Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2017 m. sausio 16–29 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (II dalis) (71)

Algirdas Karijotas
2017 02 13

Šalies saugumo aktualijos

Šalies saugumo požiūriu atkreiptinas dėmesys į procesus, vykusius už šalies ribų ir turėjusius įtakos bendrai šalies saugumo situacijai ir situacijai aneksuotame Kryme.

Prezidentas Petro Porošenka pasirašė įsaką, kuriuo vadovaujantis bus įgyvendinamas Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimas parengti kritinės infrastruktūros apsaugos valstybinės sistemos koncepciją, o ateityje ir sukurti tokią sistemą. Taip pat prezidentas patvirtino pakoreguotą Ukrainos karinį-administracinį suskirstymą: papildomai išskirta ketvirtoji – Rytų karinė oro erdvės zona. Karinės oro erdvės zonos yra Karinių oro pajėgų atitinkamų vadaviečių atsakomybės zonos.

P. Porošenka, lankydamasis Suomijoje, per spaudos konferenciją pareiškė, kad atsakydama į Rusijos agresiją kibernetinėje erdvėje Ukraina sukūrė kompiuterių ekspertų padalinį ir yra pajėgi kontratakuoti rusų įsilaužėlius. Ukraina yra patyrusi kibernetines atakas prieš savo infrastruktūrą ir nustatė, kad jos vykdytos iš Rusijos. P. Porošenka teigė, kad kibernetinės atakos yra hibridinio karo dalis.

Prezidentas patvirtino karinių pratybų Ukrainoje metinį planą, kuriame nurodyta galimas užsienio karių ir karinės technikos dalyvavimo  pratybose Ukrainoje skaičius. Šiais metais Ukrainoje vienu metu leista dalyvauti iki 3 000 užsienio valstybių karių su ginkluote ir technika.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdyje prezidentas P. Porošenka pažymėjo, kad būtina palaikyti didėjančią ukrainietiškos gamybos ginkluotės paklausą ir didinti jos eksportą, taip pat parengti ginkluotės gamybos atnaujinimo programą. Be to, būtina skubiai atlikti kapitalinį tankų Т-64 ir Т-80 remontą, tankų padalinius aprūpinti modernizuotais ir atnaujintais tankais. Apibendrindamas praeitų metų situaciją gynybos komplekse, prezidentas ją pavadino efektyvia.

Sausio 21 dieną Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasilijus Gricakas spaudos konferencijoje informavo, kad tarnyba užkirto kelią pasikėsinimui į Aukščiausiosios Rados deputato Antono Geraščenkos gyvybę ir turi duomenų, kad pasikėsinimas buvo planuotas, rengtas ir kontroliuotas Rusijoje, o pasikėsinimo įrankiu buvo numatytas savadarbis sprogmuo. Taip pat informuota, kad sulaikyti du įtariamiejie, turimais duomenimis, turėję kalėti vienoje iš Krymo įkalinimo įstaigų.

Vadovaudamiesi 2011 metų Vienoje priimtu dokumentu „Dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonių ir saugumo“, Ukrainos, Kanados ir Danijos kariniai inspektoriai šių metų sausio viduryje vykdė Rusijos karinių dalinių Rostovo srityje patikrinimą. Iš karto po patikrinimo informuota apie dokumentu nustatytų reikalavimų pažeidimus. Svarbiausias jų – kad Rusija šalia sienos su Ukraina formuoja 150-ąją motorizuotųjų šaulių diviziją, kurią sudarys per 10 tūkstančių karių. Verifikatoriams pateiktoje informacijoje buvo nurodyta, kad divizijos formavimo pradžia yra 2017 metų sausio 10 diena. Tai prieštarauja ankstesnei ESBO pateiktai Rusijos informacijai, kad šiais metais neplanuojama didinti karinio personalo ir karinių dalinių skaičiaus.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad rūpinasi sulaikytais Ukrainos piliečiais okupuotame Kryme ir Donbase, o dėl jų išlaisvinimo sistemingai dirbama. Šiuo metu Rusijos aneksuotame Kryme neteisėtai laikomi dvidešimt septyni Ukrainos piliečiai, pačioje Rusijoje – septyniolika.

Kryme Rusijos FST vykdė specialią operaciją prieš organizacijos „Hizb ut-Tahrir“, kurią Rusijos valdžia laiko teroristine, narius, atliko masines kratas ir sulaikė Krymo totorių teises gynusius advokatus Mykolą Polozovą, Emilį  Kurbedinovą ir Edemą Semedliajevą. Po okupacijos per nepilnus trejus metus iš Krymo išvyko apie 30 tūkstančių totorių, o dvidešimt keturi vietos gyventojai buvo pagrobti ir nužudyti.

Karinės-gynybinės aktualijos

Gynybos ministras armijos generolas Stepanas Poltorakas įvardijo pagrindinį šių metų Generalinio štabo ir Reformų komiteto prie Gynybos ministerijos prioritetą. Tai – Karinių jūrų pajėgų atkūrimas. Kiti šių metų prioritetai – Specialiųjų operacijų pajėgų formavimo užbaigimas, vadovybės ir karo policijos dalinių (priėmus atitinkamą įstatymą) formavimas, vieningo medicininio aprūpinimo struktūros sukūrimas, karo prievolės valstybinio rejestro įdiegimas.

Gynybos ministras su oficialiu vizitu lankėsi Portugalijoje, kur susitiko su Portugalijos gynybos ministru José Alberto Azeredo Lopesu, Generalinio štabo viršininku armijos generolu Arturu Nevesu Pina Monteiro, lankėsi Portugalijos karinių jūrų pajėgų bazėje. Dvišalių pokalbių metu sutarta gilinti bendradarbiavimą karinėje mokslo srityje, Portugalija pažadėjo skirti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms paramos už 200 tūkstančius eurų ir priimti gydyti per antiteroristinę operaciją Ukrainos rytuose sužeistus karius.  

S. Poltorakas susitikime su JAV ambasadore Marie Yovanovitch atkreipė dėmesį, kad Gynybos ministerijos reforma vyksta nelengvai, jai sėkmingai įgyvendinti būtina užsienio patarėjų pagalba. Šiuo metu ministerijoje ir kariuomenėje dirba trisdešimt du patarėjai iš dvylikos NATO šalių ir penki strateginio lygmens patarėjai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Lietuvos ir Vokietijos.

Sausio 19 dieną Kijeve su oficialiu vizitu lankėsi Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriaus Michaelio Fallono vadovaujama delegacija. Dvišalio bendradarbiavimo išdava – Didžioji Britanija išlieka patikima Ukrainos partnere, ir šalys tai paliudijo pasirašydamos bendrą pareiškimą. Nuo 2015 metų kovo mėnesio aštuoniasdešimt britų instruktorių parengė per tris tūkstančius Ukrainos karių. Gynybos ministras S. Poltorakas sėkminga programa pavadino britų specialistų atliekamą vidaus audito specialistų rengimą. Britų specialistai  Ukrainos iniciatyva taip pat atlieka gynybos sistemos kovos su korupcija auditą, o britų atsargos generolas Nikas Parkeris dalyvauja užsienio valstybių strateginių patarėjų grupės veikloje. Taip pat pagal dvišalio bendradarbiavimo programą Zaporožės įgulos artilerijos brigadoje lankėsi Didžiosios Britanijos kariškių delegacija. Svečiai susipažino su Ukrainos artileristų tarnybos sąlygomis, dalinio istorija, dalyvavimu antiteroristinėje operacijoje šalies rytuose.

Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas viceadmirolas Igoris Vorončenka įvardino svarbiausius pajėgų vystymosi 2017 metais uždavinius. Tai – karių socialinė apsauga, infrastruktūros plėtra, karinių bazių ir karinių miestelių bei laivų techninės būklės atkūrimas. Karinės jūrų pajėgos pietinėse šalies Odesos ir Mykolajivo srityse surengė kompleksą karinių mokymų, per kuriuos tikrino karinių dalinių valdymo efektyvumą ir kovinį pasirengimą. Ryšium su tuo vietos gyventojai buvo įspėti dėl galimų nepatogumų, susijusių su padažnėjusiu karinės technikos judėjimu, blokpostų tinklo išskleidimu ir kitomis priemonėmis.

Situacija antiteroristinės operacijos rajone

Sausio 16–29 dienomis antiteroristinės operacijos rajone paliaubų pažeidimų skaičius per parą svyravo nuo 19 iki 63. Per dvi savaites žuvo septyni ir buvo sužeisti trisdešimt trys Ukrainos kariai. Didžiausių nuostolių ukrainiečiai patyrė sausio 29 dieną: per ūmų separatistų apšaudymą žuvo penki ir buvo sužeista keturiolika karių. Šiuo metu Ukrainos gynybos ministerijos gydymo įstaigose gydomi devyniasdešimt du antiteroristinės operacijos rajone sužeisti kariai, be to, septyniolika karių yra šalies reabilitacijos įstaigose, o trylika karių gydomi užsienyje (po keturis – Vengrijoje ir Vokietijoje, po du – JAV ir Italijoje, vienas – Latvijoje). Ukrainos saugumiečiai paskelbė savo per beveik trejus metus patirtus nuostolius: 19 žuvusių darbuotojų ir per šimtą – sužeistų. Atnaujintais Gynybos ministerijos duomenimis, karinių veiksmų dalyvio statusas iš viso suteiktas 192 tūkstančiams kariškių. ESBO eiliniam trijų mėnesių laikotarpiui pratęsė savo stebėtojų misijos darbą Rusijos ir Ukrainos Gukovo ir Donecko pasienio punktuose.

Dėl konflikto šalies rytuose sureguliavimo prezidentas P. Porošenka sausio 16 dieną telefonu kalbėjo su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu François Hollande‘u. Šalių vadovai sutarė, kad būtina tęsti Minsko susitarimų įgyvendinimą ir tam parengti veiksmų planą. Kaip svarbus buvo išskirtas apsikeitimo belaisviais ir Ukrainos piliečių, kalinamų Rusijoje, išlaisvinimo klausimas.

Taip pat sausio 16 dieną Minske vyko eilinis trišalės kontaktinės grupės susitikimas. Esminių postūmių ar susitarimų jame ir vėl nebuvo pasiekta. Ukrainos pusė vėl kėlė Debalcevės, kuri pagal 2014 metų rugsėjo 19 dienos susitarimą turi priklausyti Ukrainai, grąžinimo klausimą. Ukraina išsakė poziciją, kad saugumo klausimų blokas yra prioritetinis ir be jo politinių klausimų sprendimas, įskaitant ir vietos rinkimus, yra neįmanomas. Dėl tos priežasties tolesni pokalbiai politiniame pogrupyje dėl vadinamosios Steinmeierio formulės neįvyko.

Susitikime Ukraina reikalavo, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl Zolotė kontrolės ir praleidimo punkto atidarymo: nors 2016 metų kovo 31 dieną jis buvo atidarytas, dėl destruktyvios separatistų pozicijos neveikia. Ukraina nerimavo, kad įstrigo apsikeitimo belaisviais klausimas, kuris turėjo būti išspręstas prieš Naujuosius metus, taip pat ir dėl to, kad Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus atstovams neleidžiama pasimatyti su sulaikytaisiais. Tiesa, reikia pažymėti, kad po savaitės Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus atstovams pirmą kartą leista susitikti ir jie aplankė Donbase laikomus į nelaisvę patekusius Ukrainos karius, perdavė jiems artimųjų laiškus. Raudonojo Kryžiaus atstovė Sanela Bairambašič teigė, kad tai yra svarbus įvykis ir ji tikisi, jog tokia galimybė bus ir ateityje.

Kitas trišalės kontaktinės grupės susitikimas numatytas vasario 1 dieną.

Separatistinės „Donecko liaudies respublikos“ vadovas Aleksandras Zacharčenka pranešė, kad „respublika“, jeigu atsinaujintų karo veiksmai su Ukraina, neketina rengti privalomos mobilizacijos, nes šaliai ginti pakanka kovinę patirtį turinčių savanorių. Vis dėlto pagal parengtą mobilizacijos planą per tris paras į kovą būtų pasiruošę stoti 200–250 tūkstančių žmonių. A. Zacharčenka paminėjo, kad dar tiek pat žmonių surinktų ir „Luhansko respublika“. O separatistinės „Luhansko respublikos“ vadovas Igoris Plotnickis nuėjo dar toliau: pareiškė, kad „respublika įrodė galinti būti nepriklausoma“, kad už ją žuvo daugybė patriotų, todėl Luhanskas niekada negrįš į Ukrainos sudėtį. I. Plotnickis pažymėjo, kad „Luhansko respublikos“ vektorius – „grįžti į Rusiją“.

 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 71)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras