Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Šalies statistikai praneša, kad biudžeto perteklių paskatino pajamų ir turto mokesčiai, taip pat palanki užimtumo situacija. Be to, Vokietija per pastaruosius dvejus metus priėmė daugiau negu 1 mln. migrantų. Daugiausia jų atvyko iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Biudžeto pertekliaus rodiklis (23,7 mlrd. eurų) atspindi 0,8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto Vokietijos kanclerė Angela Merkel minėtų skaičių nesureikšmina. Pasak jos, vyriausybė ketina didinti išlaidas gynybai, saugumui ir socialinėms reikmėms. Visgi skolintis dėl šių priežasčių neketinama.

Paskutinį 2016 metų ketvirtį Vokietijos ekonomika stiebėsi 0,4 proc., o tai lėmė užtikrintą vidaus paklausą bei išaugusias vartotojų ir valstybės išlaidas. Nors anksčiau Vokietijos ūkio augimo variklis buvo eksportas, ketvirtąjį ketvirtį jo rezultatai nuvylė. Prekių ir paslaugų eksportas augo 3,3 proc., palyginti su metais anksčiau, o importas padidėjo 4,5 proc.

Europos Komisija (EK) išsakė nemažai kritikos Vokietijai, kuri yra didžiausia euro zonos ekonomika. Šalies einamosios sąskaitos perteklių EK laiko pernelyg dideliu, o jo sumažinimas esą padėtų euro zonai. Apskritai, Vokietija raginama stiprinti investicijas, įgyvendinti paslaugų sektoriaus reformas, gerinti mokesčių sistemos efektyvumą, nepamiršti skurdžiau gyvenančių žmonių ir demografinių problemų.

Pagal 2017 m. vasario 23 d. naujienų svetainės BBC informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.