Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2017 m. sausio 16–29 d. Ukrainos aktualijųapžvalga (I dalis) (37)

Algirdas Karijotas
2017 02 08

Daugiausia įvykių per pastarąsias dvi savaites vyko užsienio politikoje. Čia paminėtinas JAV viceprezidento Joe Bideno atsisveikinimo vizitas Kijeve, prezidento Petro Porošenkos išvyka ir turiningi susitikimai Davose bei vizitai į Estiją ir Suomiją. Taip pat Ukrainai reikšmingi žingsniai buvo padaryti Jungtinių Tautų Tarptautiniam Teisingumo Teismui pateikus ieškinį prieš Rusiją bei Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai priėmus rezoliuciją dėl Ukrainos demokratijos institutų veiklos. 

Vidaus politikoje sąlyginė tyla gali būti paaiškinama Aukščiausiosios Rados atostogomis, kurios, pasibaigus 8-ojo šaukimo 5-ajai sesijai, paskelbtos nuo sausio 20 iki vasario 7 dienos. Kaip įprasta, kiekvienų metų pradžioje ekonominių aktualijų dalyje pateikiami praėjusių metų rodikliai. Saugumo srityje pozityvia veikla užkardinant pasikėsinimą į Aukščiausiosios Rados deputatą pasižymėjo Ukrainos saugumo tarnyba. Stabiliai pirmyn žengia Ukrainos karinis sektorius, o situacija antiteroristinės operacijos rajone permainų lyg ir nežadėjo, gal tik reikia paminėti, kad Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus atstovams pirmą kartą leista aplankyti separatistų nelaisvėje laikomus Ukrainos karius. Paskutinę apžvelgiamo laikotarpio dieną – sausio 29-ąją – tarp separatistų ir Ukrainos pajėgų prasidėję intensyvūs mūšiai ras informacinį atgarsį kitose apžvalgose. Okupuotame Kryme ir vėl agresyvumu, areštais ir kratomis prieš vietos totorius pasižymėjo Rusijos federalinė saugumo tarnyba.

Užsienio politika

Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos užsienio politikoje išskirtini trys akcentai. Pirma, tai dėmesys į Ukrainą atvykusiems JAV viceprezidentui J. Bidenui ir ESBO 2017 m. pirmininkausiančios Austrijos užsienio reikalų ministrui Sebastianui Kurzui bei prezidento P. Porošenkos susitikimas su šalyje reziduojančio diplomatinio korpuso atstovais. Antra – prezidento P. Porošenkos išvyka į Davosą ir vizitai Estijoje bei Suomijoje. Trečia – sėkmingai Ukrainai susiklosčiusios aplinkybės tarptautiniuose institutuose.

Sausio 16 dieną Kijeve su atsisveikinimo vizitu lankėsi JAV viceprezidentas J. Bidenas, kuris susitiko su premjeru Volodymyru Groismanu ir prezidentu P. Porošenka. J. Bidenas patikino, kad tikisi naujo JAV prezidento administracijos palankumo Ukrainai, taip pat pažymėjo, kad nenutraukus paliaubų pažeidimų Ukrainos rytuose konflikto sprendimas neįmanomas, o sankcijos Rusijai turės būti tęsiamos, kol nebus vykdomi Minsko susitarimai ir Ukrainai grąžintas Krymas.

Su darbo vizitu Kijeve sausio 16–17 dienomis lankėsi ESBO pirmininkaujančios Austrijos užsienio reikalų ministras S. Kurzas. Jis susitiko su prezidentu P. Porošenka, užsienio reikalų ministru P. Klimkinu. P. Porošenka paragino laikinąjį ESBO vadovą imtis pastangų išlaisvinti ukrainiečių politinius kalinius Rusijoje ir belaisvius Donbase.

Prezidentas P. Porošenka susitiko su užsienio šalių ambasadoriais. Prezidentas pažymėjo sankcijų Rusijai išlaikymo svarbą, dėkojo šalims, balsavusioms Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje už Krymo okupacijos pripažinimą ir agresoriaus įvardinimą, taip pat pabrėžė Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių finansinių institucijų paramos svarbą stabilizuojant šalies ekonomiką, padedant kurti sėkmingesnį investicinį klimatą šalyje.

Prezidentas P. Porošenka vyko į Šveicariją, kur sausio 17–20 d. dalyvavo 47-ajame Davoso tarptautiniame ekonominiame forume. Pirmą dieną P. Porošenka susitiko su Kinijos Liaudies Respublikos vadovu Xi Jinpingu. Kinijos vadovas patvirtino palaikąs Ukrainos teritorinį vientisumą, šalys pasisakė už tolesnę dvišalių santykių plėtrą. P. Porošenka taip pat susitiko su Šveicarijos prezidente Doris Leuthard. Po susitikimo patvirtinta, kad Ukraina užsitikrino 100 milijonų JAV dolerių finansinę Šveicarijos paramą.

Kitomis dienomis P. Porošenka susitiko su Europos Komisijos viceprezidentu socialinio dialogo klausimais Valdžiu Dombrovskiu, užsienio reikalų ir saugumo komisare Federica Mogherini, Europos Parlamento eksprezidentu Martinu Schulzu, Tarptautinio valiutos fondo vadove Christine Lagarde, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko prezidentu Sumo Chakrabarti. V. Dombrovskis teigiamai atsiliepė apie Ukrainos pastangas laiku priimti 2017 metų biudžetą ir gaivinti bankinę šalies sistemą, įskaitant ir „Privatbanko“ nacionalizavimą bei efektyvų bendradarbiavimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Per susitikimus pašnekovai apsikeitė nuomonėmis dėl sankcijų Rusijai pratęsimo, bevizio režimo Ukrainos piliečiams suteikimo ir Asociacijos sutarties tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos ratifikavimo.

Taip pat prezidentas P. Porošenka susitiko su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu, Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu, OlandijosGruzijos ir Vietnamo premjerais Marku Rutte, Georgijumi Kvirikašviliu ir Nguyen Tan Dungu, Lichtenšteino princu Aloizu. Per susitikimą su didžiųjų Vakarų kompanijų vadovais – Lakshmi Mittalu („Arcelor Mittal“) ir Davidu MacLennanu („Cargill“) P. Porošenka pakvietė juos dalyvauti privatizavimo procesuose Ukrainoje. Susitikime su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto prezidentu Peteriu Maureriu gautas pažadas mobilizuoti Ukrainos humanitarinei paramai apie 60 mln. JAV dolerių.

Be to, prezidentas P. Porošenka davė interviu  „Reuters“, agentūrai CNN televizijai ir laikraščiui „The Wall Street Journal“.

Prezidentas P. Porošenka sausio 23–24 dienomis su oficialiais vizitais lankėsi Estijoje ir Suomijoje. Estijoje jis susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid, premjeru Juri Ratasu, parlamento pirmininku Eiki Nestoru, Estijoje gyvenančių ukrainiečių atstovaisSuomijoje P. Porošenka susitiko su prezidentu Sauli Niinisto, premjeru Juha Sipila, parlamento pirmininke Maria Lohela. Ukrainos prezidentas taip pat aplankė maršalo Carlo Gustavo Mannerheimo muziejų, susitiko su ukrainiečių diasporos atstovais, o Helsinkio miestas apdovanojo P. Porošenką garbės medaliu. Per vizitą Suomijoje tarp šalių pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo energijos efektyvumo didinimo, jos taupymo ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo srityse.

Ukraina J​ungtinių Tautų ​Tarptautiniam Teisingumo Teismui pateikė ieškinį prieš Rusiją. Ukraina tvirtina, kad Rusija, tiekdama neteisėtoms ginkluotoms formuotėms Rytų Ukrainoje ginklus, pažeidžia kovos su terorizmu ir jo finansavimu konvenciją. Ieškinyje Rusija kaltinama terorizmo aktų vykdymu ir tautine diskriminacija. Tokiais teroristiniais aktais laikytini Malaizijos civilinio orlaivio, 2014 m. liepą virš Rytų Ukrainos skridusio reisu MH17, numušimas​, Mariupolio ir Kramatorsko gyvenamųjų kvartalų bei keleivinio autobuso prie Volnovachos gyvenvietės apšaudymas. ​Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Rusija okupuotame Kryme išskirtinai Krymo totorių atžvilgiu vykdo etninę diskriminaciją.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja sausio 25 dieną priėmė rezoliuciją „Ukrainos demokratijos institutų veikla“. Rezoliucijos oponentai ketino pakeisti sąvoką „Rusijos agresija“ į „vidaus konfliktas“, tačiau jiems tai nepavyko, ir siūlė rezoliucijoje nurodyti būtinybę greičiau spręsti Donecko ir Luhansko sričių atstovavimo Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje klausimą. Priimtame dokumente sveikinamos Ukrainos valdžios vykdomos reformos ir atkreipiamas dėmesys, kad Krymo aneksija ir Minsko derybų proceso „buksavimas“ negali trukdyti siekti progreso ir stabdyti reformų tempo.

Ekonomikos aktualijos

Ši skiltis – mėgstantiems statistiką ir skaičius, o jų per pastarąsias dvi savaites užteko, tačiau dėmesys bus atkreiptas tik į kai kuriuos rodiklius.

Palyginti su 2015 metais, lengvųjų automobilių gamyba Ukrainoje pernai sumažėjo 23,2 proc. (iki 4 340 automobilių). Lengvųjų automobilių gamyboje, kurioje yra du pagrindiniai gamintojai – „Evrokar“,  gaminantis „Škoda“ automobilius (gamyba išaugo 94 proc. – iki 3 937 automobilių), ir Zaporožės ZAZ gamykla (gamyba sumažėjo 89 proc. – iki 403 automobilių). Autobusų gamyba 2016 metais sumažėjo 64,2 proc. (iki 321 autobuso). Bendra automobilių gamyba Ukrainoje 2015 metais buvo sumažėjusi 3,5 karto, palyginti su 2014 metų rodikliais (tuomet buvo pagaminti 8 244 automobiliai).

Ukrainos žemės ūkio produkcijos gamintojai per 2016 metų 11 mėnesių eksportavo produkcijos už 13,57 milijardo JAV dolerių, ir tai yra 4 proc. daugiau nei 2015 metais. O importuota produkcijos už 3,5 milijardo JAV dolerių. Verta išskirti, kad Ukraina per pastaruosius metus 23 proc. padidino aliejaus eksportą ir 2016 metais eksportavo jo 4,8 milijono tonų, o tai yra geriausias rodiklis pasaulyje. Pinigine išraiška tai sudaro 4,8 milijardo JAV dolerių. 

Ukrainos valstybinės dujų transporto kompanijos „Ukrtransgaz“ duomenimis, vienos paros rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą viršijo rekordinį pastarųjų kelerių metų lygį – 300 milijonų kubinių metrų. Tokie duomenys fiksuoti jau antra diena nuo šios informacijos paskelbimo. Sausio 1–24 dienomis Europos vartotojams per Ukrainą transportuota 6,525 milijardo kubinių metrų dujų. 2016 metais dujų tranzitas, palyginti su 2015 metais, padidėjo 23 proc. (iki 82,2 milijardo kubinių metrų). Pagal galiojančią sutartį su „Gazprom“ kasmetinė dujų pralaida turi būti ne mažesnė kaip 110 milijardų kubinių metrų, o šio sutarties punkto pažeidimas paprastai nagrinėjamas Stokholmo arbitražo teisme.

Ukrainos nacionalinis bankas šių metų šalies BVP augimo prognozę padidino nuo 2,5 proc. iki 2,8 proc.,  o 2018 metams sumažino nuo 3,5 proc. iki 3 procentų. Nacionalinio banko vertinimu, 2016 metais ekonomikos augimas siekė 1,8 procento.

Nors tam tikrų ekonomikos atsigavimo ženklų esama, Ukrainos valdininkai yra šiek tiek nuliūdę, nes, kaip matyti iš Tarptautinio valiutos fondo darbotvarkės iki vasario 3 dienos, fondas sausio mėnesį nenagrinės 1 milijardo JAV dolerių pervedimo Ukrainai klausimo. Be kitų, anksčiau Ukrainai nurodytų atlikti namų darbų, negatyviu šleifu velkasi organizacijos „Transparency International“ 2016 metų korupcijos indeksasUkraina drauge su Rusija, Kazachstanu, Iranu ir Nepalu dalinasi 131–135 vietomis. Per praėjusius metus Ukraina (100 balų skalėje) keliais balais (nuo 27 iki 29) pagerino savo padėtį, tačiau sąraše atsiradus daugiau dalyvių (buvo 168, dabar yra 176) Ukrainos vieta iš ankstesnės 130-os tapo 131-a.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 37)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras