Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Nerimo dienos: V. Putinas parodė A. Lukašenkai jo vietą (4)

Eglė Samoškaitė, politikos aktualijų žurnalistė, DELFI
2017 03 03

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka žinomas kaip geras demagogas ir manipuliatorius. Jis garsėja savo 6 ar 7 valandas trunkančiomis spaudos konferencijomis ir diskusijomis su žurnalistais, kuriose leidžiasi į įvairiausias temas: nuo ekonomikos iki savo ūkyje laikomų gyvulių ar mėgstamo skaičiaus, kuris yra 13.

Bet paskutinėje spaudos konferencijoje A. Lukašenka nebuvo gerai nusiteikęs, kritikavo Rusiją pažeidus susitarimą dėl sienų ir demonstravo neegzistuojantį nepriklausomumą. 

Dabar A. Lukašenka išvyko į Sočį, kur, kaip teigia Baltarusijos opozicijos atstovai, tikisi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. 

Tačiau V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį sakė, kad Rusijos prezidentas neplanuoja vykti į Sočį ir joks V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas nenumatytas. 

„Jis įvarė save į kampą, yra visiškai priklausomas, bet nereikia apsigauti: jis yra naudingas Kremliui“, – mano „Freedom House“ projektų vadovas, politologas Vytis Jurkonis.

Panašiai teigia ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Seimo narys, politologas Laurynas Kasčiūnas. Jo manymu, nors A. Lukašenkos režimas bankrutuojantis ekonomiškai ir socialiai, Maskvai jis naudingas. „Maskvai nėra didelės prasmės keisti A. Lukašenką, nes strateginiais klausimais jis sukalbamas. Vyksta kova dėl virvės ilgio ant jo kaklo“, – sako L. Kasčiūnas.

Kas tie veltėdžiai? 

A. Lukašenka iš tiesų yra nepavydėtinoje padėtyje ir V. Putino jam labai reikia, sako ekonomistai ir Baltarusijos opozicijos atstovai. Rusijos ekonomikai smunkant, Baltarusija irgi gyvena ne geriausius laikus. 

Neseniai visuomenę įsiutino prezidento įsaku įvestas „veltėdžių mokestis“: mažiau nei 183 dienas per metus išdirbę žmonės valstybei turi sumokėti 224 eurus. Tai sudaro apie 20 atlyginimo bazinių dydžių Baltarusijoje ir liečia apie 470 tūkst. žmonių. 

„Veltėdžio mokesčiu“ jis vadinamas prisimenant Sovietų Sąjungos laikus. Pavyzdžiui, poetas Josifas Brodskis buvo paskelbtas veltėdžiu ir už tai ištremtas į Šiaurę. 

Lietuvos pareigūnai, analizuojantys procesus Baltarusijoje, teigia, kad kaimyninėje valstybėje oficialus nedarbas tėra iki 1 proc., o juk net natūralus nedarbas sveikoje ekonomikoje siekia apie 4–5 procentus. Vadinasi, didelė dalis žmonių dirba, pavyzdžiui, 2 dienas per savaitę. Taigi šie žmonės formaliai dirba, bet jų uždarbis toks, kad išgyventi neįmanoma. 

Vidutinis atlyginimas Baltarusijoje 2016 m. gruodžio mėnesį siekė 801,6 rublio, tai sudaro beveik 390 eurų. A. Lukašenka visuomet sakydavo, kad žmonės iš tokių atlyginimų išsiverčia, nes Baltarusijoje pragyvenimas labai pigus. Tačiau beveik neabejojama, kad dalis Baltarusijos ekonomikos yra šešėlinė. 

Demonstrantus nubaus nematomu būdu  

Taigi esant tokiai padėčiai Minske į gatves išėjo apie 2 tūkstančius žmonių, panašios akcijos vyko Mogiliove, Gomelyje, Vitebske. Teigiama, kad demonstracijos vyks kovo 15 dieną ir galbūt kovo 25 dieną – pastaroji data susieta su 1918 metais, kai Baltarusija paskelbė nepriklausomybę, kuri gyvavo vos pusmetį. Vėliau šalis pateko į komunistų rankas. 

Labai svarbu pažymėti, kad mitingai ir demonstracijos buvo nesankcionuoti, tačiau jų dalyviai nebuvo sulaikomi, jiems nebuvo surašyti jokie viešosios tvarkos pažeidimų protokolai.

„A. Lukašenka dabar derasi su tarptautinėmis struktūromis, Tarptautiniu valiutos fondu, su kitomis struktūromis, jis dabar labai nenori imtis represinių priemonių. Šį kartą, pavyzdžiui, žmonėms nė nebuvo surašyti viešosios tvarkos pažeidimų protokolai. Žmonės suprato, kad galima eiti į gatves ir protestuoti. Aš manau, kad artimiausiu metu valdžia vargiai imsis represijų“, – Seime vykusioje diskusijoje svarstė partijos „Teisingas reikalas“ (buvusi Komunistų partija) atstovas Sergejus Kaliakinas. 

Bet „Freedom House“ projektų vadovas, politologas V. Jurkonis teigia, kad Baltarusijoje represijų pobūdis pastaruoju metu pasikeitė: trumpalaikių areštų būna gerokai mažiau, juos keičia piniginės baudos. Pasak jo, baudos protestų organizatoriams gali būti skiriamos ir vėliau, juolab kad filmuotoje medžiagoje kai kurie veidai tikrai žinomi ir pažįstami. Pavyzdžiui, demonstracijoje Minske dalyvavo buvęs kandidatas į prezidentus Nikolajus Statkevičius, poetas Vladimiras Nekliajevas ir profesinės sąjungos lyderis Genadijus Fedyničius. 

„Manau, kad daroma vadinamoji kaštų ir naudos analizė, kaip į tai reikėtų sureaguoti. Bet dėl to, kad organizatoriai bus kaip nors baudžiami, aš neturiu abejonių“, – sako V. Jurkonis, pridurdamas, kad yra daug subtilių baudimo priemonių – pavyzdžiui, pačių dalyvių ar jų giminaičių atleidimas iš darbo.

Atleidimas iš darbo Baltarusijoje išties gali būti lengvai įgyvendintas, mat apie 70 proc. ekonomikos yra susiję su valstybiniu sektoriumi. 

Dėl ko nesutaria Rusija ir Baltarusija  

Vis dėlto svarbiausias A. Lukašenkos išlikimo garantas yra ne visuomenės nuomonė, o ekonominis Maskvos palaikymas. Su DELFI bendravę Baltarusiją analizuojantys diplomatai teigia, kad pastaroji krizė vertintina kaip užsitęsusio Baltarusijos ir Rusijos ekonominio konflikto išraiška. Kadangi Baltarusijos ekonomika stipriai priklausoma nuo Rusijos, šiai stagnuojant dotacijos Minskui mažėja. Pastaruoju metu Rusija ir Baltarusiją nesutaria keliais aspektais. 

1. Bevizis režimas. Baltarusija įvedė 5 parų trukmės bevizį režimą 80-ies šalių piliečiams, kurie atvyksta į Baltarusiją per Minsko oro uostą (lietuviai gali įvažiuoti be vizos ir sausuma, bet tik į Augustavo kanalo parką, kuris apima Gardino miestą). Reaguodama į bevizio režimo paskelbimą, Rusija prie sienos su Baltarusija įvedė pasienio patikrą, motyvuodama tuo, kad į Rusiją nepatektų trečiųjų šalių piliečiai.  

2. Gamtinės dujos. Minskas yra įsiskolinęs už Rusijos tiekiamas gamtines dujas. Remiantis Rusijos vicepremjero Arkadijaus Dvorkovičiaus žodžiais, Baltarusija skolinga apie 550 mln. dolerių. Baltarusija už 1000 kubinių metrų gamtinių dujų Rusijai mokėjo 73 dolerius vietoje 132 dolerių.  

3. Naftos importas. Dėl ginčų gamtinių dujų kainų tema Rusija nuo pernai liepos sumažino Baltarusijai žalios naftos tiekimą. 2016 metais per ketvirtį buvo planuojama importuoti 5,3 mln. tonų naftos, bet importas sumažėjo iki 3,5 mln. tonų ir galiausiai tesiekė 3 milijonus. Rusų leidinys „Kommersant“ rašė, kad 2017 metams buvo suplanuota per ketvirtį tiekti 4,5 mln. tonų, bet bus tiekiama 4 milijonai. Paprastai Baltarusija importuodavo pigią Rusijos naftą ir eksportuodavo naftos produktus – benziną, dyzeliną – rinkos kaina. Tačiau dėl sumažėjusio tiekimo 2016 m. sausį–spalį Baltarusija eksportavo 15 proc. mažiau naftos produktų. 2017 metų sausį Baltarusija dėl naftos trūkumo patyrė 1,5 proc. BVP kritimą.  

Kaip pasakoja Lietuvos diplomatai, dėl sunkių santykių su Rusija Baltarusija 2016 m. netgi buvo nurodžiusi visiems savo diplomatams dirbti tik prie investicijų pritraukimo į šalį arba rinkų baltarusiškoms prekėms suradimo. „Jie tuomet užmiršo ir kultūrą, viską, rūpinosi tik investicijomis“, – sakė viena DELFI pašnekovė. 

Skambina pavojaus varpais: ar Rusija okupuos Baltarusiją?  

V. Jurkonis teigia, kad per visus savo vadovavimo Baltarusijai metus A. Lukašenka paprasčiausiai „išpardavė“ valstybę Rusijai. Jo manymu, galbūt A. Lukašenka ir aikštingas, bet Maskvai jis naudingas ir dabar derybos vyksta tik dėl kainos – Rusija nori numušti Baltarusijos išlaikymo kainą. 

„Tačiau tiek viena, tiek kita pusė supranta, kad resursų yra mažiau. Prabangos švaistytis nėra, todėl dramatizmas yra pasiekęs kitą lygmenį“, – teigia V. Jurkonis. 

Energetiniai disputai Rusijai ir Baltarusijai apskritai būdingi ir vyksta cikliškai, tik šįkart visi prisimena geopolitinį kontekstą: Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją ir pradėtą karą rytų Ukrainoje. 

Todėl Baltarusijoje ir keliamas klausimas apie Rusijos grėsmę Baltarusijai. Baltarusija Konstitucijoje yra įtvirtinusi savo neutralumą, bet, pasak V. Jurkonio, tai nėra tikra. 

Baltarusija savo teritorijoje turi du karinius Rusijos objektus – radiolokacinę bazę Hancavičuose ir Rusijos karinio laivyno ryšių mazgą Vileikoje. Maža to, Baltarusijos ir Rusijos oro erdvė yra vieninga. Taigi deklaruojamas neutralumas yra veikiau poza nei tikrovė. 

2017 m. planuojamos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017“. Spaudoje pasirodė svarstymų, ar tik bendros įspūdingo masto pratybos nereikš Baltarusijos okupacijos. Tokį klausimą, pavyzdžiui, iškėlė A. Lukašenkai palankiu vadinamas politologas Andrejus Sivickis. 

Jo teigimu, Rusijos gynybos ministerija paskelbė ketinanti 2017 metais į Baltarusiją siųsti 4 162 vagonus karinės technikos. Tai 33 kartus daugiau nei 2015 metais ir 83 kartus daugiau nei 2016 metais. Politologas daro prielaidą, kad į Baltarusiją gali atvykti panašiai tiek Rusijos karių, kiek jų sudaro Vakarų karinės apygardos 1-ąją tankų armiją. 

„Kremliui nereikia tiek karių pratyboms. Labiau tikėtinas scenarijus būtų, kad Rusija planuoja transformuoti Baltarusiją į karinį forpostą konfrontacijai su NATO“, – rašo A. Sivickis ir sako, kad, atvykus tokiam karių skaičiui, jų išvykimas nėra labai garantuotas. 

Tačiau DELFI pašnekovai mano, kad tokia retorika gali būti susijusi su A. Lukašenkos interesais: jis save vaizduoja kaip Baltarusijos nepriklausomybės garantą. Be to, V. Jurkonis sako, kad A. Sivickis selektyviai nutyli apie jau esamus Rusijos karinius objektus Baltarusijoje ir ekonominę priklausomybę. 

„De facto Baltarusija jau yra okupuota Rusijos“, – teigia V. Jurkonis. 

Pasak V. Jurkonio, kalbant apskritai, kyla klausimas, ar karinės agresijos atveju Baltarusijos karinės pajėgos gintų šalį: galbūt nutiktų taip, kad jie pakeistų antpečius. 

Tačiau, jo manymu, Rusija dabar turi pakankamai galvos skausmų, todėl okupuoti de jure Baltarusijos jai neapsimoka. Šiuo metu, V. Jurkonio nuomone, siekiama numušti kainą, kad Baltarusijos išlaikymas nekainuotų tiek daug ir kad A. Lukašenka žinotų savo vietą.

Sputnik/Scanpix nuotrauka.

DELFI 


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras