Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo sunkiai pasiekiama, turint galvoje vadinamąjį „Brexit“, pabėgėlių krizę ir populizmo bangas Europoje. Tiesa, ES išlieka didžiausia rinka pasaulyje, kuriame teikia paramą plėtrai ir šalių progresui. Azija ima įžvelgti Europos lyderystės potencialą, kai Amerikos užsienio politika sunkiai randa kryptį ir tolsta nuo stabilumo. Tai pasakytina apie D. Trumpo požiūrį į „Vienos Kinijos“ politiką, galimą JAV ir Kinijos prekybos karą ar kaip kortų namelis viena po kitos griūnančias laisvosios prekybos sutartis.

Pažymėtina, kad Europą neramina daugelis klausimų: nuo JAV santykių su Rusija kainos, sutarties dėl Irano branduolinės programos ar Paryžiaus klimato kaitos susitarimo likimo iki JAV pozicijos svarbių tarptautinių institucijų atžvilgiu. Įvertinus šiuos aspektus, nestebina tai, kad daugelis Azijos šalių nori pagerinti santykius su Europa. Tai bando padaryti Japonija, su Briuseliu konstruktyviai dirbti siekia Pietų Korėja, pozityvių užuominų esama net iš Kinijos, ypač kalbant apie investicijas. Ryšius su ES pagilinti nori Indonezija, Filipinai, Indija, Pakistanas, Australija ir Naujoji Zelandija.

Toks aktyvumas reiškia, kad Azija laiko Europą svarbia žaidėja tarptautinėje arenoje. Antra vertus, F. Mogherini supranta didėjančią Azijos reikšmę Bendrijai, tad šiemet planuoja vizitus į Indiją, Kiniją, Mianmarą ir galbūt Australiją bei Naująją Zelandiją. Apskritai, Europai reikia labiau suderinto, vieningesnio balso, kad Angela Merkel neliktų viena, kalbėdama apie šio žemyno vertybes. Taip pat svarbu suprasti Azijos nerimą ir interesus, kai iš JAV sulaukti aiškumo vis sunkiau.

Pagal 2017 m. vasario 16 d. „EurActiv“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.