Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Vertinant nacionalinį saugumą, Kinija ilgai nelaikė Jungtinių Valstijų keliančiomis neišvengiamą grėsmę. Nors JAV ir jų sąjungininkės gali naudotis dideliais technologiniais pranašumais ir ši situacija kėlė nerimą Kinijos lyderiams, jie tikėjo, kad JAV toliau laikysis konfliktų vengimo politikos. Dėl visų šių priežasčių antra pagal dydį pasaulio ekonomika susitelkė ties plėtra.

Tačiau Kinija turi pripažinti, kad pasaulis keičiasi. Stabilumą jame supurtė 2008 metų pasaulinė finansų krizė, daugėja teroro atakų. Nesibaigia konfliktai Artimuosiuose Rytuose, o pati Kinija bando įsitvirtinti Pietų Kinijos jūroje. Didžioji Britanija traukiasi iš Europos Sąjungos (ES), o žodis „Brexit“ sutinkamas daugumoje žiniasklaidos publikacijų apie verslą ir politiką. Populistai ir euroskeptikai nesnaudžia, kadangi šis laikas jiems labai parankus. Kinija vis dar yra labai priklausoma nuo eksporto, galinčio sulėtinti jos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.

Pažymėtina, kad, keičiantis Jungtinėms Valstijoms, turi keistis ir Kinijos strategija. Šios šalys prekiauja tarpusavyje, bet geopolitinė ir ideologinė priešprieša išlieka. Donaldas Trumpas traukiasi iš laisvosios prekybos susitarimų, demonstruoja gana palankią poziciją Vladimiro Putino Rusijos atžvilgiu. Naujas Šaltasis karas gali kilti tarp Kinijos ir JAV. Nors iš pradžių tai atrodo neįmanoma, tokia atrodė ir naujojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose.

Pagal 2017 m. vasario 9 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.