Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. gruodžio 19–31 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (47)

Algirdas Karijotas
2017 01 09

Paskutinės dvi 2016 metų savaitės užsienio politikoje išsiskyrė santykių su Izraeliu pablogėjimu, susijusiu su „nedraugišku“ Izraeliui Ukrainos balsavimu Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Akibrokštu Rusijai turėjo atrodyti JAV senatorių Johno McCaino ir Lindsey Grahamo apsilankymas fronto linijoje prie Šyrokinės. Vidaus politikoje, anonsuodama naujo politinio judėjimo įkūrimą, vėl pasireiškė Nadija Savčenko. Šalis baigė metus patvirtinusi, kaip ir privalo, ateinančių metų biudžetą. Antiteroristinės operacijos (ATO) rajone, Svitlodarskės lanke, vyko neeiliniai mūšiai, pareikalavę dešimčių aukų iš abiejų pusių. Trišalės kontaktinės grupės rutininės derybos Minske – be esminių poslinkių.

Užsienio politika

Kai Ukraina Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje balsavo už Izraelio gyvenviečių statybos Palestinos teritorijoje sustabdymą, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu atšaukė gruodžio 26 d. planuotą Ukrainos premjero Volodymyro Groismano vizitą į Izraelį. Kad vizitas nukeliamas neapibrėžtam laikui, patvirtino ir Ukrainos premjeras. Taip pat Izraelio ministrams tris savaites uždrausta susitikinėti su šalių, balsavusių už rezoliuciją, ministrais, o tų šalių ambasadoriai, tarp jų ir Ukrainos, iškviesti pokalbio.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šalyje viešėjusiems JAV senatoriams J. McCainui ir L. Grahamui už jų asmeninį indėlį į JAV ir Ukrainos dvišalių santykių stiprinimą įteikė aukštus valstybinius apdovanojimus: J. McCainas apdovanotas Laisvės ordinu, o L. Grahamas – Jaroslavo Išmintingojo ordinu. Naujųjų metų išvakarėse prezidentas drauge su senatoriais nuvyko į ATO rajoną prie Šyrokinės, kur susitiko su Ukrainos kariais.

Vidaus politika

Ukrainos Aukščiausioji Rada 274 balsais už (reikalinga 226), 35 susilaikius, 22 nebalsavus ir 37 balsavus prieš, gruodžio 21 dienos 5 valandą ryto priėmė šalies 2017 metų biudžetą. Biudžeto pajamos sudarys 721,4 milijardo grivinų (apie 25 milijardus eurų), o išlaidos – 790,4 milijardo grivinų (apie 27 milijardus eurų). Numatomas biudžeto deficitas viršija 9 procentus, tačiau kariaujančiai šaliai tai nėra itin blogas finansinis rodiklis.

Gruodžio 26 dieną 2017 metų valstybės biudžetą patvirtino prezidentas P. Porošenka. Paminėtina, kad biudžete gynybos ir saugumo sektoriui numatyta skirti 5,2 proc. planuojamo BVP. Apžvalgininkai biudžetą vadina ir socialiniu, reformatorišku, ginančiu Ukrainos gamintoją, gerinančiu investicinį klimatą.

Aukščiausiojoje Radoje 237 deputatai balsavo už N. Savčenko pašalinimą iš Ukrainos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Konkrečiau – balsuota už 2015 metais priimto nutarimo dėl papildomos kvotos, pagal kurį N. Savčenko buvo įtraukta į delegacijos sąrašus, panaikinimą. Anksčiau buvo minėta, kad N. Savčenko buvo pašalinta iš „Batkivščinos“ partijos, vėliau – ir iš „Batkivščinos“ frakcijos Aukščiausiojoje Radoje, taip pat iš Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Nors jos veikla po nesankcionuotų susitikimų su separatistų lyderiais Minske davė pozityvių poslinkių: separatistai, atseit rodydami gerą valią, priėmė sprendimą ir paleido dvi nelaisvėje laikytas moteris.

N. Savčenko gruodžio 27 dieną Lvove pristatė savo įkurtą visuomeninį judėjimą „Runa“. N. Savčenko teigimu, „Runa“ – tai aktyvių, mąstančių ukrainiečių reformų judėjimas dėl sistemos pakeitimo, tai – Ukrainos liaudies revoliucija. Pasak N. Savčenko, „Runa“ – nepolitinis projektas, bet kai tik reikės, atitinkama partija atsiras. 

Ukrainos sociologinių apklausų grupė „Reiting group“ atliko eilinę apklausą, jos duomenimis, populiariausi šalies politikai yra Julija Tymošenko – 17,7 proc., Petro Porošenka – 13,5 proc., Jurijus Boiko  – 10,4 proc., Olegas Liaško – 8,8 proc., Andrijus Sadovijus – 8,4 proc., Anatolijus Gricenka – 8,1 proc., Vadimas Rabinovičius – 7,3 proc., Olegas Tiagnibokas – 4,9 proc., Dmitrijus Jarošas – 3,5 proc., Nadija Savčenko – 1,8 procento.

Taip pat paskelbtas ir populiariausių Ukrainos politinių partijų reitingas: „Batkivščina“ – 16 proc., P. Porošenkos blokas – 11,8 proc., Opozicijos blokas – 11,7 proc., Radikalioji partija – 8,5 proc., „Samopomič“ – 8,6 proc., „Pilietinė pozicija“ – 6,7 proc., „Už gyvenimą“ – 5,9 proc., „Svoboda“ – 5,9 proc., „Ukrop“ – 2,7 proc., M. Saakašvilio Naujų jėgų judėjimas – 2,5 procento.

Kitos sociologines apklausas atliekančios organizacijos – Razumkovo instituto duomenimis, populiariausi šalies politikai ir galimi kandidatai į šalies prezidentus yra šie: P. Porošenka – už jį pasisakė 11,9 proc. apklaustųjų, J. Tymošenko – 11,1 proc., J. Boiko – 8,4 proc., A. Gricenka  – 7,2 proc., už O. Liaško – 6,1 procento.

Šalies saugumo aktualijos

Ukrainos pasienio tarnyba rekomendavo gyventojams vengti išvykų į Rusiją. Pasak Pasienio tarnybos viršininko padėjėjo Olego Slobodiano, jų turimais duomenimis, vis daugiau Ukrainos piliečių, kuriems dažnai tenka lankytis Rusijoje, patiria Rusijos teisėsaugos organų ir specialiųjų tarnybų spaudimą: papildomas apžiūras, priekabius pokalbius, sugriežtintas patikras. Tokio spaudimo tikslas – pritraukti Ukrainos piliečius konfidencialiam bendradarbiavimui.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Ukrainos privataus sektoriaus karinės pramonės komplekso kompanijos susivienijo į Gynybos įmonių lygą. Apie tai pranešė Armijos tyrimų, nusiginklavimo ir konversijos centro direktorius Valentinas Badrakas. Šiuo metu į sukurtą lygą įstojo keliasdešimt įmonių, o iš viso Ukrainos karinės pramonės srityje dirba apie 100 privačių įmonių, gaminančių 2/3 gynybinės produkcijos.

Gruodžio 30 dieną Ankaroje pasirašytas dvišalis Ukrainos ir Turkijos vyriausybių susitarimas dėl karinio-finansinio bendradarbiavimo. Pagal šį susitarimą Ukrainos kariuomenei bus suteikiama finansinė parama: penkerius metus Turkija skirs Ukrainai po 3 milijonus JAV dolerių, kurie bus naudojami turkiškoms karinės ir dvejopos paskirties prekėms pirkti.

Situacija antiteroristinės operacijos rajone

Gruodžio 19–31 dienomis paliaubų pažeidimų skaičius per parą svyravo nuo 22 iki 50. Per juos 7 Ukrainos kariai žuvo ir 60 buvo sužeista.

Ukrainos gynybos ministerija informavo, kad 2016 metais per kovas Donbase žuvo 211 Ukrainos karių, o dar 256 kariai žuvo nekovinėmis aplinkybėmis. Kovose prarasta per 100 vienetų karinės technikos, o gauta apie 1 tūkstantį naujos ir apie 700 vienetų suremontuotos. Tą patį 211 žuvusiųjų skaičių patvirtino ir prezidentas P. Porošenka, Naujųjų metų išvakarėse lankydamas karius fronto linijoje.

Situacijos ATO fone išskirtini keturias dienas trukę mūšiai Svitlodarskės lanke. Gruodžio 19 dienos pranešime apie praėjusios paros (gruodžio 18 d.) įvykius Ukrainos prezidento administracijos atstovas spaudai informavo tik apie 24 paliaubų pažeidimus. Tačiau per praktiškai tris dienas trukusius mūšius prie Svitlodarskės abi pusės patyrė nemažų nuostolių. Pirmą kovų dieną oficialiai informuota apie 5 žuvusius ir 16 sužeistų Ukrainos karių. Antrą mūšių dieną, gruodžio 19 – visame ATO perimetre užfiksuota 47 paliaubų pažeidimai, informuota, kad per juos 1 karys žuvo ir 18 buvo sužeista. Trečią mūšių dieną  paliaubos pažeistos 33 kartus, pranešta apie dar 2 žuvusius ir 8 sužeistus Ukrainos karius, be to, patvirtinta informacija, kad gruodžio 18 dieną per mūšį prie Svitlodarskės 1 Ukrainos karys pateko į nelaisvę. Gruodžio 21 dieną paliaubų pažeidimų sumažėjo iki 24, tądien apie žuvusiuosius nepranešta, tačiau 11 Ukrainos karių buvo sužeista.

Iš tiesų sunku tiksliau pasakyti, kas įvyko Svitlodarskės lanke. Dėl atsinaujinusių kovos veiksmų informacija gana prieštaringa. Ukrainiečiai teigė, kad po stipraus artilerijos apšaudymo separatistai perėjo į ataką ir jiems pavyko užimti du atsparos punktus prie Luhanskės. Intensyvūs mūšiai tęsėsi beveik 10 valandų. O separatistai teigė, kad ataką pradėjo ukrainiečiai.

Reikia patikslinti, kad prieš šį lokalų konfliktą Ukrainos kariškiai, motyvuodami, kad atsižvelgia į daugkartinius vietos gyventojų prašymus, įrengė blokpostą pietinėje Novoluhanskės gyvenvietės, kuri yra vadinamajame Svitlodarskės lanke, dalyje. Iki tol Novoluhanskė, esanti šalia Svitlodarskės, buvo tarp konfliktuojančių šalių ir laikyta niekam nepriklausančia pilkąja zona.

Rusijos ypatingųjų situacijų ministerija į separatistų kontroliuojamą Donbasą pasiuntė dar vieną, 59-ąjį „humanitarinį“ konvojų. 40 vilkikų kolona atvežė 400 tonų krovinį. Oficialiai informuota, kad krovinį sudarė maisto produktai, medikamentai, pirmojo būtinumo reikmenys, naujametiniai žaislai.

Taip pat į separatistų kontroliuojamą Donbasą buvo pristatyta Jungtinių Tautų 89 tonų humanitarinė parama, kurią sudarė higienos rinkiniai, atvežti 8 sunkvežimiais, ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus humanitarinė siunta – 120 tonų.

Gruodžio 21 dieną Minske dirbo trišalė kontaktinė konflikto Donbase taikaus sureguliavimo grupė. Šalys pirmiausia išreiškė susirūpinimą dėl kovos veiksmų pliūpsnio Svitlodarskės lanke. Kontaktinė grupė sutarė, kad šalys vykdys besąlygišką ugnies nutraukimą Naujųjų metų šventės dienomis, nors ESBO atstovas grupėje Martinas Sajdykas siūlė ugnį besąlygiškai nutraukti nuo gruodžio 24 dienos.

Trišalė kontaktinė grupė taip pat sudarė kitų metų darbo planą, jo prioritetais išlieka politinio sureguliavimo klausimai: Donbaso ypatingojo statuso, konstitucinės reformos, plačios amnestijos, rinkimų ir kt.

Vis dėlto Rusijos pusė mano, kad Kijevas nesugeba arba nenori vykdyti Minsko susitarimų. Tokią išvadą, kad Kijevas mėgina perfrazuoti susitarimų traktuotes, pateikė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, gruodžio 21 d. komentuodamas priekaištus dėl to, kad Maskva vengia vykdyti Minsko susitarimus. Laikinai einanti Donecko „liaudies respublikos“ užsienio reikalų ministrės pareigas Natalija Nikonorova teigė, kad nė vienas politinis Minsko susitarimų punktas nėra įvykdytas, nes paskutiniu metu Kijevas bando keisti šių susitarimų sampratą, nepagrįstai vadovaujasi vien Normandijos ketverto argumentais ir reikalauja suderintų „kelio gairių“ planų. Kijevo pozicijai pritarė ESBO  atstovas M. Sajdykas ir patvirtino, kad Normandijos ketverto formatu vyksta darbas pagal vadinamąją Steinmeierio formulę.

Susitikime konstatuota, kad šiek tiek pajudėjo derybos dėl apsikeitimo belaisviais. Pasak M. Sajdyko, kad būtų įgyvendintas apsikeitimas „visi į visus“, šalys dar turi patikslinti belaisvių sąrašus. Ukrainos pusė, rodydama gerą valią, yra pasirengusi be išankstinių sąlygų iki Naujųjų metų paleisti 15 belaisvių separatistų. Ukrainos delegacija taip pat pareiškė esanti susirūpinusi, kad Rusija blokavo Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus iniciatyvą pradėti dingusių be žinios žmonių paiešką Donbase.

Šiokia tokia pažanga fiksuota sprendžiant elektros energijos tiekimo Donbasui iš Ukrainos klausimus. Tačiau lieka neišspręstų klausimų  – dėl atsiskaitymų už vandens tiekimą atskiriems Luhansko srities rajonams bei Zolotojės kontrolės ir praleidimo punkto atidarymo.

Kitas Trišalės kontaktinės grupės susitikimas numatytas Minske 2017 metų sausio 16 dieną.

Kaip ir žadėjo Trišalės kontaktinės grupės susitikime, Naujųjų metų išvakarėse Ukraina vienašališkai išlaisvino ir perdavė separatistams 15 asmenų, kurie buvo įkalinti kaltinant dalyvavimu neteisėtose grupuotėse. Ukraina taip pat yra pasirengusi išlaisvinti 228 sulaikytus separatistus mainais į 58 ukrainiečius.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 47)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras