2016 metais Brazilijoje pasiektas turistų skaičiaus rekordas, o prie tokių tendencijų prisidėjo šalyje surengtos olimpinės žaidynės. Šią Lotynų Amerikos valstybę aplankė 6,6 mln. užsienio turistų. Pernai Brazilija tapo olimpinių žaidynių šeimininke ir tai padidino turistų skaičių šalyje iki naujo rekordo. Apie tai praneša Brazilijos turizmo ministerija. Pajamos iš turizmo 2016 metais išaugo 6,2 proc. iki 6,2 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 2015-aisiais. Tai rodo ministerijos duomenys. Daugiausia turistų atvyko iš kaimyninės Argentinos. Taip pat – iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Turizmo ministerija pažymi, kad Brazilijos turizmo sektorius fiksavo didesnę naudą iš olimpiados negu ankstesnė šios sporto šventės rengėja. 2012 metais Didžioji Britanija pasiekė vos 1 proc. turizmo augimą. Naujausias tyrimas parodė, kad praėjusiais metais Braziliją aplankę turistai ketina į šią šalį sugrįžti. Tokių respondentų buvo net 95 proc. Brazilija yra populiariausias turistų traukos centras Lotynų Amerikoje.

Vis dėlto įspūdinga sporto šventė pasibaigė, o Brazilijos ekonominės ir politinės problemos niekur nedingo. Šaliai sunkiai sekasi kapstytis iš ekonomikos nuosmukio, palūkanų normos yra itin aukštos. Be to, infliacijos ir nedarbo lygio rodikliai taip pat artėja prie rekordinių aukštumų, o prognozės, nors ir teikiančios vilčių, nėra labai optimistinės. Dar ne taip seniai viena iš vadinamojo BRICS žvaigždžių buvusi valstybė pateko į korupcijos gniaužtus, joje kilo politinė suirutė, o ekonomika pradėjo buksuoti. Šie neigiami aspektai atsiliepė ir Brazilijos žmonėms, namų ūkių pajamoms, išlaidoms ir nuotaikoms. Šiame kontekste net olimpinės žaidynės netapo tokiu džiugiu įvykiu, kokiu galėjo būti kitomis aplinkybėmis. Atsirado netgi manančių, kad šis lėšų švaistymas – nepamatuotas ir nereikalingas, Brazilijai skendint gilioje krizėje. Visgi po nuosmukio ateina atsigavimas ir Rio de Žaneiro olimpiados paskatintas turizmas gali prie to prisidėti.

Pagal 2017 m. sausio 5 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.