|
2017 m. sausio 1629 d. Ukrainos aktualijųapžvalga (I dalis) (37)
Algirdas Karijotas 2017 02 08
Daugiausia įvykių per pastarąsias dvi savaites
vyko užsienio politikoje. Čia paminėtinas JAV viceprezidento Joe Bideno
atsisveikinimo vizitas Kijeve, prezidento Petro Porošenkos išvyka ir turiningi
susitikimai Davose bei vizitai į Estiją ir Suomiją. Taip pat Ukrainai
reikšmingi žingsniai buvo padaryti Jungtinių Tautų Tarptautiniam Teisingumo Teismui
pateikus ieškinį prieš Rusiją bei Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai priėmus
rezoliuciją dėl Ukrainos demokratijos institutų veiklos.
Vidaus politikoje
sąlyginė tyla gali būti paaiškinama Aukščiausiosios Rados atostogomis, kurios,
pasibaigus 8-ojo šaukimo 5-ajai sesijai, paskelbtos nuo sausio 20 iki vasario 7
dienos. Kaip įprasta, kiekvienų metų pradžioje ekonominių aktualijų dalyje
pateikiami praėjusių metų rodikliai. Saugumo srityje pozityvia veikla
užkardinant pasikėsinimą į Aukščiausiosios Rados deputatą pasižymėjo Ukrainos
saugumo tarnyba. Stabiliai pirmyn žengia Ukrainos karinis sektorius, o
situacija antiteroristinės operacijos rajone permainų lyg
ir nežadėjo, gal tik reikia paminėti, kad Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus
atstovams pirmą kartą leista aplankyti separatistų nelaisvėje laikomus Ukrainos
karius. Paskutinę apžvelgiamo laikotarpio dieną sausio 29-ąją tarp
separatistų ir Ukrainos pajėgų prasidėję intensyvūs mūšiai ras informacinį
atgarsį kitose apžvalgose. Okupuotame Kryme ir vėl agresyvumu, areštais ir kratomis
prieš vietos totorius pasižymėjo Rusijos federalinė saugumo tarnyba.
Užsienio politika
Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos užsienio
politikoje išskirtini trys akcentai. Pirma, tai dėmesys į Ukrainą atvykusiems
JAV viceprezidentui J. Bidenui ir ESBO 2017 m. pirmininkausiančios
Austrijos užsienio reikalų ministrui Sebastianui Kurzui bei prezidento P.
Porošenkos susitikimas su šalyje reziduojančio diplomatinio korpuso atstovais.
Antra prezidento P. Porošenkos išvyka į Davosą ir vizitai Estijoje bei
Suomijoje. Trečia sėkmingai Ukrainai susiklosčiusios aplinkybės
tarptautiniuose institutuose.
Sausio 16 dieną Kijeve su atsisveikinimo
vizitu lankėsi JAV viceprezidentas J. Bidenas, kuris susitiko su
premjeru Volodymyru Groismanu ir prezidentu P.
Porošenka. J. Bidenas patikino, kad tikisi naujo
JAV prezidento administracijos palankumo Ukrainai, taip pat pažymėjo, kad
nenutraukus paliaubų pažeidimų Ukrainos rytuose konflikto sprendimas neįmanomas,
o sankcijos Rusijai turės būti tęsiamos,
kol nebus vykdomi Minsko susitarimai ir Ukrainai grąžintas Krymas.
Su darbo vizitu Kijeve sausio 1617
dienomis lankėsi ESBO
pirmininkaujančios Austrijos užsienio reikalų ministras S. Kurzas. Jis susitiko
su prezidentu P. Porošenka, užsienio reikalų ministru P. Klimkinu. P.
Porošenka paragino laikinąjį ESBO vadovą imtis
pastangų išlaisvinti ukrainiečių politinius kalinius Rusijoje ir belaisvius
Donbase.
Prezidentas P. Porošenka susitiko su užsienio
šalių ambasadoriais. Prezidentas pažymėjo sankcijų
Rusijai išlaikymo svarbą, dėkojo šalims,
balsavusioms Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje už Krymo
okupacijos pripažinimą ir agresoriaus įvardinimą, taip pat pabrėžė
Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių
finansinių institucijų paramos svarbą stabilizuojant šalies
ekonomiką, padedant kurti sėkmingesnį investicinį klimatą šalyje.
Prezidentas P. Porošenka vyko į
Šveicariją, kur sausio 1720 d. dalyvavo 47-ajame Davoso tarptautiniame
ekonominiame forume. Pirmą dieną P. Porošenka susitiko su
Kinijos Liaudies Respublikos vadovu Xi Jinpingu. Kinijos vadovas
patvirtino palaikąs Ukrainos teritorinį vientisumą, šalys pasisakė už tolesnę dvišalių
santykių plėtrą. P. Porošenka taip pat susitiko su Šveicarijos prezidente Doris
Leuthard. Po susitikimo patvirtinta, kad Ukraina užsitikrino 100 milijonų JAV dolerių finansinę Šveicarijos
paramą.
Kitomis dienomis P. Porošenka susitiko su
Europos Komisijos viceprezidentu socialinio dialogo klausimais Valdžiu
Dombrovskiu, užsienio reikalų ir saugumo komisare Federica Mogherini, Europos Parlamento eksprezidentu Martinu
Schulzu, Tarptautinio valiutos fondo vadove Christine
Lagarde, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko prezidentu Sumo
Chakrabarti. V. Dombrovskis teigiamai atsiliepė apie Ukrainos pastangas
laiku priimti 2017 metų biudžetą ir gaivinti bankinę šalies sistemą, įskaitant
ir Privatbanko nacionalizavimą bei efektyvų bendradarbiavimą su Tarptautiniu
valiutos fondu (TVF). Per susitikimus pašnekovai apsikeitė nuomonėmis dėl
sankcijų Rusijai pratęsimo, bevizio režimo Ukrainos piliečiams suteikimo ir Asociacijos
sutarties tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos ratifikavimo.
Taip pat prezidentas P. Porošenka susitiko su
Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António
Guterresu, Azerbaidžano prezidentu Ilhamu
Alijevu, Olandijos, Gruzijos ir Vietnamo premjerais
Marku Rutte, Georgijumi Kvirikašviliu ir Nguyen Tan Dungu, Lichtenšteino princu Aloizu.
Per susitikimą su didžiųjų Vakarų kompanijų vadovais
Lakshmi Mittalu (Arcelor Mittal) ir Davidu MacLennanu (Cargill) P.
Porošenka pakvietė juos dalyvauti privatizavimo procesuose Ukrainoje.
Susitikime su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto prezidentu Peteriu
Maureriu gautas pažadas mobilizuoti Ukrainos humanitarinei paramai apie 60 mln.
JAV dolerių.
Be to, prezidentas P. Porošenka davė
interviu Reuters, agentūrai CNN televizijai
ir laikraščiui The
Wall Street Journal.
Prezidentas P. Porošenka sausio 2324 dienomis
su oficialiais vizitais lankėsi Estijoje ir Suomijoje. Estijoje jis susitiko
su prezidente Kersti
Kaljulaid, premjeru Juri
Ratasu, parlamento pirmininku Eiki
Nestoru, Estijoje gyvenančių ukrainiečių atstovais. Suomijoje P.
Porošenka susitiko su prezidentu Sauli
Niinisto, premjeru Juha
Sipila, parlamento pirmininke Maria
Lohela. Ukrainos prezidentas taip pat aplankė maršalo
Carlo Gustavo Mannerheimo muziejų, susitiko su
ukrainiečių diasporos atstovais, o Helsinkio miestas apdovanojo P.
Porošenką garbės medaliu. Per vizitą Suomijoje tarp šalių pasirašytas tarpusavio
supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo energijos efektyvumo didinimo,
jos taupymo ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo srityse.
Ukraina Jungtinių Tautų Tarptautiniam Teisingumo
Teismui pateikė
ieškinį prieš Rusiją. Ukraina tvirtina, kad Rusija, tiekdama
neteisėtoms ginkluotoms formuotėms Rytų Ukrainoje ginklus, pažeidžia
kovos su terorizmu ir jo finansavimu konvenciją. Ieškinyje Rusija
kaltinama terorizmo aktų vykdymu ir tautine diskriminacija. Tokiais
teroristiniais aktais laikytini Malaizijos civilinio orlaivio, 2014 m.
liepą virš Rytų Ukrainos skridusio reisu MH17, numušimas, Mariupolio ir
Kramatorsko gyvenamųjų kvartalų bei keleivinio autobuso prie Volnovachos
gyvenvietės apšaudymas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Rusija
okupuotame Kryme išskirtinai Krymo totorių atžvilgiu vykdo etninę diskriminaciją.
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja sausio
25 dieną priėmė rezoliuciją Ukrainos
demokratijos institutų veikla. Rezoliucijos oponentai ketino
pakeisti sąvoką Rusijos agresija į vidaus konfliktas, tačiau
jiems tai nepavyko, ir
siūlė rezoliucijoje nurodyti būtinybę greičiau spręsti Donecko ir Luhansko
sričių atstovavimo Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje klausimą. Priimtame
dokumente sveikinamos Ukrainos valdžios vykdomos reformos ir atkreipiamas
dėmesys, kad Krymo aneksija ir Minsko derybų proceso buksavimas negali trukdyti
siekti progreso ir stabdyti reformų tempo.
Ekonomikos aktualijos
Ši skiltis mėgstantiems statistiką ir skaičius,
o jų per pastarąsias dvi savaites užteko, tačiau dėmesys bus atkreiptas tik į
kai kuriuos rodiklius.
Palyginti su 2015 metais, lengvųjų automobilių
gamyba Ukrainoje pernai sumažėjo 23,2 proc. (iki 4 340 automobilių).
Lengvųjų automobilių gamyboje, kurioje yra du pagrindiniai gamintojai
Evrokar, gaminantis Škoda automobilius (gamyba išaugo 94 proc. iki
3 937 automobilių), ir Zaporožės ZAZ gamykla (gamyba sumažėjo 89 proc. iki
403 automobilių). Autobusų gamyba 2016 metais sumažėjo 64,2 proc. (iki 321
autobuso). Bendra automobilių gamyba Ukrainoje 2015 metais buvo sumažėjusi 3,5
karto, palyginti su 2014 metų rodikliais (tuomet buvo pagaminti 8 244
automobiliai).
Ukrainos žemės ūkio produkcijos gamintojai per
2016 metų 11 mėnesių eksportavo produkcijos
už 13,57 milijardo JAV dolerių, ir tai yra 4 proc. daugiau nei 2015 metais. O importuota
produkcijos už 3,5 milijardo JAV dolerių. Verta išskirti, kad Ukraina per
pastaruosius metus 23 proc. padidino aliejaus eksportą ir 2016 metais
eksportavo jo 4,8 milijono tonų, o tai yra geriausias rodiklis
pasaulyje. Pinigine išraiška tai sudaro 4,8 milijardo JAV dolerių.
Ukrainos valstybinės dujų transporto
kompanijos Ukrtransgaz duomenimis, vienos
paros rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą viršijo rekordinį pastarųjų kelerių
metų lygį 300 milijonų kubinių metrų. Tokie duomenys fiksuoti jau antra
diena nuo šios informacijos paskelbimo. Sausio 124 dienomis Europos
vartotojams per Ukrainą transportuota 6,525 milijardo kubinių metrų dujų. 2016
metais dujų tranzitas, palyginti su 2015 metais, padidėjo 23 proc. (iki 82,2
milijardo kubinių metrų). Pagal galiojančią sutartį su Gazprom kasmetinė dujų
pralaida turi būti ne mažesnė kaip 110 milijardų kubinių metrų, o
šio sutarties punkto pažeidimas paprastai nagrinėjamas Stokholmo
arbitražo teisme.
Ukrainos nacionalinis bankas šių metų šalies
BVP augimo prognozę padidino nuo
2,5 proc. iki 2,8 proc., o 2018 metams sumažino nuo 3,5 proc. iki 3
procentų. Nacionalinio banko vertinimu, 2016 metais ekonomikos augimas siekė
1,8 procento.
Nors tam tikrų ekonomikos
atsigavimo ženklų esama, Ukrainos valdininkai yra šiek tiek nuliūdę, nes, kaip
matyti iš Tarptautinio valiutos fondo darbotvarkės iki
vasario 3 dienos, fondas sausio mėnesį nenagrinės 1 milijardo JAV
dolerių pervedimo Ukrainai klausimo. Be kitų, anksčiau
Ukrainai nurodytų atlikti namų darbų, negatyviu šleifu velkasi
organizacijos Transparency International 2016 metų korupcijos indeksas: Ukraina drauge
su Rusija, Kazachstanu, Iranu ir Nepalu dalinasi 131135 vietomis. Per
praėjusius metus Ukraina (100 balų skalėje) keliais balais (nuo 27 iki 29)
pagerino savo padėtį, tačiau sąraše atsiradus daugiau dalyvių (buvo 168, dabar
yra 176) Ukrainos vieta iš ankstesnės 130-os tapo 131-a.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |