Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Daug dėmesio aplinkos klausimams nebuvo skirta ir šių metų Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje. Tiesa, Kinijos prezidentas Si Dzinpingas (Xi Jinping) paminėjo Paryžiaus klimato susitarimą, tačiau iš esmės buvo vengiama pasisakyti apie klimato kaitą ar tvarią plėtrą. Vis dėlto nustumti aplinkos klausimus į paraštes, kai pasaulyje vyrauja geopolitinis ir socialinis nestabilumas, būtų klaida. Aplinkos būklės blogėjimas ir gamtinių išteklių nesaugumas trukdo spręsti daugelį problemų, o stichinės nelaimės taip pat verčia žmones persikelti.

Netgi dabartinė pabėgėlių krizė turi aplinkos elementą. Dar iki karo Sirija patyrė didžiulę sausrą, kuri kartu su netvaria žemės ūkio praktika ir prastu išteklių valdymu prisidėjo prie milžiniškos migracijos bangos. Tokios tendencijos susijusios ne tik su Sirija. Pavyzdžiui, kylanti temperatūra ir pasikeitę kritulių modeliai jau dabar verčia kelti kavos kainą. Dabartinis posūkis į prekybos protekcionizmą gali lemti žemės ūkio produktų kainų didėjimą. Vieniems ūkininkams tai bus palanku, o kiti nukentės. Neturtingi ir pažeidžiami vartotojai taip pat turės sunkumų.

Be to, daugeliui bendruomenių jos narių ryšys su vietove, kurioje gyvena, tampa jų tapatybės ir identiteto dalimi. Sveikesnę ir saugesnę visuomenę galima sukurti nepamirštant efektyvaus valdymo ir planavimo, atviro dialogo, išteklių pasidalijimo sistemos. Taip pat pakankamų investicijų, stiprinančių įgūdžius, skirtus tausoti aplinkai. Krizės šiuolaikiniame pasaulyje yra sudėtingos, bet aplinka su jomis susijusi. Sprendimai neturės didelės reikšmės, jeigu nebus sveiko pasaulio jiems įgyvendinti.

Pagal 2017 m. kovo 2 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė. 

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.