Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Japonijos ambasadorius Lietuvoje T. Shigeeda: „Japonija Lietuvą vertina, kaip vieną geriausių partnerių Europoje“

Simona Sutkutė, VDU Marketingo ir komunikacijos departamentas
2017 03 14

Kovo 13 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įsteigtas japonistiką skatinantis Global Japan Office (GJO), kuris yra pirmasis toks Šiaurės Rytų Europoje ir Baltijos šalių regione. GJO koordinatoriumi Japonijoje tapo naujasis VDU partneris Tokijo Užsienio studijų universitetas (TUFS).

Globalus švietimas ir investicijos į partnerystę

„Tai yra ne tik svarbus žingsnis partnerystės tarp Japonijos ir Lietuvos plėtrai, bet ir neįtikėtina naujų tarpkultūrinių mainų galimybė šių šalių studentams“, – GJO steigimo svarbą įvardijo VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Rektorius didelę padėką išreiškė Japonijos ambasadai Lietuvoje, ir ypatingai – ambasadoriui Toyoei Shigeeda, už palaikymą ir bendradarbiavimą.

Japonijos ambasadorius Lietuvoje GJO steigimo metu su visais susirinkusiais pasisveikino lietuviškai. „Tikiu, kad tiek stipriais socialiniais mokslais pasižymintis VDU, tiek humanistinėmis idėjomis, tarptautiškumą ir tarpkultūrinius mainus plėtojantis Tokijo Užsienio studijų universitetas bus puikus akademinių ryšių tinklas tarp Japonijos ir Lietuvos“, – pristato diplomatas T. Shigeeda.

Pasak ambasadoriaus, kiekvieną kartą lankantis VDU, jis pasisemia pozityvios energijos ir džiaugiasi, kad apie šią itin gerai tarptautiniu lygmeniu vertinamą akademinę įstaigą yra žinoma ne tik kaimyninėse šalyse, bet dėl Rytų Azijos šalių studijų skatinimo – ir Japonijoje. „Šiandien GJO steigimas primena, kad vienos svarbiausių Japonijos investicijų turi būti orientuotos ne tik į ekonomiką, kultūrą, bet svarbiausia – į švietimą, nes, tikiuosi, jog tokiu būdu Lietuva gali Japoniją laikyti svarbiu partneriu Rytų Azijos regione, nes Japonija Lietuvą vertina, kaip vieną geriausių partnerių Europoje“, – teigia Japonijos ambasadorius Lietuvoje T. Shigeeda.

Specialiai iš Japonijos į  GJO steigimą atvyko Tokijo Užsienio studijų universiteto administracijos direktorius prof. Hirashita, kuris savo sveikinimo kalboje dėkojo VDU Azijos Studijų centro vadovui ir GJO koordinatoriui Lietuvoje dr. Aurelijui Zykui už indėlį į japonistiką Lietuvoje bei tikino, kad jo atstovaujamo universiteto Japonijoje, pripažinto kaip vieno geriausių globalių universitetų Tekančios saulės šalyje ir pasaulyje, vienas svarbiausių veiklos prioritetų būtent ir yra Japonijos „balso“ pasaulyje sklaida. „Mes to siekiame ir steigdami Global Japan Office padalinius įvairiuose regionuose ir remdami juose vykdomą kultūrinę ir akademinę veiklą, o per dešimt metų, pradedant nuo 2014 m. planuojame įsteigti 38 tokius centrus įvairiuose pasaulio kraštuose“, – veiklos koncepciją įvardija prof. Hirashita.

TUFS administracijos direktorius taip pat pristatė įsteigtame GJO siekiamą įgyvendinti Jungtinę švietimo programą (angl. Joined education program), kuri sutelktų japonų kalbos pedagogikos studentus ir VDU universitete šią kalbą studijuojančius asmenis. „Taip pat numatyta vykdyti profesinį bendradarbiavimą tarp šių universitetų akademinės bendruomenės ir organizuoti pažintinius renginius apie Japoniją bei papildomus ugdomuosius japonų kalbos užsiėmimus, siekiant stiprinti tarpkultūrinius šalių, universitetų ir globalaus švietimo ryšius“, – trumpai būsimas veiklas ir jų siekius pristato TUFS administracijos direktorius.

VDU – tarp japonistikos lyderių Baltijos šalyse

„Džiugu, kad VDU pakviestas į prestižinių pasaulio universitetų gretas“, – teigia GJO koordinatorius, VDU Azijos studijų centro vadovas dr. A. Zykas, išreikšdamas viltį, kad GJO turėjimas pagerins galimybes įsisavinti Japonijos inicijuojamus projektus bei Japonijos studijų plėtrai siūlomas lėšas. Anot GJO koordinatoriaus Lietuvoje, šį sprendimą nulėmė ilgametis VDU Azijos studijų centro indėlis japonistikos srityje.

„Per pastarąjį dešimtmetį VDU tapo japonistikos lyderiu Baltijos šalyse. Čia daugiau nei 100 studentų mokosi japonų kalbos, turime net 16 partnerių Japonijoje, čia gimė pirmasis išsamus lietuvių-japonų kalbų žodynas. Man asmeniškai GJO steigimas VDU – tai didžiausias mūsų komandos darbo įvertinimas“, – aiškina dr. A. Zykas.

GJO yra Tokijo Užsienio studijų universiteto kuriami ir koordinuojami centrai visame pasaulyje, padedantys vystyti Japonijos studijas. 2014 m. TUFS vyriausybės buvo pripažintas vienu iš Top Global universitetų Japonijoje, ir jam suteikta išskirtinė teisė kurti tokių centrų tinklą. Iki pernai metų buvo įkurti 11 GJO visame pasaulyje, ir jų šeimininkais sutiko tapti prestižiniai pasaulio universitetai, tokie kaip Londono universitetas (turintis didžiausią Azijos studijų centrą Europoje – SOAS), Salamankos universitetas, Kairo universitetas, Šanchajaus užsienio studijų universitetas, Tamkango universitetas ir kt.

Prieš GJO steigimo ceremoniją VDU rektorius prof. J. Augutis ir Tokijo Užsienio studijų universiteto administracijos direktorius prof. Hirashita pasirašė šių dviejų universitetų bendradarbiavimo sutartį. Tiesiai iš Japonijos į GJO steigimą kartu atvyko ir kiti TUFS atstovai: profesorė K. Numano ir dr. Eiko Sakurai, kuri yra vienintelė lietuvių kalbos dėstytoja šiame universitete. Sutarties pasirašymo metu, kuomet kartu dalyvavo ir VDU universiteto atstovai, rektorius prof. J. Augutis prisiminė, kad pirmoji atkurto universiteto tarptautinė sutartis buvo pasirašyta būtent su Japonija.

Derybos dėl GJO kūrimo tarp VDU ir TUFS buvo vykdomos trejus metus. 2015 m. Tokijo Užsienio studijų universitete apsilankė ir tuometinis VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka su delegacija. TUFS yra vienas iš kelių Azijos universitetų, kuriame dėstoma lietuvių kalba. Jo lietuvių kalbos dėstytoja, dr. Eiko Sakurai, labai daug prisidėjo prie pasiruošimų kuriant naująjį GJO.

Jono Petronio nuotrauka.

 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras