Šios dvi savaitės įsimintinos dėl kovų prie Avdijivkos ir vieno iš separatistų lauko vadų – bataliono „Somalis“ vado Michailo Tolstycho, pravarde Givis, žūties.

Užsienio politika

Aktualu ir verta pažymėti, kad vasario mėnesį Ukraina pirmininkauja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šia proga sakė, kad šalis išnaudos visas to teikiamas galimybes ginantis nuo Rusijos karinės agresijos.

Iš anksto suderinus ir anonsavus vasario 5 dieną, sekmadienį, pirmą valandą nakties Kijevo laiku (Vašingtone  dar buvo  šeštadienis, 17 valanda) įvyko Ukrainos ir JAV prezidentų P. Porošenkos ir Donaldo Trumpo telefoninis pokalbis. Per valandą trukusį pokalbį prezidentai aptarė šalių strateginės partnerystės stiprinimo, ekonominių ryšių aktyvinimo ir plėtros, situacijos Donbase sureguliavimo taikiomis priemonėmis klausimus. Be to, P. Porošenka padėkojo už Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo palaikymą ir sutarė detaliau pakalbėti per artimiausiu metu derinamą savo vizitą į JAV. Savo ruožtu D. Trumpas konstatavo, kad „pokalbis buvo labai geras“, pažadėjo prisidėti sprendžiant „ilgalaikį Ukrainos ir Rusijos konfliktą“, kad JAV dirbs su Ukraina, Rusija ir kitomis šalimis, padėdamos „atkurti taiką pasienyje“.

Kijeve su darbo vizitu lankęsis ir su premjeru Volodymyru Groismanu susitikęs Danijos užsienio reikalų ministras Andersas Samuelsenas patvirtino, kad Danija parengs penkiametę Ukrainos reformų palaikymo strategiją ir koordinuos ES antikorupcinės iniciatyvos programos Ukrainoje projektą.

Kijeve su vizitu lankėsi Graikijos premjeras Aleksis Tsipras, kurį priėmė prezidentas P. Porošenka ir vyriausybės vadovas V. Groismanas. A. Tsipras paminėjo, kad Ukrainos saugumo situacija Graikijai yra svarbi, nes čia gyvena  apie 100 tūkstančių etninių graikų. Šalių premjerai sutarė atnaujinti prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo tarpvyriausybinės komisijos darbą. Prezidentas P. Porošenka padėkojo už Graikijos poziciją, remiančią teritorinį Ukrainos vientisumą ir nepriklausomybę, smerkiančią Rusijos agresiją ir nepripažįstančią Krymo aneksijos.

Taip pat Kijeve lankėsi Lietuvos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Mevliutas Čavošuglu. Ministrus priėmė Ukrainos prezidentas P. Porošenka. Su L. Linkevičiumi kalbėta apie situacijos Avdijivkoje paaštrėjimą, paliaubų atnaujinimo būtinybę bei Lietuvos paramą Ukrainos piliečiams gaunant bevizį Europos Sąjungos režimą. L. Linkevičius apsilankė ir Avdijivkoje.

Su Turkijos ministru kalbėta apie metų pradžioje numatytą šalies vadovų Strateginės tarybos posėdžio dienotvarkę. Šalys pasidžiaugė puikią dvišalių santykių dinamiką atitinkančia strateginės partnerystės dvasia.

Ukrainos premjeras V. Groismanas su darbo vizitu viešėjo Briuselyje, kur susitiko su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gettemoeler, Europos Tarybos prezidentu Donaldu Tusku. NATO būstinėje V. Groismanas papasakojo apie situaciją Avdijivkoje. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja R. Gettemoeler išreiškė NATO paramą Ukrainai. V. Groismanas pažymėjo, kad ir toliau būtina su NATO pagalba kelti Ukrainos kariuomenės parengimo lygį, atnaujinti ginkluotę ir spartinti perėjimą prie NATO standartų. Šalys aptarė Ukrainoje vykdomas ekonomikos, energetikos sektoriaus, pensijų reformas, kalbėta apie elektroninio pajamų deklaravimo problemas.

Europos Taryba puikiai įvertino Ukrainos reformų rezultatus, o per pokalbį su Tarybos prezidentu D. Tusku aptarti pirmaeiliai Ukrainos ir ES bendradarbiavimo klausimai: bevizis režimas, Asociacijos sutarties ratifikavimas, sankcijų Rusijos atžvilgiu tęsimas.

Vasario 12 dieną, grįždamas iš vizito Maskvoje, Kijeve trumpam stabtelėjo ir susitiko su prezidentu P. Porošenka Slovėnijos prezidentas Borutas Pahoras.

Vidaus politika

Po kelių savaičių atostogų vasario 7 dieną į pavasario sesiją susirinkusi Ukrainos Aukščiausioji Rada kreipėsi į kitų šalių parlamentus ir tarptautines organizacijas, prašydama pasmerkti Rusijos vykdomą konflikto su Ukraina eskalavimą. Šiuo atveju turėta omeny separatistų rengiami Avdijivkos apšaudymai ir atakos, taip pat ir iš salvinės ugnies sistemų „Grad“.

Ukrainos vyriausybė patvirtino naują Nacionalinės policijos vadovą. Juo tapo buvęs Kriminalinės paieškos departamento vadovas Sergejus Kniazevas. Nacionalinės policijos vadovo postas liko laisvas, kai iš pareigų 2016 metų lapkričio viduryje pasitraukė Chatija Dekanoidzė. Taip pat vyriausybė vidaus reikalų ministro pirmuoju pavaduotoju paskyrė buvusį pavaduotoją Sergejų Jarovojų. Ši pareigybė buvo laisva nuo 2016 metų gegužės, kai ją paliko Eka Zguladzė. Be to, paskirtas dar vienas ministro pavaduotojas Vadimas Trojanas, iki šiol ėjęs Nacionalinės policijos vadovo pavaduotojo pareigas.

Ekonominės aktualijos

Nacionalinis bankas pranešė, kad 2016 metais šalies biudžeto deficitas pasiekė 3 proc. BVP, finansine išraiška tai sudarė 70,13 milijardo grivinų (apie 2,4 milijardo eurų).

Per praėjusius metus Ukrainos užsienio skola išaugo 8,3 proc. ir sudarė 70,97 milijardo JAV dolerių. Nacionalinio banko duomenimis, skola prilygsta 81,8 proc. BVP. Anksčiau ekspertai prognozavo 82 proc. BVP skolos lygį, be to, trečdaliu skolą padidino stambiausio šalyje „Privatbanko“ privatizavimas.

Ukrainos bankinė sistema per 2016 metus patyrė didžiausių istorijoje nuostolių – 159 milijardus grivinų (apie 5,5 milijardo eurų). Didžiąja dalimi tai yra susiję su nacionalizuoto „Privatbanko“ kreditinio portfelio rezervo formavimu.

Šalies saugumo aktualijos

Pirmadienį, sausio 30 dieną, prezidentas P. Porošenka dėl išvakarėse prasidėjusių intensyvių mūšių ir susidariusios ypatingos situacijos Avdijivkoje anksčiau laiko nutraukė savo vizitą Vokietijoje. Avdijivka buvo likusi be vandens, elektros ir šildymo, o jos koksochemijos kombinate pradėtas gamybos stabdymas ir konservavimas. Apie susidariusią padėtį prezidentas pavedė Užsienio reikalų ministerijai informuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir ESBO. Donecko srities prokuratūra Avdijivkos apšaudymus kvalifikavo kaip teroristinį aktą.

Interneto portalas „BBC Ukraina“, remdamasis analitinio centro „Small Arms Survey“, tiriančio nelegalios ginkluotės pasaulyje plitimą, pateikė publikaciją, kurioje nurodoma, kad nuo 2014 metų nelegalios ginkluotės rinkos Europoje lydere tapo Ukraina. Portalo duomenimis, iki konflikto Donbase Ukrainoje buvo priskaičiuojama iki 3 milijonų vienetų nelegalių šaunamųjų ginklų, o šiuo metu tas skaičius gali siekti 5 milijonus. Teigiama, kad juodojoje rinkoje Ukrainoje įsigyti ginklą nėra sudėtinga, įvairių modifikacijų automatų galima įsigyti už 7–15 tūkstančių grivinų (apie 250–500 eurų), o PM ar TT markės pistoletų – už 5–10 tūkstančių grivinų (apie 170–350 eurų); granata kainuoja nuo 400 iki 600 grivinų (apie 15–20 eurų).

Juodojoje jūroje, išskirtinėje Ukrainos ekonominėje zonoje šalia Rusijos užgrobtų dujų gavybos platformų, iš pėstininkų ginklo buvo apšaudytas Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvas „An-26“. Be to, skrydžio metu „An-26“ buvo sekamas vienu iš Rusijos Juodosios jūros laivyno karo laivų priešlėktuvinės gynybos radarų ir į jį buvo nusitaikyta. Lėktuvui grįžus į nuolatinės dislokacijos aerodromą, apžiūrint jo korpuse rasta įstrigusi 5,45 milimetro kulka.

Situacija antiteroristinės operacijos rajone

Sausio 30 d. – vasario 12 d. antiteroristinės operacijos rajone žuvo trylika ir buvo sužeisti šimtas septyni Ukrainos kariai. Paliaubų pažeidimų per parą svyravo nuo penkiasdešimt keturių iki šimto penkiolikos. Tokį aukų ir paliaubų skaičiaus padidėjimą lėmė sausio 29 dienos anksti ryte atsinaujinusi priešprieša prie Avdijivkos.

Panaši priešprieša pagal analogišką taktinį sumanymą – pagerinti užimamas pozicijas – vyko pernai gruodžio 18–22 dienomis Svitlodarskės lanke. Šiuo, Avdijivkos atveju situacija tokiam tikslui siekti buvo nedėkinga dėl tankios civilinės infrastruktūros. Dėl to, kas pirmas pradėjo susišaudymus, iš abiejų pusių yra nemažai prieštaringos informacijos, tačiau panašu, kad ukrainiečių šturmo grupė (apie 20 žmonių) gavo įsakymą sunaikinti kariuomenių atskyrimo linijoje pastebėtą separatistų diversijos ir žvalgybos grupę. Prasidėjo tiesioginis susišaudymas, o separatistų atsakas buvo gaivališkas, brutalus ir netikėtai stiprus, tartum jie tik to ir būtų laukę. Per susišaudymą Avdijivka atsidūrė ant humanitarinės katastrofos slenksčio. Anksčiau jau buvau užsiminęs apie Ukrainos prezidento dėmesį šiam konfrontacijos paaštrėjimui. Be  to, šiuo klausimu pasisakė ir NATO generalinis sekretorius, paragindamas Rusiją panaudoti savo įtaką separatistams ir užbaigti šaudymus. Tuo klausimu sausio 31 dieną buvo skubiai sušaukta Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, o vasario 1 dieną apie tai kalbėta ir Trišalėje kontaktinėje Minsko grupėje. Visi ragino nedelsiant nutraukti ginkluotus susirėmimus ir išreiškė didelį susirūpinimą dėl pablogėjusios saugumo situacijos Donbaso regione.

Ukrainos ypatingųjų situacijų ministerijos specialistai, nepaisydami besitęsiančių apšaudymų ir pavojaus, gan operatyviai atnaujino vandens ir šilumos tiekimą Avdijivkos gyventojams. Avdijivkoje buvo organizuoti gyventojų šildymosi ir maitinimo punktai, o norintiems išvykti organizuotas transportas, buvo evakuota apie 290 žmonių. Per apšaudymus Avdijivkoje buvo sugriauti 144 nuosavi namai, 8 daugiabučiai, apgriauta geležinkelio stotis.

Prezidentas gan operatyviai apdovanojo Avdijivkos gynyboje pasižymėjusius karius (vasario 8 dieną prezidentūroje apdovanoti Avdijivkos gynyboje stovėję 72-osios mechanizuotosios brigados kariai ir Ypatingųjų situacijų ministerijos  darbuotojai). Besidomintiems Avdijivkos karinių įvykių chronologija, be kai kurių detalių, pateiktų prezidento apdovanojimų paaiškinime, kuriame nurodoma Ukrainos karių iniciatyva užimti patogesnę poziciją, publikuojama ir Ukrainos generalinio štabo konfrontacijos chronologija. Akivaizdu, kad separatistų veiksmus lydi impulsyvūs, sakyčiau, agoniją atspindintys veiksmai. O kad šiuose susirėmimuose būtų aktyviai dalyvavę kadriniai rusų pajėgumai, girdėti nebuvo.

Vis dėlto kyla klausimų: ar tas pasistūmėjimas šimtą metrų į priekį buvo vertas dešimčių karių gyvybių ir šimtų sužeistų, ar tai buvo taktinis, ar politinis žingsnis? Ir ar tai bus pretekstas įšaldyti Minsko susitarimų vykdymą?

Vasario 8 dienos ryte, dvylika minučių po šešių, savo kabinete štabe šūviu iš reaktyvinio granatsvaidžio „Šmel“ buvo nužudytas bataliono „Somalis“ vadas, žinomas slapyvardžiu Givis – Michailas Tolstychas. Donecko „tyrėjai“ iš karto nurodė, kad tai yra Ukrainos diversantų darbas, nors būta ir nuorodų, jog Givį likvidavo savi už tai, kad šis nesiskaitė su savo karių gyvybėmis, o per paskutinį mūšį prie Avdijivkos gėdingai paliko juos mūšio lauke. Apie šimtus sunkiai sužeistų separatistų informavo ir Ukrainos karinė žvalgyba.

Anapilin iškeliavęs Givis nebuvo šiemet vienintelis iš VIP separatistų sąrašo. Sausio 27 dieną Maskvoje staiga mirė vienas pirmųjų Luhansko „liaudies respublikos“ vadų Valerijus Bolotovas, o Donecke tą pačią dieną mirė keturiasdešimtmetis Donecko „liaudies respublikos“ pramonės ir prekybos ministro pavaduotojas, humanitarinės paramos klausimus kuravęs Sergejus Tretjakovas. Vasario 4 dienos ryte Luhanske, sprogus automobiliui, žuvo Luhansko „liaudies respublikos“ milicijos viršininkas (praktiškai kariuomenės vadas) pulkininkas Olegas Anaščenka.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.