2017 m. sausio 1629 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (II dalis) (71)
Algirdas Karijotas 2017 02 13
Šalies saugumo aktualijos
Šalies saugumo požiūriu atkreiptinas dėmesys į
procesus, vykusius už šalies ribų ir turėjusius įtakos bendrai šalies saugumo
situacijai ir situacijai aneksuotame Kryme.
Prezidentas Petro Porošenka pasirašė įsaką,
kuriuo vadovaujantis bus įgyvendinamas Nacionalinio saugumo ir
gynybos tarybos sprendimas parengti kritinės infrastruktūros apsaugos
valstybinės sistemos koncepciją, o ateityje ir sukurti tokią sistemą. Taip
pat prezidentas patvirtino pakoreguotą
Ukrainos karinį-administracinį suskirstymą: papildomai išskirta ketvirtoji
Rytų karinė oro erdvės zona. Karinės oro erdvės zonos yra Karinių oro
pajėgų atitinkamų vadaviečių atsakomybės zonos.
P. Porošenka, lankydamasis Suomijoje, per
spaudos konferenciją pareiškė, kad atsakydama į Rusijos agresiją kibernetinėje
erdvėje Ukraina sukūrė kompiuterių ekspertų padalinį ir yra pajėgi kontratakuoti
rusų įsilaužėlius. Ukraina yra patyrusi kibernetines atakas prieš savo
infrastruktūrą ir nustatė, kad jos vykdytos iš Rusijos. P.
Porošenka teigė, kad
kibernetinės atakos yra hibridinio karo dalis.
Prezidentas patvirtino karinių
pratybų Ukrainoje metinį planą, kuriame nurodyta galimas
užsienio karių ir karinės technikos dalyvavimo pratybose
Ukrainoje skaičius. Šiais metais Ukrainoje vienu metu leista dalyvauti iki
3 000 užsienio valstybių karių su ginkluote ir technika.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos
tarybos (NSGT) posėdyje prezidentas P. Porošenka pažymėjo, kad būtina palaikyti
didėjančią ukrainietiškos gamybos ginkluotės paklausą ir didinti jos eksportą,
taip pat parengti ginkluotės gamybos atnaujinimo programą. Be to, būtina skubiai
atlikti kapitalinį tankų Т-64 ir Т-80 remontą, tankų padalinius aprūpinti
modernizuotais ir atnaujintais tankais. Apibendrindamas praeitų metų situaciją
gynybos komplekse, prezidentas ją pavadino efektyvia.
Sausio 21 dieną Ukrainos saugumo tarnybos
vadovas Vasilijus Gricakas spaudos konferencijoje informavo, kad
tarnyba užkirto kelią pasikėsinimui į Aukščiausiosios Rados deputato Antono
Geraščenkos gyvybę ir turi duomenų, kad pasikėsinimas buvo planuotas,
rengtas ir kontroliuotas Rusijoje, o pasikėsinimo įrankiu buvo numatytas
savadarbis sprogmuo. Taip pat informuota, kad sulaikyti du įtariamiejie, turimais
duomenimis, turėję kalėti vienoje iš Krymo įkalinimo įstaigų.
Vadovaudamiesi 2011 metų Vienoje priimtu
dokumentu Dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonių ir saugumo, Ukrainos, Kanados
ir Danijos kariniai inspektoriai šių metų sausio viduryje vykdė Rusijos karinių
dalinių Rostovo srityje patikrinimą. Iš karto po patikrinimo informuota apie dokumentu nustatytų
reikalavimų pažeidimus. Svarbiausias jų kad Rusija šalia sienos su
Ukraina formuoja 150-ąją motorizuotųjų šaulių diviziją, kurią sudarys per 10
tūkstančių karių. Verifikatoriams pateiktoje informacijoje buvo nurodyta, kad
divizijos formavimo pradžia yra 2017 metų sausio 10 diena. Tai prieštarauja
ankstesnei ESBO pateiktai Rusijos informacijai, kad šiais metais neplanuojama
didinti karinio personalo ir karinių dalinių skaičiaus.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija
paskelbė, kad rūpinasi sulaikytais
Ukrainos piliečiais okupuotame Kryme ir Donbase, o dėl jų išlaisvinimo sistemingai
dirbama. Šiuo metu Rusijos aneksuotame Kryme neteisėtai laikomi dvidešimt
septyni Ukrainos piliečiai, pačioje Rusijoje septyniolika.
Kryme Rusijos FST vykdė specialią
operaciją prieš organizacijos Hizb ut-Tahrir, kurią Rusijos valdžia
laiko teroristine, narius, atliko masines
kratas ir sulaikė Krymo totorių teises gynusius advokatus Mykolą Polozovą,
Emilį Kurbedinovą ir Edemą Semedliajevą. Po okupacijos per nepilnus
trejus metus iš Krymo išvyko apie 30
tūkstančių totorių, o dvidešimt keturi vietos gyventojai buvo pagrobti ir
nužudyti.
Karinės-gynybinės aktualijos
Gynybos ministras armijos generolas Stepanas
Poltorakas įvardijo pagrindinį
šių metų Generalinio štabo ir Reformų komiteto prie Gynybos ministerijos
prioritetą. Tai Karinių jūrų pajėgų atkūrimas. Kiti šių metų prioritetai
Specialiųjų operacijų pajėgų formavimo užbaigimas, vadovybės ir karo policijos
dalinių (priėmus atitinkamą įstatymą) formavimas, vieningo medicininio
aprūpinimo struktūros sukūrimas, karo prievolės valstybinio rejestro įdiegimas.
Gynybos ministras su oficialiu vizitu lankėsi
Portugalijoje, kur susitiko su Portugalijos gynybos ministru José Alberto
Azeredo Lopesu, Generalinio štabo viršininku armijos
generolu Arturu Nevesu Pina Monteiro, lankėsi Portugalijos
karinių jūrų pajėgų bazėje. Dvišalių pokalbių metu sutarta gilinti
bendradarbiavimą karinėje mokslo srityje, Portugalija pažadėjo skirti Ukrainos
ginkluotosioms pajėgoms paramos už 200 tūkstančius eurų ir priimti gydyti per antiteroristinę
operaciją Ukrainos rytuose sužeistus karius.
S. Poltorakas susitikime su JAV ambasadore
Marie Yovanovitch atkreipė dėmesį, kad Gynybos
ministerijos reforma vyksta nelengvai, jai sėkmingai įgyvendinti būtina
užsienio patarėjų pagalba. Šiuo metu ministerijoje ir kariuomenėje dirba
trisdešimt du patarėjai iš dvylikos NATO šalių ir penki strateginio lygmens
patarėjai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Lietuvos ir Vokietijos.
Sausio 19 dieną Kijeve su oficialiu
vizitu lankėsi Didžiosios
Britanijos gynybos sekretoriaus Michaelio Fallono vadovaujama delegacija.
Dvišalio bendradarbiavimo išdava Didžioji Britanija išlieka patikima
Ukrainos partnere, ir šalys tai paliudijo pasirašydamos bendrą pareiškimą. Nuo
2015 metų kovo mėnesio aštuoniasdešimt britų instruktorių parengė per tris
tūkstančius Ukrainos karių. Gynybos ministras S. Poltorakas sėkminga programa
pavadino britų specialistų atliekamą vidaus audito specialistų rengimą. Britų
specialistai Ukrainos iniciatyva taip pat atlieka gynybos sistemos
kovos su korupcija auditą, o britų atsargos generolas Nikas Parkeris dalyvauja
užsienio valstybių strateginių patarėjų grupės veikloje. Taip pat pagal
dvišalio bendradarbiavimo programą Zaporožės įgulos artilerijos
brigadoje lankėsi Didžiosios
Britanijos kariškių delegacija. Svečiai susipažino su Ukrainos artileristų
tarnybos sąlygomis, dalinio istorija, dalyvavimu antiteroristinėje operacijoje
šalies rytuose.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas
viceadmirolas Igoris Vorončenka įvardino svarbiausius
pajėgų vystymosi 2017 metais uždavinius. Tai karių socialinė apsauga,
infrastruktūros plėtra, karinių bazių ir karinių miestelių bei laivų techninės
būklės atkūrimas. Karinės jūrų pajėgos pietinėse šalies Odesos ir Mykolajivo
srityse surengė kompleksą
karinių mokymų, per kuriuos tikrino karinių dalinių valdymo efektyvumą ir
kovinį pasirengimą. Ryšium su tuo vietos gyventojai buvo įspėti dėl galimų nepatogumų,
susijusių su padažnėjusiu karinės technikos judėjimu, blokpostų tinklo
išskleidimu ir kitomis priemonėmis.
Situacija antiteroristinės operacijos
rajone
Sausio 1629 dienomis antiteroristinės
operacijos rajone paliaubų pažeidimų skaičius per parą svyravo nuo 19 iki 63.
Per dvi savaites žuvo septyni ir buvo sužeisti trisdešimt trys Ukrainos kariai.
Didžiausių nuostolių ukrainiečiai patyrė sausio 29 dieną: per ūmų separatistų
apšaudymą žuvo penki ir buvo sužeista keturiolika karių. Šiuo metu Ukrainos gynybos
ministerijos gydymo įstaigose gydomi devyniasdešimt du
antiteroristinės operacijos rajone sužeisti kariai, be to, septyniolika karių
yra šalies reabilitacijos įstaigose, o trylika karių gydomi užsienyje (po
keturis Vengrijoje ir Vokietijoje, po du JAV ir Italijoje, vienas
Latvijoje). Ukrainos saugumiečiai paskelbė savo per beveik
trejus metus patirtus nuostolius: 19 žuvusių darbuotojų ir per šimtą
sužeistų. Atnaujintais Gynybos ministerijos duomenimis, karinių
veiksmų dalyvio statusas iš viso suteiktas 192 tūkstančiams kariškių. ESBO
eiliniam trijų mėnesių laikotarpiui pratęsė savo stebėtojų misijos darbą Rusijos ir Ukrainos
Gukovo ir Donecko pasienio punktuose.
Dėl konflikto šalies rytuose sureguliavimo
prezidentas P. Porošenka sausio 16 dieną telefonu kalbėjo su
Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu François Hollandeu.
Šalių vadovai sutarė, kad būtina tęsti Minsko susitarimų įgyvendinimą ir tam
parengti veiksmų planą. Kaip svarbus buvo išskirtas apsikeitimo belaisviais ir
Ukrainos piliečių, kalinamų Rusijoje, išlaisvinimo klausimas.
Taip pat sausio 16 dieną Minske vyko eilinis
trišalės kontaktinės grupės susitikimas. Esminių postūmių ar susitarimų jame ir
vėl nebuvo pasiekta. Ukrainos pusė vėl kėlė Debalcevės, kuri
pagal 2014 metų rugsėjo 19 dienos susitarimą turi priklausyti Ukrainai, grąžinimo
klausimą. Ukraina išsakė poziciją, kad saugumo klausimų blokas yra
prioritetinis ir be jo politinių klausimų sprendimas, įskaitant ir vietos
rinkimus, yra neįmanomas. Dėl tos priežasties tolesni pokalbiai politiniame
pogrupyje dėl vadinamosios Steinmeierio formulės neįvyko.
Susitikime Ukraina reikalavo, kad būtų
sprendžiamas klausimas dėl Zolotė kontrolės ir praleidimo punkto atidarymo: nors
2016 metų kovo 31 dieną jis buvo atidarytas, dėl destruktyvios separatistų pozicijos
neveikia. Ukraina nerimavo, kad įstrigo
apsikeitimo belaisviais klausimas, kuris turėjo būti išspręstas prieš
Naujuosius metus, taip pat ir dėl to, kad Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus
atstovams neleidžiama pasimatyti su
sulaikytaisiais. Tiesa, reikia pažymėti, kad po savaitės Tarptautinio Raudonojo
Kryžiaus atstovams pirmą kartą leista susitikti ir jie aplankė Donbase
laikomus į nelaisvę patekusius Ukrainos karius, perdavė jiems artimųjų laiškus.
Raudonojo Kryžiaus atstovė Sanela Bairambašič teigė, kad tai yra svarbus įvykis
ir ji tikisi, jog tokia galimybė bus ir ateityje.
Kitas trišalės kontaktinės grupės
susitikimas numatytas vasario 1 dieną.
Separatistinės Donecko liaudies respublikos
vadovas Aleksandras Zacharčenka pranešė, kad
respublika, jeigu atsinaujintų karo veiksmai su Ukraina, neketina rengti
privalomos mobilizacijos, nes šaliai ginti pakanka kovinę patirtį turinčių
savanorių. Vis dėlto pagal parengtą mobilizacijos planą per tris paras į kovą
būtų pasiruošę stoti 200250 tūkstančių žmonių. A. Zacharčenka paminėjo, kad
dar tiek pat žmonių surinktų ir Luhansko respublika. O separatistinės
Luhansko respublikos vadovas Igoris Plotnickis nuėjo dar toliau: pareiškė, kad
respublika įrodė galinti būti nepriklausoma, kad už ją žuvo daugybė patriotų,
todėl Luhanskas niekada negrįš į Ukrainos sudėtį. I. Plotnickis pažymėjo, kad
Luhansko respublikos vektorius grįžti į Rusiją.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |