Svarbiausi šių dviejų savaičių užsienio politikos akcentai būtų prezidento Petro Porošenkos kalba 53-iojoje Miuncheno saugumo konferencijoje ir akibrokštas tarptautinei visuomenei Rusijai pripažinus separatistinių Donecko ir Luhansko „respublikų“ pasus. Vidaus politiką draskė radikalų vykdoma ekonominė separatistinių rajonų blokada, o iš šalies saugumo aktualijų išskirtinas Aukščiausiosios Rados deputato Oleksijaus Hončarenkos pagrobimas ir eilinį akibrokštą šalies vadovybei iškrėtusi deputatė Nadija Savčenko, savavališkai apsilankiusi pas separatistus.

Užsienio politika

Vasario 13 dieną su oficialiu vizitu į Kijevą atvykęs Moldovos premjeras Pavlas Filipas su Ukrainos premjeru Volodymyru Groismanu pasirašė šių metų dvišalio bendradarbiavimo planą. Taip pat sutarta kartu rūpintis Dniestro upės baseino ekosistema. Susitikime su prezidentu P. Porošenka kalbėta apie šalių ekonominio bendradarbiavimo atnaujinimo ir stabilaus elektros energijos tiekimo iš Ukrainos į Moldovą būtinybę, sutarta stiprinti prekybinius-ekonominius ryšius, vystyti transportą ir užbaigti valstybinės sienos demarkaciją, taip pat organizuoti bendrą darbą pasienio kontrolės punktuose.

Prezidentas P. Porošenka 53-iojoje Miuncheno saugumo konferencijoje pasakė kalbą. Prezidentas agresyvią ir revanšistinę Rusijos politiką palygino su prieškario Vokietijos elgesiu ir priminė buvusio Jungtinės Karalystės premjero Neville‘io Chamberlaino 1938 metais po derybų taip pat Miunchene pasakytus žodžius, kad Europoje daugiau nebus jokių teritorinių pretenzijų. P. Porošenka yra asmeniškai įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nekenčia Ukrainos ir savo pasisakymais niekina jos identitetą. Taip pat jis paminėjo, kad 1994 metais, iki Budapešto memorandumo pasirašymo, Ukraina pagal turimą branduolinio ginklo arsenalą  buvo trečia valstybė pasaulyje. Tačiau šio ginklo atsisakė mainais į tarptautines savo teritorinio vientisumo ir suvereniteto garantijas, kurias jai pažadėjo suteikti Rusija, JAV ir Didžioji Britanija.

Miuncheno konferencijos metu Ukrainos prezidentas turėjo keletą susitikimų: su Lenkijos prezidentu, JAV viceprezidentu Mike‘u Pence‘u, NATO generaliniu sekretoriumi, Europos liaudies partijos Europos Parlamente politinės grupės vadovu, Bavarijos premjeru. Be to, P. Porošenka Miunchene telefonu bendravo su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu.

Dar būdamas Miuncheno konferencijoje P. Porošenka negatyviai įvertino Rusijos sprendimą pripažinti Donecko ir Luhansko separatistinių „respublikų“ pasus kaip oficialius ir turinčius atitinkamą juridinę galią dokumentus ir nurodė, kad toks sprendimas dar kartą iliustruoja Rusijos įvykdytą dalies Donbaso okupaciją ir šiurkštų tarptautinės teisės pažeidimą. Šiuo klausimu protesto pareiškimą taip pat paskelbė ir Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Vasario 21 dieną prezidentas P. Porošenka priėmė į Kijevą atvykusius JAV senatorių Richardą Durbiną ir Kongreso narį Michaelą Quigley. Per susitikimą kalbėta apie šalių strateginės partnerystės stiprinimą, atsvarą Rusijos agresijai, svečius taip pat domino reformų Ukrainoje eiga.

Vidaus politika

Ukrainos premjeras V. Groismanas susitiko su separatistų kontroliuojamų Luhansko ir Donecko sričių rajonų ekonominės blokados dalyviais, siekiančiais uždrausti anglių, kokso ir geležies rūdos įvežimą iš okupuotų rajonų. Premjeras pripažino, kad Ukrainos energetinė situacija reikalauja plataus politinio dialogo, ir nurodė, kad vyriausybė yra pasirengusi priimti reikiamus sprendimus, sustiprinsiančius kovą su kontrabanda, vykstančia su separatistų kontroliuojamomis teritorijomis besiribojančiuose Ukrainos regionuose. Blokados dalyviai nepažadėjo nutraukti savo akcijos, tad radikaliai nusiteikusių asmenų priešprieša su valdžia tęsiasi.

Padėtis ir toliau lieka rimta, nes dėl radikalų vykdomos geležinkelio blokados darbą nutraukė Donecko metalurgijos gamykla, anksčiau per parą išlydydavusi apie 1 500 tonų ketaus. Premjeras pripažino, kad jei situacija nesikeis, artimiausiu metu metalurgijos pramonė sustos. Metalurgijos gamyklos tiek Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, tiek separatistų kontroliuojamoje teritorijoje yra glaudžiai susijusios. Ukrainos metalurgijos pramonė sukuria apie 12 proc. BVP ir atneša šaliai apie 20 proc. valiutinių pajamų, joje dirba apie 300 tūkst. žmonių. Savo ruožtu Donecko ir Luhansko separatistų vadai Aleksandras Zacharčenka ir Igoris Plotnickis pareiškė, kad visos jų teritorijoje esančios Ukrainoje registruotos įmonės turi būti perregistruotos kaip Ukrainos įmonės, esančios šių „respublikų“ teritorijoje, o jei to nebus padaryta,  nuo kovo 1 dienos jos bus nacionalizuotos ir pereis į teisinį „respublikų“ reguliavimą.

Ukrainos valstybinės statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, be Krymo ir Ukrainos nekontroliuojamų Donbaso teritorijų gyventojų, 2016 metų pabaigoje Ukrainoje gyveno 42 milijonai 584 tūkstančiai žmonių.

Šalies saugumo aktualijos

Prezidentas P. Porošenka patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą dėl pagrindinių valstybinio gynybos užsakymo rodiklių 2017–2019 metams. Užsakymo prioritetai – naujų ginkluotės pavyzdžių ir karinės technikos kūrimas, šalies karinės pramonės komplekso plėtojimas, valstybės garantijų kreditams, susijusiems su šio užsakymo vykdymu, didinimas. Taip pat P. Porošenka patvirtino Ukrainos informacinio saugumo doktriną. Buvo pažymėta, kad doktrinos priėmimas yra aktualus dėl kilusių informacinės sferos grėsmių nacionaliniam saugumui. Doktrina taps gairėmis tikslinant ir realizuojant valstybinę informacinę politiką.

Ukrainos Raudonojo Kryžiaus atstovų duomenimis, per renginius vasario 19 dieną, minint Maidano revoliucijos metines, Kijevo centre nukentėjo ne mažiau kaip 10 žmonių, maždaug penketas žmonių sulaikyta. Policijos duomenimis, vakare situacija miesto centre stabilizavosi. Kaip informuojama, priešpriešos valdžiai iniciatoriai – nacionalistai, pasisakantys už separatistinių Luhansko ir Donecko „respublikų“ blokadą.

Vasario 21 dieną Kryme, Simferopolyje, ir vėl vyko Rusijos represinių organų kratos ir vietos totorių sulaikymai.

Vienoje pagal Ispanijos prokuratūros išduotą orderį buvo sulaikytas ten kurį laiką gyvenantis vienas įtakingiausių buvusio prezidento V. Janukovyčiaus aplinkos oligarchų Dmitrijus Firtašas. Jis po tarptautinio masto bylinėjimųsi teismuose pralaimėjo apeliacinio teismo procesą Jungtinėse Valstijose. Teismo sprendimu jis iš Austrijos per Ispaniją privalo būti perduotas jo ieškančiai JAV teisėsaugai. 

Vasario 23 dieną rezonansu nuskambėjęs įvykis – Aukščiausiosios Rados deputato Oleksijaus Hončarenkos pagrobimas Odesoje (pagrobimo faktą patvirtino Odesos srities prokuratūra). Deputatą tą pačią dieną pavyko operatyviai išvaduoti. Nustatyti ir sulaikyti jo pagrobėjai priklauso separatistinės pakraipos grupuotei. Vienas jų – Odesos srities Lymanskės rajono tarybos deputatas Aleksandras Kušnariovas. Jis asmeniškai norėjo susidoroti su O. Hončarenka: sulaužyti jam kelių girneles ir rūgštimi aplieti veidą. Nurodytas ir pagrobimo motyvas – kerštas, nes pagrobimo iniciatoriaus A. Kušnariovo sūnus Genadijus Kušnariovas buvo 2014 metų gegužės 2 dienos antimaidano akcijos dalyvis ir žuvo Odesos profsąjungų rūmuose.

Karinės-gynybinės aktualijos

Vasario 21 dieną Gynybos ministerijoje vyko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovaujančios grandies operatyvinė sueiga. Joje aptarta karinė-politinė, karinė-strateginė padėtis ir, atsižvelgiant į esamas grėsmes ir situaciją šalies rytuose, peržvelgtos karinės tendencijos. Sueigoje pasisakęs prezidentas P. Porošenka pareiškė, kad Rusijos įsiveržimo tikimybė išlieka, Rusija prie sienos su Ukraina dislokavo apie 50 tūkstančių karių, 470 tankų, 1 700 šarvuočių, 390 artilerijos sistemų, 220 salvių ugnies sistemų, 490 kovos lėktuvų, šimtus sraigtasparnių, 24 karinius laivus. Priešas, matydamas stiprėjančią Ukrainos kariuomenę ir didėjančią jos galią, stengiasi išnaudoti menkiausias galimybes, kad  sutrikdytų reformas ir visuomenės pasitikėjimą savo jėgomis, taip pat skleidžia naujos revoliucijos, „trečiojo Maidano“, idėjas. Sueigoje dalyvavę tarptautiniai patarėjai pripažįsta, kad nuo 2014 metų Ukrainos kariuomenė padarė didelę valdymo sferos, padalinių kovinio parengimo ir logistinio aprūpinimo pažangą.

Šiemet Ukrainos kariuomenėje numatyti 25 brigados lygmens apie 30 parų trunkantys mokymai. Juose dalyvaus apie 80 tūkst. rezervistų. Apžvelgiamuoju laikotarpiu Černihivo srities tankų poligone vieni pirmųjų tokių mokymų jau vyksta, juose dalyvauja 1 000 rezervistų.

Į Kongo Demokratinę Respubliką vieniems metams išvyko septintoji 250 Ukrainos karių pamaina. Pagrindinė Ukrainos taikdarių užduotis šioje Jungtinių Tautų misijoje yra aviacinė palyda ir oro žvalgyba.

Situacija antiteroristinės operacijos rajone

Vasario 13–26 dienomis antiteroristinės operacijos rajone žuvo 11 ir buvo sužeisti 66 Ukrainos kariai. Paliaubų pažeidimų per parą skaičius svyravo nuo 49 iki 105.

Gynybos ministras Stepanas Poltorakas paviešino duomenis, kad antiteroristinės operacijos rajone prie atskirties linijos dislokuoti 37 tūkst. Ukrainos karių, o, vasario 14 dienos duomenimis, Ukrainos gynybos ministerijos gydymo įstaigose buvo gydomi 133 antiteroristinės operacijos rajone sužeisti kariai. Be to, 13 karių gydomi užsienyje (po 4 – Vokietijoje ir Vengrijoje, po 2 – JAV ir Italijoje, vienas – Latvijoje), o 62 kariai reabilituojasi Ukrainos gynybos ministerijos sanatorijose.

ESBO specialusis atstovas Trišalėje kontaktinėje konflikto Ukrainos rytuose taikaus sureguliavimo grupėje Martinas Sajdikas po vasario 15 dieną Minske vykusio grupės posėdžio pareiškė, kad šalys sutarė iki vasario 20 dienos nuo atskirties linijos atitraukti sunkiąją ginkluotę. Tai jau ne pirmas panašaus pobūdžio susitarimas, deja, jo niekaip nepavyksta įgyvendinti. Iš tikrųjų vyksta tokie dalykai, kaip buvo parodyta vasario 17 dienos Ukrainos TCH televizijos reportaže: separatistai vadinamojoje niekieno zonoje užėmė Novooleksandrivkos gyvenvietę, o vasario 24 dieną – Jasynuvatos gyvenvietėje apšaudė ESBO misijos stebėtojus ir atėmė jų turėtą nepilotuojamą skraidymo aparatą.

Dar vieną akibrokštą valdžiai iškrėtė Aukščiausiosios Rados deputatė Nadija Savčenko – savavališkai apsilankė separatistų kontroliuojamoje teritorijoje Donbase. Ji, lydima belaisvių išlaisvinimu užsiimančios organizacijos „Karininkų korpusas“ vadovo Vladimiro Rubano ir suderinusi savo atvykimą su separatistais, buvo atvykusi į Makijivkos koloniją ir ten susitiko su ukrainiečių belaisviais. Reaguodama į tai, Ukrainos saugumo tarnyba pareiškė, kad dėl lankymosi okupuotose teritorijose ketina rimtai pasikalbėti su N. Savčenko.

Vasario 21 dieną į separatistų kontroliuojamą Donbasą įvažiavo 60-asis dvidešimt šešių vilkikų Rusijos ypatingųjų situacijų ministerijos suformuotas „humanitarinis“ konvojus.

Nuotrauka iš president.gov.ua tinklaraščio.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.