2017 m. sausio 30 d. vasario 12 d.Ukrainos aktualijų apžvalga (62)
Algirdas Karijotas 2017 02 27
Šios dvi savaitės įsimintinos dėl kovų prie
Avdijivkos ir vieno iš separatistų lauko vadų bataliono Somalis vado
Michailo Tolstycho, pravarde Givis, žūties.
Užsienio politika
Aktualu ir verta pažymėti, kad vasario mėnesį
Ukraina pirmininkauja Jungtinių
Tautų Saugumo Tarybai. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šia proga sakė, kad
šalis išnaudos visas to teikiamas galimybes ginantis nuo Rusijos
karinės agresijos.
Iš anksto suderinus ir anonsavus vasario 5
dieną, sekmadienį, pirmą valandą nakties Kijevo laiku
(Vašingtone dar buvo šeštadienis, 17 valanda) įvyko Ukrainos
ir JAV prezidentų P. Porošenkos ir Donaldo Trumpo telefoninis pokalbis. Per valandą
trukusį pokalbį prezidentai aptarė šalių strateginės partnerystės stiprinimo,
ekonominių ryšių aktyvinimo ir plėtros, situacijos Donbase sureguliavimo
taikiomis priemonėmis klausimus. Be to, P. Porošenka padėkojo už Ukrainos
suvereniteto ir teritorinio vientisumo palaikymą ir sutarė detaliau pakalbėti per
artimiausiu metu derinamą savo vizitą į JAV. Savo ruožtu D. Trumpas konstatavo,
kad pokalbis buvo labai geras, pažadėjo prisidėti sprendžiant ilgalaikį
Ukrainos ir Rusijos konfliktą, kad JAV dirbs su Ukraina, Rusija ir kitomis
šalimis, padėdamos atkurti taiką pasienyje.
Kijeve su darbo vizitu lankęsis ir su premjeru
Volodymyru Groismanu susitikęs Danijos užsienio reikalų ministras Andersas
Samuelsenas patvirtino,
kad Danija parengs penkiametę Ukrainos reformų palaikymo strategiją ir
koordinuos ES antikorupcinės iniciatyvos programos Ukrainoje projektą.
Kijeve su vizitu lankėsi Graikijos premjeras
Aleksis Tsipras, kurį priėmė prezidentas P.
Porošenka ir vyriausybės vadovas V. Groismanas. A. Tsipras paminėjo, kad Ukrainos
saugumo situacija Graikijai yra svarbi, nes čia gyvena apie 100
tūkstančių etninių graikų. Šalių premjerai sutarė
atnaujinti prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo tarpvyriausybinės
komisijos darbą. Prezidentas P. Porošenka padėkojo už Graikijos poziciją,
remiančią teritorinį Ukrainos vientisumą ir nepriklausomybę, smerkiančią
Rusijos agresiją ir nepripažįstančią Krymo aneksijos.
Taip pat Kijeve lankėsi Lietuvos ir Turkijos
užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Mevliutas Čavošuglu. Ministrus
priėmė Ukrainos prezidentas P. Porošenka. Su L. Linkevičiumi kalbėta apie
situacijos Avdijivkoje paaštrėjimą, paliaubų atnaujinimo būtinybę bei Lietuvos
paramą Ukrainos piliečiams gaunant bevizį Europos Sąjungos režimą. L.
Linkevičius apsilankė ir Avdijivkoje.
Su Turkijos ministru kalbėta apie
metų pradžioje numatytą šalies vadovų Strateginės tarybos posėdžio dienotvarkę.
Šalys pasidžiaugė puikią dvišalių santykių dinamiką atitinkančia strateginės
partnerystės dvasia.
Ukrainos premjeras V. Groismanas su darbo
vizitu viešėjo Briuselyje, kur susitiko su NATO generalinio sekretoriaus
pavaduotoja Rose Gettemoeler, Europos Tarybos prezidentu Donaldu Tusku. NATO
būstinėje V. Groismanas papasakojo apie situaciją Avdijivkoje. NATO generalinio
sekretoriaus pavaduotoja R. Gettemoeler išreiškė NATO
paramą Ukrainai. V. Groismanas pažymėjo, kad ir toliau būtina su NATO
pagalba kelti Ukrainos
kariuomenės parengimo lygį, atnaujinti
ginkluotę ir spartinti perėjimą prie NATO standartų. Šalys aptarė Ukrainoje
vykdomas ekonomikos, energetikos sektoriaus, pensijų reformas, kalbėta apie
elektroninio pajamų deklaravimo problemas.
Europos Taryba puikiai įvertino Ukrainos
reformų rezultatus, o per pokalbį su Tarybos prezidentu D. Tusku aptarti pirmaeiliai
Ukrainos ir ES bendradarbiavimo klausimai: bevizis režimas, Asociacijos
sutarties ratifikavimas, sankcijų Rusijos atžvilgiu tęsimas.
Vasario 12 dieną, grįždamas iš vizito
Maskvoje, Kijeve trumpam stabtelėjo ir susitiko su prezidentu P. Porošenka
Slovėnijos prezidentas Borutas Pahoras.
Vidaus politika
Po kelių savaičių atostogų vasario 7 dieną į
pavasario sesiją susirinkusi Ukrainos Aukščiausioji Rada kreipėsi į
kitų šalių parlamentus ir tarptautines organizacijas, prašydama pasmerkti
Rusijos vykdomą konflikto su Ukraina eskalavimą. Šiuo atveju turėta omeny
separatistų rengiami Avdijivkos apšaudymai ir atakos, taip pat ir iš salvinės
ugnies sistemų Grad.
Ukrainos vyriausybė patvirtino naują
Nacionalinės policijos vadovą. Juo tapo buvęs Kriminalinės paieškos
departamento vadovas Sergejus Kniazevas. Nacionalinės policijos vadovo postas liko
laisvas, kai iš pareigų 2016 metų lapkričio viduryje pasitraukė Chatija
Dekanoidzė. Taip pat vyriausybė vidaus reikalų ministro pirmuoju pavaduotoju
paskyrė buvusį pavaduotoją Sergejų Jarovojų. Ši pareigybė buvo laisva nuo 2016
metų gegužės, kai ją paliko Eka Zguladzė. Be to, paskirtas dar vienas ministro
pavaduotojas Vadimas Trojanas, iki šiol ėjęs Nacionalinės policijos vadovo
pavaduotojo pareigas.
Ekonominės aktualijos
Nacionalinis bankas pranešė, kad 2016 metais
šalies biudžeto deficitas pasiekė 3
proc. BVP, finansine išraiška tai sudarė 70,13 milijardo grivinų (apie 2,4
milijardo eurų).
Per praėjusius metus Ukrainos užsienio
skola išaugo 8,3 proc. ir sudarė 70,97 milijardo JAV dolerių.
Nacionalinio banko duomenimis, skola prilygsta 81,8 proc. BVP. Anksčiau
ekspertai prognozavo 82 proc. BVP skolos lygį, be to, trečdaliu skolą padidino
stambiausio šalyje Privatbanko privatizavimas.
Ukrainos bankinė sistema per 2016 metus patyrė
didžiausių istorijoje nuostolių
159 milijardus grivinų (apie 5,5 milijardo eurų). Didžiąja dalimi tai yra
susiję su nacionalizuoto Privatbanko kreditinio portfelio rezervo formavimu.
Šalies saugumo aktualijos
Pirmadienį, sausio 30 dieną, prezidentas P. Porošenka
dėl išvakarėse prasidėjusių intensyvių mūšių ir susidariusios ypatingos
situacijos Avdijivkoje anksčiau laiko nutraukė savo vizitą Vokietijoje. Avdijivka buvo likusi
be vandens, elektros ir šildymo, o jos koksochemijos kombinate pradėtas gamybos
stabdymas ir konservavimas. Apie susidariusią padėtį
prezidentas pavedė Užsienio
reikalų ministerijai informuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir ESBO. Donecko
srities prokuratūra Avdijivkos apšaudymus kvalifikavo kaip
teroristinį aktą.
Interneto portalas BBC Ukraina, remdamasis
analitinio centro Small
Arms Survey, tiriančio nelegalios ginkluotės pasaulyje plitimą, pateikė publikaciją, kurioje nurodoma, kad nuo 2014 metų
nelegalios ginkluotės rinkos Europoje lydere tapo Ukraina. Portalo
duomenimis, iki konflikto Donbase Ukrainoje buvo priskaičiuojama iki 3 milijonų
vienetų nelegalių šaunamųjų ginklų, o šiuo metu tas skaičius gali siekti 5
milijonus. Teigiama, kad juodojoje rinkoje Ukrainoje įsigyti ginklą nėra
sudėtinga, įvairių modifikacijų automatų galima įsigyti už 715 tūkstančių
grivinų (apie 250500 eurų), o PM ar TT markės pistoletų už 510 tūkstančių
grivinų (apie 170350 eurų); granata kainuoja nuo 400 iki 600 grivinų (apie 1520
eurų).
Juodojoje jūroje, išskirtinėje Ukrainos
ekonominėje zonoje šalia Rusijos užgrobtų dujų gavybos platformų, iš pėstininkų
ginklo buvo apšaudytas Ukrainos
karinių oro pajėgų lėktuvas An-26. Be to, skrydžio metu An-26
buvo sekamas vienu iš Rusijos Juodosios jūros laivyno karo laivų
priešlėktuvinės gynybos radarų ir į jį buvo nusitaikyta. Lėktuvui grįžus į nuolatinės
dislokacijos aerodromą, apžiūrint jo korpuse rasta įstrigusi 5,45 milimetro
kulka.
Situacija antiteroristinės operacijos
rajone
Sausio 30 d. vasario 12 d. antiteroristinės
operacijos rajone žuvo trylika ir buvo sužeisti šimtas septyni Ukrainos kariai.
Paliaubų pažeidimų per parą svyravo nuo penkiasdešimt keturių iki šimto
penkiolikos. Tokį aukų ir paliaubų skaičiaus padidėjimą lėmė sausio 29 dienos anksti
ryte atsinaujinusi priešprieša prie Avdijivkos.
Panaši priešprieša pagal analogišką taktinį
sumanymą pagerinti užimamas pozicijas vyko pernai gruodžio 1822
dienomis Svitlodarskės lanke. Šiuo, Avdijivkos atveju situacija tokiam
tikslui siekti buvo nedėkinga dėl tankios civilinės infrastruktūros. Dėl
to, kas pirmas pradėjo susišaudymus, iš abiejų pusių yra nemažai prieštaringos
informacijos, tačiau panašu, kad ukrainiečių šturmo grupė (apie 20 žmonių) gavo
įsakymą sunaikinti kariuomenių atskyrimo linijoje pastebėtą separatistų
diversijos ir žvalgybos grupę. Prasidėjo tiesioginis susišaudymas, o
separatistų atsakas buvo gaivališkas, brutalus ir netikėtai stiprus, tartum jie
tik to ir būtų laukę. Per susišaudymą Avdijivka atsidūrė ant humanitarinės
katastrofos slenksčio. Anksčiau jau buvau užsiminęs apie Ukrainos
prezidento dėmesį šiam konfrontacijos paaštrėjimui. Be to, šiuo klausimu
pasisakė ir NATO generalinis sekretorius, paragindamas Rusiją panaudoti savo
įtaką separatistams ir užbaigti šaudymus. Tuo klausimu sausio 31 dieną buvo
skubiai sušaukta Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, o vasario 1 dieną apie tai
kalbėta ir Trišalėje kontaktinėje Minsko grupėje. Visi ragino nedelsiant
nutraukti ginkluotus susirėmimus ir išreiškė didelį susirūpinimą dėl
pablogėjusios saugumo situacijos Donbaso regione.
Ukrainos ypatingųjų situacijų ministerijos
specialistai, nepaisydami besitęsiančių apšaudymų ir pavojaus,
gan operatyviai atnaujino vandens ir šilumos tiekimą Avdijivkos gyventojams. Avdijivkoje
buvo organizuoti gyventojų šildymosi ir maitinimo punktai, o norintiems išvykti organizuotas
transportas, buvo evakuota apie
290 žmonių. Per apšaudymus Avdijivkoje buvo sugriauti 144
nuosavi namai, 8 daugiabučiai, apgriauta geležinkelio stotis.
Prezidentas gan operatyviai apdovanojo Avdijivkos
gynyboje pasižymėjusius karius (vasario 8 dieną prezidentūroje apdovanoti Avdijivkos gynyboje stovėję 72-osios
mechanizuotosios brigados kariai ir Ypatingųjų situacijų
ministerijos darbuotojai). Besidomintiems Avdijivkos karinių įvykių
chronologija, be kai kurių detalių, pateiktų prezidento apdovanojimų
paaiškinime, kuriame nurodoma Ukrainos karių iniciatyva užimti patogesnę poziciją,
publikuojama ir Ukrainos generalinio štabo konfrontacijos chronologija.
Akivaizdu, kad separatistų veiksmus lydi impulsyvūs, sakyčiau, agoniją
atspindintys veiksmai. O kad šiuose susirėmimuose būtų aktyviai dalyvavę kadriniai
rusų pajėgumai, girdėti nebuvo.
Vis dėlto kyla klausimų: ar tas pasistūmėjimas
šimtą metrų į priekį buvo vertas dešimčių karių gyvybių ir šimtų sužeistų, ar
tai buvo taktinis, ar politinis žingsnis? Ir ar tai bus pretekstas įšaldyti
Minsko susitarimų vykdymą?
Vasario 8 dienos ryte, dvylika minučių po
šešių, savo kabinete štabe šūviu iš reaktyvinio granatsvaidžio Šmel
buvo nužudytas bataliono Somalis vadas, žinomas slapyvardžiu Givis
Michailas Tolstychas. Donecko tyrėjai iš karto nurodė, kad tai yra
Ukrainos diversantų darbas, nors būta ir nuorodų, jog Givį likvidavo savi už
tai, kad šis nesiskaitė su savo karių gyvybėmis, o per paskutinį mūšį prie
Avdijivkos gėdingai paliko juos mūšio lauke. Apie šimtus sunkiai sužeistų
separatistų informavo ir Ukrainos
karinė žvalgyba.
Anapilin iškeliavęs Givis nebuvo šiemet vienintelis
iš VIP separatistų sąrašo. Sausio 27 dieną Maskvoje staiga mirė vienas pirmųjų
Luhansko liaudies respublikos vadų Valerijus Bolotovas, o Donecke tą pačią
dieną mirė keturiasdešimtmetis Donecko liaudies respublikos pramonės ir
prekybos ministro pavaduotojas, humanitarinės paramos klausimus kuravęs
Sergejus Tretjakovas. Vasario 4 dienos ryte Luhanske, sprogus automobiliui,
žuvo Luhansko liaudies respublikos milicijos viršininkas (praktiškai
kariuomenės vadas) pulkininkas Olegas Anaščenka.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |