2017 m. vasario 1326 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (48)
Algirdas Karijotas 2017 03 06
Svarbiausi šių dviejų savaičių užsienio
politikos akcentai būtų prezidento Petro Porošenkos kalba 53-iojoje Miuncheno
saugumo konferencijoje ir akibrokštas tarptautinei visuomenei Rusijai
pripažinus separatistinių Donecko ir Luhansko respublikų pasus. Vidaus
politiką draskė radikalų vykdoma ekonominė separatistinių rajonų blokada, o iš
šalies saugumo aktualijų išskirtinas Aukščiausiosios Rados deputato Oleksijaus
Hončarenkos pagrobimas ir eilinį akibrokštą šalies
vadovybei iškrėtusi deputatė Nadija Savčenko, savavališkai apsilankiusi
pas separatistus.
Užsienio politika
Vasario 13 dieną su oficialiu vizitu į Kijevą
atvykęs Moldovos premjeras Pavlas Filipas su Ukrainos premjeru Volodymyru
Groismanu pasirašė šių
metų dvišalio bendradarbiavimo planą. Taip pat sutarta kartu
rūpintis Dniestro upės baseino ekosistema. Susitikime su prezidentu P. Porošenka kalbėta apie
šalių ekonominio bendradarbiavimo atnaujinimo ir stabilaus elektros energijos
tiekimo iš Ukrainos į Moldovą būtinybę, sutarta stiprinti
prekybinius-ekonominius ryšius, vystyti transportą ir užbaigti valstybinės
sienos demarkaciją, taip pat organizuoti bendrą darbą pasienio kontrolės
punktuose.
Prezidentas P. Porošenka 53-iojoje Miuncheno
saugumo konferencijoje pasakė kalbą.
Prezidentas agresyvią ir revanšistinę Rusijos politiką palygino su prieškario
Vokietijos elgesiu ir priminė buvusio Jungtinės Karalystės premjero
Nevilleio Chamberlaino 1938 metais po derybų taip pat Miunchene
pasakytus žodžius, kad Europoje daugiau nebus jokių teritorinių pretenzijų. P.
Porošenka yra asmeniškai įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
nekenčia Ukrainos ir savo pasisakymais niekina jos identitetą. Taip pat jis
paminėjo, kad 1994 metais, iki Budapešto memorandumo pasirašymo, Ukraina
pagal turimą branduolinio ginklo arsenalą buvo trečia valstybė
pasaulyje. Tačiau šio ginklo atsisakė mainais į tarptautines
savo teritorinio vientisumo ir suvereniteto garantijas, kurias jai
pažadėjo suteikti Rusija, JAV ir Didžioji Britanija.
Miuncheno konferencijos metu Ukrainos
prezidentas turėjo keletą susitikimų: su Lenkijos prezidentu,
JAV viceprezidentu Mikeu
Penceu, NATO generaliniu sekretoriumi,
Europos liaudies partijos Europos Parlamente politinės grupės vadovu,
Bavarijos premjeru. Be
to, P. Porošenka Miunchene telefonu bendravo su
JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu.
Dar būdamas Miuncheno konferencijoje P.
Porošenka negatyviai įvertino Rusijos
sprendimą pripažinti Donecko ir Luhansko separatistinių respublikų
pasus kaip oficialius ir turinčius atitinkamą juridinę galią dokumentus ir
nurodė, kad toks sprendimas dar kartą iliustruoja Rusijos įvykdytą
dalies Donbaso okupaciją ir šiurkštų tarptautinės teisės pažeidimą. Šiuo
klausimu protesto pareiškimą taip
pat paskelbė ir Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Vasario 21 dieną prezidentas P.
Porošenka priėmė į
Kijevą atvykusius JAV senatorių Richardą Durbiną ir Kongreso narį Michaelą
Quigley. Per susitikimą kalbėta apie šalių strateginės partnerystės stiprinimą,
atsvarą Rusijos agresijai, svečius taip pat domino reformų Ukrainoje eiga.
Vidaus politika
Ukrainos premjeras V. Groismanas susitiko su
separatistų kontroliuojamų Luhansko ir Donecko sričių rajonų ekonominės
blokados dalyviais, siekiančiais uždrausti anglių, kokso ir geležies rūdos
įvežimą iš okupuotų rajonų. Premjeras pripažino, kad Ukrainos energetinė
situacija reikalauja plataus politinio dialogo, ir nurodė, kad vyriausybė yra
pasirengusi priimti reikiamus sprendimus, sustiprinsiančius kovą
su kontrabanda, vykstančia su separatistų kontroliuojamomis teritorijomis
besiribojančiuose Ukrainos regionuose. Blokados dalyviai nepažadėjo
nutraukti savo akcijos, tad radikaliai nusiteikusių asmenų priešprieša su
valdžia tęsiasi.
Padėtis ir toliau lieka rimta, nes dėl
radikalų vykdomos geležinkelio blokados darbą nutraukė Donecko metalurgijos gamykla, anksčiau per parą
išlydydavusi apie 1 500 tonų ketaus. Premjeras pripažino, kad jei situacija
nesikeis, artimiausiu metu metalurgijos pramonė sustos. Metalurgijos gamyklos
tiek Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, tiek separatistų kontroliuojamoje
teritorijoje yra glaudžiai susijusios. Ukrainos metalurgijos
pramonė sukuria apie 12 proc. BVP ir atneša šaliai apie 20 proc.
valiutinių pajamų, joje dirba apie 300 tūkst. žmonių. Savo ruožtu Donecko ir
Luhansko separatistų vadai Aleksandras Zacharčenka ir Igoris Plotnickis pareiškė, kad
visos jų teritorijoje esančios Ukrainoje registruotos įmonės turi būti
perregistruotos kaip Ukrainos įmonės, esančios šių respublikų teritorijoje, o
jei to nebus padaryta, nuo kovo 1 dienos jos bus nacionalizuotos ir
pereis į teisinį respublikų reguliavimą.
Ukrainos valstybinės statistikos tarnybos
paskelbtais duomenimis, be
Krymo ir Ukrainos nekontroliuojamų Donbaso teritorijų gyventojų, 2016 metų pabaigoje
Ukrainoje gyveno 42 milijonai 584 tūkstančiai žmonių.
Šalies saugumo aktualijos
Prezidentas P. Porošenka patvirtino Nacionalinio
saugumo ir gynybos tarybos sprendimą dėl pagrindinių valstybinio gynybos
užsakymo rodiklių 20172019 metams. Užsakymo prioritetai naujų ginkluotės
pavyzdžių ir karinės technikos kūrimas, šalies karinės pramonės komplekso plėtojimas,
valstybės garantijų kreditams, susijusiems su šio užsakymo vykdymu,
didinimas. Taip pat P. Porošenka patvirtino Ukrainos
informacinio saugumo doktriną. Buvo pažymėta, kad doktrinos priėmimas yra
aktualus dėl kilusių informacinės sferos grėsmių nacionaliniam saugumui.
Doktrina taps gairėmis tikslinant ir realizuojant valstybinę informacinę
politiką.
Ukrainos Raudonojo Kryžiaus atstovų duomenimis, per renginius
vasario 19 dieną, minint Maidano revoliucijos metines, Kijevo centre nukentėjo
ne mažiau kaip 10 žmonių, maždaug penketas žmonių sulaikyta. Policijos duomenimis,
vakare situacija miesto centre stabilizavosi. Kaip informuojama, priešpriešos
valdžiai iniciatoriai nacionalistai, pasisakantys už separatistinių Luhansko
ir Donecko respublikų blokadą.
Vasario 21 dieną Kryme, Simferopolyje, ir vėl vyko Rusijos represinių organų kratos ir vietos
totorių sulaikymai.
Vienoje pagal Ispanijos prokuratūros išduotą
orderį buvo sulaikytas ten kurį laiką
gyvenantis vienas įtakingiausių buvusio prezidento V. Janukovyčiaus aplinkos
oligarchų Dmitrijus Firtašas. Jis po tarptautinio masto bylinėjimųsi
teismuose pralaimėjo apeliacinio teismo procesą Jungtinėse Valstijose. Teismo sprendimu
jis iš Austrijos per Ispaniją privalo būti perduotas jo ieškančiai JAV
teisėsaugai.
Vasario 23 dieną rezonansu nuskambėjęs įvykis Aukščiausiosios
Rados deputato Oleksijaus Hončarenkos pagrobimas Odesoje (pagrobimo faktą
patvirtino Odesos srities prokuratūra). Deputatą tą pačią dieną pavyko
operatyviai išvaduoti.
Nustatyti ir sulaikyti jo pagrobėjai priklauso separatistinės pakraipos
grupuotei. Vienas jų Odesos srities Lymanskės rajono tarybos deputatas
Aleksandras Kušnariovas. Jis asmeniškai norėjo susidoroti su
O. Hončarenka: sulaužyti jam kelių girneles ir rūgštimi aplieti veidą. Nurodytas
ir pagrobimo motyvas kerštas, nes pagrobimo iniciatoriaus A. Kušnariovo sūnus
Genadijus Kušnariovas buvo 2014 metų gegužės 2 dienos antimaidano akcijos
dalyvis ir žuvo Odesos profsąjungų rūmuose.
Karinės-gynybinės aktualijos
Vasario 21 dieną Gynybos ministerijoje vyko Ukrainos
ginkluotųjų pajėgų vadovaujančios grandies operatyvinė sueiga. Joje aptarta
karinė-politinė, karinė-strateginė padėtis ir, atsižvelgiant į esamas grėsmes
ir situaciją šalies rytuose, peržvelgtos karinės tendencijos. Sueigoje
pasisakęs prezidentas P. Porošenka pareiškė, kad
Rusijos įsiveržimo tikimybė išlieka, Rusija prie sienos su Ukraina dislokavo
apie 50 tūkstančių karių, 470 tankų, 1 700 šarvuočių, 390 artilerijos sistemų,
220 salvių ugnies sistemų, 490 kovos lėktuvų, šimtus sraigtasparnių, 24
karinius laivus. Priešas, matydamas stiprėjančią
Ukrainos kariuomenę ir didėjančią jos galią, stengiasi išnaudoti
menkiausias galimybes, kad sutrikdytų reformas ir visuomenės
pasitikėjimą savo jėgomis, taip pat skleidžia naujos revoliucijos, trečiojo
Maidano, idėjas. Sueigoje dalyvavę tarptautiniai patarėjai pripažįsta, kad nuo
2014 metų Ukrainos kariuomenė padarė didelę valdymo sferos, padalinių
kovinio parengimo ir logistinio aprūpinimo pažangą.
Šiemet Ukrainos kariuomenėje numatyti 25 brigados
lygmens apie 30 parų trunkantys mokymai. Juose dalyvaus apie 80 tūkst.
rezervistų. Apžvelgiamuoju laikotarpiu Černihivo srities tankų poligone vieni
pirmųjų tokių mokymų jau vyksta, juose
dalyvauja 1 000 rezervistų.
Į Kongo Demokratinę Respubliką vieniems
metams išvyko septintoji
250 Ukrainos karių pamaina. Pagrindinė Ukrainos taikdarių užduotis šioje
Jungtinių Tautų misijoje yra aviacinė palyda ir oro žvalgyba.
Situacija antiteroristinės operacijos
rajone
Vasario 1326 dienomis antiteroristinės
operacijos rajone žuvo 11 ir buvo sužeisti 66 Ukrainos kariai. Paliaubų
pažeidimų per parą skaičius svyravo nuo 49 iki 105.
Gynybos ministras Stepanas Poltorakas
paviešino duomenis, kad
antiteroristinės operacijos rajone prie atskirties linijos dislokuoti 37 tūkst.
Ukrainos karių, o, vasario 14 dienos duomenimis,
Ukrainos gynybos ministerijos gydymo įstaigose buvo gydomi 133 antiteroristinės
operacijos rajone sužeisti kariai. Be to, 13 karių gydomi užsienyje (po 4 Vokietijoje
ir Vengrijoje, po 2 JAV ir Italijoje, vienas Latvijoje), o 62 kariai
reabilituojasi Ukrainos gynybos ministerijos sanatorijose.
ESBO specialusis atstovas Trišalėje
kontaktinėje konflikto Ukrainos rytuose taikaus sureguliavimo grupėje Martinas
Sajdikas po vasario 15 dieną Minske vykusio grupės posėdžio pareiškė, kad šalys sutarė iki
vasario 20 dienos nuo atskirties linijos atitraukti sunkiąją ginkluotę. Tai jau
ne pirmas panašaus pobūdžio susitarimas, deja, jo niekaip nepavyksta
įgyvendinti. Iš tikrųjų vyksta tokie dalykai, kaip buvo parodyta vasario
17 dienos Ukrainos TCH televizijos reportaže: separatistai vadinamojoje
niekieno zonoje užėmė Novooleksandrivkos gyvenvietę, o vasario 24 dieną
Jasynuvatos gyvenvietėje apšaudė ESBO misijos stebėtojus ir atėmė jų
turėtą nepilotuojamą skraidymo aparatą.
Dar vieną akibrokštą valdžiai
iškrėtė Aukščiausiosios Rados deputatė Nadija Savčenko savavališkai
apsilankė separatistų kontroliuojamoje teritorijoje Donbase. Ji, lydima
belaisvių išlaisvinimu užsiimančios organizacijos Karininkų korpusas vadovo
Vladimiro Rubano ir suderinusi savo atvykimą su separatistais, buvo atvykusi į
Makijivkos koloniją ir ten susitiko su
ukrainiečių belaisviais. Reaguodama į tai, Ukrainos saugumo tarnyba pareiškė,
kad dėl lankymosi okupuotose teritorijose ketina rimtai pasikalbėti su N.
Savčenko.
Vasario 21 dieną į separatistų kontroliuojamą
Donbasą įvažiavo 60-asis
dvidešimt šešių vilkikų Rusijos ypatingųjų situacijų ministerijos suformuotas
humanitarinis konvojus.
Nuotrauka iš president.gov.ua tinklaraščio.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |