektro paminėtinas Lietuvos prezidentės vizitas į Kijevą. Tačiau
įdomiausi įvykiai klostėsi šalies viduje: tai pranešimas apie didžiausio šalies
privataus banko Privatbank nacionalizavimą, kuris greičiausiai taps rimtu
iššūkiu valstybei, ir Nadijos Savčenko pašalinimas iš Batkivščinos partijos
frakcijos Aukščiausiojoje Radoje. Analitiniu
požiūriu įdomius visuomenės apklausos duomenis apie populiariausius šalies
lyderius ir politines partijas pateikė šešios apklausų sferoje dirbančios institucijos:
Socialinis monitoringas (kartu su Jeriomenkos socialinių tyrimų
institutu), socialinių ir marketingo tyrimų centras SOCIS (kartu su
sociologine grupe Reiting), Kijevo tarptautinis sociologijos institutas ir
Ukrainos ateities institutas.
Užsienio politika
Gruodžio 12 d. Ukrainoje su vizitu lankėsi
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji susitiko su Ukrainos prezidentu Petro
Porošenka, dalyvavo verslo forume. Dalyvaujant prezidentams šalys pasirašė keletą dokumentų:
susitarimą dėl bendradarbiavimo gamtosaugos srityje, Sveikatos apsaugos
ministerijų tarpusavio supratimo memorandumą, valstybės tarnybų bendradarbiavimo
protokolą. Taip pat šalys numatė 20172018 m. strateginės partnerystės
veiksmų gaires,
kurių akcentai bendra kova su Rusijos agresija, parama Ukrainai integruojantis
į Europos Sąjungos struktūras, bendradarbiavimas stiprinant šalių energetinę
nepriklausomybę. Verslo forume aptarta, kad Lietuva turėtų Ukrainai tapti
patekimo į Europos Sąjungos rinką placdarmu.
Prezidentai, šalių diplomatinių santykių užmezgimo 25-mečio proga apžvelgdami
šį laikmetį, padarė bendrą pareiškimą,
kuriame pasmerkė Krymo okupaciją ir Rusijos agresiją Donbase.
Vidaus politika
Gruodžio 6 d. Aukščiausiojoje
Radoje priimtas sprendimas
dėl minimalios algos padidinimo. Nuo ateinančių metų sausio 1 d. minimali
alga didėja dvigubai ji bus 3 200 grivinų (apie 110 eurų). 2016 m.
gruodžio 1 d. minimali alga sudarė 1 600 grivinų (apie 60 eurų).
Ukrainos Aukščiausioji Rada kreipėsi į kitas šalis prašydama
pripažinti genocidu prieš Ukrainos liaudį Sovietų Rusijos 19321933 m. vykdytą Ukrainoje
veiklą, dėl kurios nuo bado mirė apie 4 milijonus žmonių.
Europos audito teismo ataskaitoje
apie Europos Sąjungos veiklą palaikant Ukrainos
teismų reformą Ukraina pavadinta labiausiai
korumpuota valstybe Europoje. Ataskaitoje nurodoma, kad lemiamą vaidmenį šalies
ekonomikoje, politikoje ir žiniasklaidoje vaidina oligarchai.
Buvusi karo lakūnė ir Rusijos belaisvė,
Aukščiausiosios Rados deputatė N. Savčenko pašalinta iš
Batkivščinos partijos frakcijos, taip pat ją siūloma pašalinti iš Rados Nacionalinio
saugumo ir gynybos komiteto. Tokia partijos reakcija yra susijusi
su nesankcionuotu N. Savčenko vykimu į Minską, kur gruodžio 7 d. ji susitiko su
Donecko ir Luhansko separatistų vadovais ir, neturėdama tam Ukrainos
vadovybės įgaliojimų, derėjosi dėl apsikeitimo belaisviais. Prašymą
išeiti iš Batkivščinos partijos N. Savčenko įteikė spalio 26 d., bet buvo
likusi partijos frakcijoje. Batkivščina lyderė Julija Tymošenko gruodžio 12 d. pareiškė, kad N.
Savčenko pasirinko kitą kelią, kuria savo politinį projektą ir partija
Batkivščina atsakomybės už jos veiksmus neprisiima. Batkivščina nesieks,
kad N. Savčenko būtų panaikintas deputatės mandatas.
Socialinių tyrimų centro Socialinis
monitoringas ir Jeriomenkos socialinių tyrimų instituto atliktų tyrimų duomenimis, pagal
rinkėjų simpatijas pirmauja prezidentas P. Porošenka ir partijos
Batkivščina lyderė J. Tymošenko jie surinktų po 11 proc.,
Opozicijos bloko lyderis J. Boiko 7 proc., partijos Už gyvenimą lyderis
V. Rabinovičius 6,1 proc., Radikaliosios partijos lyderis O. Liaško 6
proc., Lvovo meras, partijos Samopomič lyderis A. Sadovojus 6 procentus.
Politinių partijų palaikymas, jei dabar vyktų
pirmalaikiai rinkimai, rikiuotųsi šia tvarka: Batkivščina 15,3 proc., P.
Porošenkos blokas Solidarumas 14,6 proc., Opozicijos blokas 11,1 proc.,
partija Samopomič 9,9 proc., Radikalioji partija 9,2 procento.
Už pirmalaikius prezidento rinkimus pasisakė
45,2 proc., o prieš 45,1 proc. apklaustųjų. Už pirmalaikius rinkimus į
Aukščiausiąją Radą pasisakė 49,3 proc., o prieš 41,2 proc. apklaustųjų.
Ukrainos socialinių ir marketingo
tyrimų centro SOCIS ir sociologinės grupės Reiting atliktų bendrų
tyrimų duomenimis, ateinančiuose
rinkimuose P. Porošenką palaikytų 14,7 proc. rinkėjų, J.
Tymošenko 14,6 proc., J. Boiko 10 proc., V. Rabinovičių 9,2 proc., O.
Liaško 9,2 proc., A. Gricenką 7,8 proc., A. Sadovojų 6,8 proc., O.
Tiagniboką 3,1 proc., N. Savčenko 2,4 proc., D. Jarošą 2,4 proc., A.
Jaceniuką 1 proc., V. Medvedčuką 1 proc. rinkėjų.
Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į
Aukščiausiąją Radą (tam pritartų 47,2 proc. apklaustųjų, nepritartų 44,9 proc.),
politinių partijų populiarumo reitingas būtų toks: Batkivščina 10 proc.,
P. Porošenkos blokas Solidarumas 9,3 proc., Opozicijos blokas 7,3 proc.,
Samopomič 6,4 proc., Radikalioji partija (O. Liaško) 5,8 proc., partija Už
gyvenimą 5,7 proc., Pilietinė pozicija 4,8 proc., Svoboda 3,2 proc.,
Naujų jėgų judėjimas (M. Saakašvilis) 2,8 procento.
Kad situacija šalyje yra pavojinga, mano 23,2 proc.
apklaustųjų, kad įtempta 69,9 proc., o kad yra stabili 5,1 procento.
Pagrindinėmis šalies problemomis laikoma karinis konfliktas rytuose 54,3 proc.,
kainų kilimas ir infliacija 37,9 proc., maži atlyginimai ir pensijos 37,8
procento.
Jei vyktų referendumas dėl stojimo į NATO, už stojimą
pasisakytų 47,2 proc., prieš 33,6 procento. Jei vyktų referendumas dėl
stojimo į Europos Sąjungą, už stojimą į ES balsuotų 60,7 proc., prieš 23,8
procento piliečių.
Kijevo tarptautinio sociologijos instituto
apklausos parodė,
kad jei dabar vyktų rinkimai į Aukščiausiąją Radą, juose dalyvautų 47 proc.
apklaustųjų, o į parlamentą greičiausiai, perkopusios 5 proc. barjerą, patektų
8 partijos: Batkivščina 18,3 proc., Opozicijos blokas 12,2 proc., P.
Porošenkos blokas 11,9 proc., Už gyvenimą 10,4 proc., Radikalioji partija
9,8 proc., Samopomič 7,6 proc., Svoboda 5 proc., Pilietinė pozicija
4,8 proc., M. Saakašvilio Naujų jėgų judėjimas 4,1procento.
Pirmalaikių prezidento rinkimų
atveju už J. Tymošenko balsuotų 18,1 proc., už P.
Porošenką 12,5 proc., už J. Boiko 11,9 proc., V. Rabinovičių 9,3 proc.,
O. Liaško 8,3 proc., A. Gricenką 7,5 proc., S. Vakarčiuką 6,4 proc., A.
Sadovojų 5,5 proc., O. Tiagniboką 4,4 proc., N. Savčenko 2,7 proc., D.
Jarošą 2,3 procento.
Ukrainos ateities instituto apklausos duomenimis, jei
prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, 34 proc. apklaustųjų teigė,
kad juose nedalyvautų, o 21,7 proc. buvo neapsisprendę. Kitų balsai
pasiskirstytų taip (skliausteliuose nurodyti apsisprendusių dalyvauti rinkimuose
balsai): P. Porošenka 9,3 proc. (21,1 proc.), J. Tymošenko 8,4 proc. (19,1 proc.),
A. Sadovojus 4,6 proc. (10,5 proc.), O. Liaško 3,9 proc. (8,8 proc.),
J. Boiko 3,7 proc. (8,5 proc.).
Jei rinkimai į parlamentą vyktų artimiausią
sekmadienį, politinių partijų reitingas būtų toks: Batkivščina 7,9 proc.,
P. Porošenkos blokas Solidarumas 6,8 proc., Samopomič 5,4 proc.,
Radikalioji partija 4,5 proc., Opozicijos blokas 4,1 proc., M. Saakašvilio
judėjimas 3,4 proc., Svoboda 2,7 procento.
Ekonominės aktualijos
Tarptautinis valiutos fondas
(TVF) vėl delsia pervesti eilinį
finansinės paramos paketą Ukrainai. Nacionalinio banko vadovė Valerija Gontareva tikisi,
kad pervedimo neužvilkins ilgai ir planuoti pinigai įplauks į
sąskaitą kitų metų sausiovasario mėnesiais. Pagrindiniai TVF reikalavimai dėl
šio pavedimo yra 2017 m. biudžeto priėmimas ir 40-ties svarbiausių
Ukrainos bankų rekapitalizacijos planų suderinimas. Be to, TVF iš Ukrainos
laukia aktyvesnės kovos su korupcija
ir didesnės aukštų pareigūnų atsakomybės.
Tačiau svarbiausias įvykis finansinėje šalies
sferoje buvo V. Gontarevos pranešimas, kad
didžiausias šalies privatus bankas Privatbank,
priklausantis oligarchui Igoriui Kolomoiskiui, neįvykdė papildomos
kapitalizacijos programos ir beveik metus nevykdė privalomo rezervo formavimo
normatyvų. Taip pat bankas laiku nepadengė 14 milijardų grivinų (apie 0,5
milijardo eurų) vertės kreditų, o gruodžio 1 d. kapitalo trūkumas siekė 148
milijardus grivinų (apie 5,1 milijardo eurų). Dėl šių priežasčių Privatbank
perimamas valstybės žinion. Paminėtina, kad banko klientais yra per 20 milijonų
šalies piliečių. Dėl šio proceso svarbos premjeras V. Groismanas atšaukė planuotą
vizitą į Briuselį, vietoj jo nuvyko vicepremjeras Stepanas Kubivis. Kai kurie
ekspertai vertina,
kad dėl šio proceso šalis papildomai gali patirti 1,52 proc. infliacijos
augimą ir 45 proc. nacionalinės valiutos devalvaciją. Manoma, kad šiemet banko
likvidumo problemoms spręsti valstybė išleis 2025 milijardus grivinų (iki 1
milijardo JAV dolerių), o kitais metais ta suma gali būti 45 kartus didesnė.
Batkivščinos partijos lyderė J.
Tymošenko apkaltino Ukrainos
nacionalinį banką vykdant bankų sistemos valymą, nes kaip
nelikvidūs uždaryti jau 85 bankai. Partijos Samopomič
frakcijos vadovas Olegas Bereziukas nurodo, kad tai
yra valstybės biudžeto lėšų vagystė. Kitaip ir būti negali,
nes Privatbank nuostoliai turės būti padengti biudžeto lėšomis, o
oligarchinėje valstybės valdymo sistemoje politinė korupcija yra pagrindinė
visų problemų sudedamoji dalis.
Šalies saugumo aktualijos
Gruodžio 4 d. JAV Kongrese priimtą biudžeto
projektą patvirtino ir
JAV Senatas. 618,7 milijardo dolerių JAV gynybos biudžete karinei paramai
Ukrainai numatyta skirti 350 milijonų JAV dolerių. Įstatymas įsigalios jį
pasirašius JAV prezidentui.
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) už
bendradarbiavimą su Rusijos specialiosiomis tarnybomis sulaikė buvusio
8-ojo armijos korpuso, kuris 2015 m. buvo išformuotas, žvalgybos viršininką
pulkininką Ivaną Bezjazykovą. Jis nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m.
birželio 5 d. buvo separatistų nelaisvėje. UST teigia surinkusi duomenų, kad I.
Bezjazykovas ne kartą vyko į Rostovą prie Dono, pastebėtas dėvintis Rusijos
karinę uniformą, jam buvo skirtas automobilis su
vairuotoju, asmeninis ginklas, mokami pinigai.
Paminėtina, kad Ukrainos kontržvalgyba per
paskutinius dvejus metus yra nustačiusi 76
ukrainiečių karių verbavimo, kurį vykdė Rusijos specialiųjų
tarnybų atstovai, atvejus. Nustatyti 27 kariai, kurie, būdami nelaisvėje,
perėjo į priešo pusę ir šiandien dalyvauja konflikte prieš Ukrainą. Taip pat 63
iš nelaisvės grįžę kariai prisipažino buvę užverbuoti neatlaikę kankinimų.
Karinės-gynybinės sferos aktualijos
Ukrainos gynybos ministras armijos generolas
Stepanas Poltorakas pranešė, kad
vykdant Gynybos ministerijos ir Ginkluotųjų pajėgų reformas, numatytas atlikti
iki 2020 m., ateinančiais metais Generalinis štabas bus reformuotas
60 procentų. Reformų prioritetai: Specialiųjų operacijų pajėgų plėtra, Karinių
jūrų pajėgų atkūrimas, Sausumos pajėgų ir Karinių oro pajėgų ginkluotės ir
technikos atkūrimas, kariuomenės kovinio rengimo užtikrinimas, efektyvios
logistikos ir standartų sistemos kūrimas.
Gruodžio 6 d. paminėta Ukrainos kariuomenės
diena. Su 25-osiomis kariuomenės metinėmis karius pasveikino šalies
vadovai prezidentas P. Porošenka, premjeras V. Groismanas, Aukščiausiosios
Rados pirmininkas A. Parubijus, šalies Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos
sekretorius A. Turčinovas. Ta proga prezidentas Kijevo centrinėje karo
ligoninėje aplankė sužeistus karius. Šioje ligoninėje per
dvejus metus buvo gydoma daugiau kaip 13 tūkstančių karių.
Taip pat gruodžio 6 d. prezidentas P.
Porošenka dalyvavo Specialiųjų operacijų pajėgų mokomojo treniruočių centro
Berdyčivo mieste atidaryme.
Centras moderniai įrengtas ir atitinka NATO standartus. Prezidentas paminėjo,
kad su JAV, Lenkijos, Lietuvos, Estijos ir Latvijos instruktorių pagalba pavyko
parengti 58 savo instruktorius, kurie šiame centre rengs karius.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Igoris
Dolgovas ir Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Ralfas
Brauksiepe gruodžio 8 d. Kijeve pasirašė susitarimą,
pagal kurį į Lvove esančią Sausumos pajėgų nacionalinę akademiją atvyks aštuoni
Vokietijos kariniai konsultantai.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius
Michaelas Fallonas informavo, kad Jungtinė Karalystė
vis aiškesnės Rusijos grėsmės akivaizdoje toliau rems Ukrainos
suverenitetą ir dar vieniems metams pratęsė Ukrainos
karių parengimo programą.
Situacija antiteroristinės operacijos
rajone
Gruodžio 518 dienomis paliaubų pažeidimų
skaičius per parą svyravo nuo 15 iki 70. Per juos 9 Ukrainos kariai žuvo ir 41
buvo sužeistas.
Gruodžio 7 d. Minske vyko eilinis trišalės
kontaktinės konflikto Donbase taikaus sureguliavimo grupės susitikimas. Kaip ir
anksčiau, kalbėta tais pačiais klausimais. Tai ir belaisvių apsikeitimas, ir
rinkimų separatistiniuose rajonuose rengimo, ir paliaubų pažeidimų mažinimo,
taip pat socialiniai-ekonominiai klausimai. Per derybinius pašnekesius didesnių
postūmių nepasiekta. Ekonominių problemų spręsti neįmanoma,
kol nenutraukta ekonominė blokada, politinio sureguliavimo kol pažeidinėjamos
paliaubos, o belaisvių apsikeitimo kol nepaskelbta amnestija. Konstatuotinas
tik vienintelis pozityvas, kad šalys iš viso kalbasi.
Gruodžio 9 d. N. Savčenko Minske susitiko su
nepripažintų Donecko ir Luhansko respublikų vadovais Aleksandru Zacharčenka ir
Igoriu Plotnickiu. Ukrainos trišalės kontaktinės grupės spaudos atstovė Darka
Olifer pranešė, kad N. Savčenko susitikimas su separatistų lyderiais nėra Minsko
darbo grupės derybų dalis. Asmeninės N. Savčenko iniciatyvos
derybinis kontaktas su separatistų lyderiais Ukrainoje sutiktas negatyviai,
ji kaltinta suokalbiu su separatistais. Jos veiksmams nepritarė ir
Batkivščinos partijos lyderė J. Tymošenko, sakydama, kad toks jos poelgis bus
svarstomas partijoje. O pati N. Savčenko teigia, kad savo viešais ir
darbiniais, o ne slaptais susitikimais, kurių tikslas išlaisvinti nelaisvėje
laikomus ukrainiečius ir baigti karą, ji nekenkia Ukrainos saugumui
ir jei reikės, susitiks kad ir su velniu. Tai yra jos, kaip deputatės,
įsipareigojimai, kuriuos ji yra pažadėjusi vykdyti. Paaiškinti tokios
iniciatyvos aplinkybių N. Savčenko buvo kviečiama į
Ukrainos saugumo tarnybą, kuri konstatavo, kad N. Savčenko kriminalinio
nusikaltimo savo veiksmais nepadarė. Formaliai ji nusižengė procedūriniams parlamento reikalavimams,
t. y. neinformavo Aukščiausiosios Rados apie savo kelionę į užsienį.
Prezidentas P. Porošenka Kariuomenės dienos
išvakarėse, gruodžio 5 d., apsilankė priešakinėse
pozicijose koviniame atramos punkte prie Horlivkos ir kariams
įteikė apdovanojimus. Prezidentas sakė, kad Ukrainos kariuomenė šiuo metu
stipriausia Europoje, pasidžiaugė, kad kariuomenės reitingai prilygsta Bažnyčios
reitingams.
Generalinio štabo viršininkas armijos
generolas Viktoras Muženka pranešė,
kad nuo kovos veiksmų pradžios iki dabar per antiteroristinę operaciją yra
žuvę 3 064 ir sužeista 10 753 visų jėgos struktūrų karių, iš jų Ginkluotųjų
pajėgų karių žuvo 2 636 (2 148 per kovas), 8 897 sužeisti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |