Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kaip vyktų Antrasis Korėjos karas: skaičiai, apie kuriuos baisu ir pagalvoti (9)

Vaidas Saldžiūnas Korespondentas gynybos temomis, Delfi
2017 04 28
 
Neslūgstanti įtampa Korėjos pusiasalyje vis labiau primena ne šiaip įprastą žvanginimą ginklais, bet rimtą pasiruošimą tikram konfliktui. Nuo 1953 metais pasirašytų paliaubų karo veiksmų tarp komunistinės Šiaurės Korėjos ir pietinės kaimynės bei jos sąjungininkų formaliai nevyko. Bet jei vis dėlto niūriausios prognozės išsipildytų – kaip atrodytų šiuolaikinis Korėjos karas?

Daugelis galimo konflikto scenarijus nagrinėjančių analitikų mėgsta pabrėžti, kad Antrasis Korėjos karas būtų trumpas, itin kruvinas ir neišvengiamai baigtųsi Kim Jong Uno režimo žlugimu.
 
Technologinis Pietų Korėjos ir ypač JAV pajėgų pranašumas yra akivaizdus – išmaniosios bombos, raketos, moderni aviacija, šarvuotoji technika, laivynas Šiaurės Korėjos pajėgumus lenkia dešimtmečiais, tad militarizuota komunistinė kaimynė su milijonine armija galiausiai būtų palaužta ir įveikta.



Lėktuvnešis "Carl Vinson". AFP/Scanpix. 

Tačiau tuo pat metu pripažįstamas ir kitas siaubą keliantis veiksnys: bet koks rimtas konfliktas greičiausiai pareikalautų šimtų tūkstančių ar net daug nieko dėtų taikių civilių gyvybių.
 
Ypač industrializuotoje ir modernioje Pietų Korėjoje, kurios vien 10 mln. gyventojų turinti sostinė yra beveik prie pat galimos fronto linijos, – Seulą gali apšaudyti Šiaurės Korėjos balistinės raketos ir artilerijos pabūklai, galintys naikinti taikinius konvenciniais bei masinio naikinimo ginklais. 
Blefas, spaudimas ar pasiruošimas karui?
 
Ir nors iki šiol abejojama, ar branduoliniam bandymui besirengiantis Pchenjanas geba balistine raketa pristatyti tokį masinio naikinimo užtaisą, civiliams ypač pražūtingo cheminio ir bakteriologinio ginklo atsargos Šiaurės Korėjoje yra vienos didžiausių pasaulyje.
 
Visi šie veiksniai buvo ir yra žinomi regiono valstybėms ir JAV, ši garantuoja Pietų Korėjos saugumą nuo 1950-1953 metais vykusio karo. 

Tame kare JAV neteko daugiau nei 33 tūkst. karių, o per pastaruosius kelis dešimtmečius Pchenjano rengtų provokacijų metu – dar kelių dešimčių karių. Tačiau bent jau viešai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija demonstruoja ryžtą pagaliau „išspręsti Šiaurės Korėjos problemą“. Manoma, kad tai gali reikšti ne ką kitą, o karo veiksmus. 

Grėsmingesnis nei įprastai JAV tonas susijęs tiek su D. Trumpo pažadais, tiek su Pchenjano pažanga tobulinant branduolinį ginklą bei jo pristatymo priemones – balistines raketas, kurias režimas gali paleisti staiga iš mobilių platformų, – sunkvežimių arba povandeninių laivų, o taip pat – paslėpus branduolinį ginklą įprastame koviniame laive, plaukiančiame į JAV.



Šiaurės Korėjos raketų bandymai. Reuters/Scanpix.

Anksčiau šį mėnesį JAV prezidento nurodymu amerikiečių karo laivai smogė sparnuotomis raketomis „Tomahawk“ Sirijai, o ši ataka ne veltui laikyta ir signalu Šiaurės Korėjai. 

Tačiau Pchenjanas bent jau viešai demonstruoja, kad žinios neišgirdo, nesuprato arba nenorėjo to daryti – be įprastinių tūžmingų pažadų „sunaikinti JAV pajėgas“ ar visą Ameriką Šiaurės Korėja šiomis dienomis surengė artilerijos pratybas pakrantėje. 

Glaudžiomis gretomis išrikiavusi šimtus artilerijos pabūklų ir reaktyvinės artilerijos sistemų režimo kariuomenė pliekė į vieną negyvenamą salą, o vaizdus išplatino pasauliui.

Abi pusės laukia, kas sumirksės pirmas 

Akivaizdu, kad toks karinei logikai prieštaraujantis sprendimas išrikiuoti pabūklus rodo, kad parodomosios pratybos tebuvo signalas D. Trumpui, jog režimas nenusiteikęs nusileisti. Kim Jong Uno neįtikino ir Pekino diplomatinis bei karinis spaudimas – Kinija dislokavo per šimtą tūkstančių karių pasienyje ir atsisakė priimti anglį eksprotuojančius Šiaurės Korėjos laivus į savo uostus.

Savo ruožtu JAV administracija taip pat nenusileidžia – šalia Pietų Korėjos dislokuota smogiamoji lėktuvnešio „USS Carl Vinson“ grupė. Dar vieno lėktuvnešio – „USS Ronald Reagan“ – smogiamoji grupė pasiruošusi išplaukti iš Japonijos. Be to, Pietų Korėjoje dislokuotas žvalgybinis lėktuvas U-2 ir priešraketinės gynybos sistema THAAD, kuri gali numušti tiek lėktuvus, tiek balistines raketas.

Galiausiai JAV Pietų Korėjoje dislokavo „Ohio“ klasės povandeninį laivą „USS Michigan“. Visi šie veiksmai atlikti kuo skambiau, viešai skelbiant pajėgumų dislokavimą ir karine prasme tai yra neįprasta ar netgi nelogiška.

Pavyzdžiui, „Ohio“ klasės povandeniniai laivai yra raketnešiai, skirti gabenti strateginį JAV arsenalą – po 24 tarpžemynines balistines raketas „Trident“ su branduoliniais užtaisais.

Tačiau iš 16 tokių laivų keturi, tarp kurių yra ir „USS Michigan“, pritaikyti gabenti sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, kurios taip pat gali gabenti branduolinius užtaisus. Kitaip, nei smūgio Sirijoje metu, kai du JAV karo laivai paleido 59 raketas „Tomahawk“, vienas „USS Michigan“ gali paleisti net 154 tokias sparnuotąsias raketas. Be to, jis taip pat gabena atskirą nedidelį povandeninį laivą, kuriuo į sausumą gali desantuoti kelias dešimtis JAV laivyno specialiųjų pajėgų narių.



JAV povandeninis laivas. Reuters/Scanpix.

Vien ši sutelkta karinė galia, be 625 tūkst. karių turinčios modernios Pietų Korėjos armijos, šioje šalyje esančių 28 tūkst. amerikiečių karių bei 50 tūkst. JAV karių ir jūrų pėstininkų Japonijoje galėtų ne tik atlaikyti pirmąjį Šiaurės Korėjos smūgį, bet ir neatvykus pastiprinimui suduoti triuškinantį smūgį Šiaurės Korėjai.

Tiesa, smūgis savaime gali neduoti jokios strateginės naudos ir, priešingai – sukelti neprognozuojamų pasekmių. Tad kol kas visas JAV bei sąjungininkų pajėgų telkimas vertinamaskaip spaudimo priemonė, tikintis, kad Pchenjanas „sumirksės pirmas“.

Analizė atskleidė siaubingą vaizdą 

Vis dėlto jau dabar rimtai svarstoma, kad realaus karo grėsmė yra didesnė, nei kada nors anksčiau nuo 1953-ųjų. Karą gali sukelti tiek pavieniai atsitiktiniai arba tyčiniai incidentai, tiek neprognozuojamo Pchenjano režimo reakcija.

Kanados armijos pulkininkas leitenantas Raymondas Farrellas, stažavęsis Pietų Korėjos karinės vadovybės koledže ir ne vienus metus praleidęs su korėjiečių bei amerikiečių kariškiais, analizuodamas Pchenjano veiksmus, pateikė savo versiją, kaip vyktų Antrasis Korėjos karas.

Siekdamas pernelyg neišplėsti nežinomųjų ir sunkiai prognozuojamų veiksnių rato, R. Farrellas iš būsimojo konflikto scenarijaus išbraukė Kinijos dalyvavimą. Kinija buvo ta šalis, kuri 1950-ųjų spalį, praėjus 5 mėnesiams nuo konflikto pradžios, įsitraukė į Korėjos karą ir išgelbėjo Pchenjano režimą nuo beveik neišvengiamo pralaimėjimo. Pastaruosius šešis dešimtmečius būtent Kinija buvo savotiškas Pchenjano saugumo garantas bei svarbiausia prekybos ir diplomatijos partnerė.

Tačiau po D. Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo balandžio pradžioje Pekino tonas pasikeitė. Be jau minėtų spaudimo priemonių Pchenjanui, Kinija netgi ėmė rodyti prieštaringus signalus – griežtai kontroliuojama ir cenzūruojama Kinijos valstybinė žiniasklaida antradienį išplatino straipsnį, kuriame svarstoma, jog Pekinas pernelyg neprieštarautų, jei D. Trumpas sugalvotų karine galia pamokyti jau net ir kinų nebesiklausantį jaunąjį Šiaurės Korėjos lyderį.

Todėl R. Farrello galimo konflikto analizėje Kinija bent jau iš pradžių lieka nuošalyje. Vis dėlto analitikas pabrėžia, kad ir be Kinijos galima būtų tikėtis itin kruvino konflikto, kuriam, kitaip nei 1950 metais, kai kiekybine ir netgi kokybine prasmėmis pranašesnė Šiaurės Korėja netikėtai užpuolė pietinę kaimynę, šį kartą pasiruošusios abi pusės.

„Dabar netikėtumo veiksnio tiesiog nebelieka. Tiek Pietų Korėjos, tiek komunistinės kaimynės, tiek JAV kariniai planuotojai pusiasalyje jau ne vieną dešimtmetį ruošėsi spręsti vienintelę strateginę problemą – Antrąjį Korėjos karą.

Ir nors yra įvairių kintamųjų, abi pusės puikiai žino, kas yra jų priešininkas, kur jis, kokia sudėtis, kokioje vietovėje tektų kariauti, kokių oro sąlygų galima laukti. Tad konfliktą galima planuoti gana tiksliai“, – pabrėžė R. Farrellas.



Pietų Korėjos tankų pratybos. AFP/Scanpix.

Anot jo, šiandien daugelį pranašumų savo rankose turi būtent Pietų Korėjos ir JAV pajėgos, išskyrus artilerijos sistemų ir gyvosios jėgos skaičius. Bet tai esą supranta ir patys Šiaurės Korėjos planuotojai, būtent todėl komunistinio režimo valstybė yra išvysčiusi platų požeminių tunelių tinklą, kurį aptikti ar juo labiau sunaikinti prireiktų laiko.

O būtent laikas būtų civilių gyventojų priešas – jei ir taip militarizuota Šiaurės Korėja gali staiga pereiti į puolimą, pradinėse karo stadijose tuneliuose išsaugoti bent dalį savo mirtino masinio naikinimo ginklų arsenalo, po tokios atakos aukų skaičių jau galima būtų skaičiuoti mažiausiai dešimtimis tūkstančių.

„Turint omeny, kad JAV greitai įgis pranašumą ir viršenybe ore, Šiaurės korėjiečiai planuoja laimėti žaibiška, kiek tai įmanoma, – netikėta ataka, kol priešininkai nespėjo mobilizuoti savo pajėgų.

Režimas panaudos savo jau dislokuotas ar paruoštas smūgiui šimtatūkstantines specialiąsias pajėgas, kurių pagrindinė užduotis – sulėtinti Pietų Korėjos ir sąjungininkų reakcijos laiką, sukelti kuo daugiau chaoso už fronto linijos: pulti vadavietes, ryšių objektus, mobilizacijos centrus, šalies vadovus, politikus, sėti paniką civilių gyventojų gretose“, – teigė pulkininkas leitenantas.



Šiaurės Korėja demonstruoja jėgą. AFP/Scanpix.

„Jei jiems labai pasisektų, režimo pajėgos jau po savaitės tikisi būti Seule, ten užimtų gynybines pozicijas ir galėtų derėtis dėl paliaubų iš jėgos pozicijų.
 
Bet net ir toks planas yra labai optimistinis, nes Pietų Korėja tokiems scenarijams gerai pasiruošusi – pasienyje dislokavusi dideles ir modernias pajėgas, o ryšių bei vadovavimo mazgai turi po kelis atsarginius punktus“, – pridūrė karininkas.

Jis pabrėžė, kad neatmestinos ir informacinės, kibernetinės atakos, siekiant paralyžiuoti sprendimų priėmėjų Seule reakciją – kai Pchenjanui būtų brangi kiekviena minutė, net menkiausi mobilizacijos, politinių sprendimų sutrikimai turėtų pasekmių.

„Šiaurės Korėja panaudos savo artileriją smogdama iš anksto parengtoms sąjungininkų pozicijoms, o taip pat šalies gilumoje esantiems ryšių, vadovavimo mazgams, civiliniams objektams“, – neabejojo analitikas. Tiesa, jis pabrėžė, kad net ir, regis, pamišėliška retorika besisvaidantis Pchenjano režimas puikiai suvokia pasekmes, jei pirmas panaudos masinio naikinimo ginklus. Beveik neabejojama, kad JAV atsakytų tuo pačiu ir smogtų branduoliniais ginklais.

Vis dėlto, anot R. Farrello, Šiaurės Korėja gali laikytis požiūrio, kad nėra kitos išeities – pasimokius iš Irako, Libijos pavyzdžių, kai šių šalių lyderiai arba atsisakė masinio naikinimo ginklų, arba jų tiesiog nenaudojo prieš JAV pajėgas ir buvo nuversti, Pchenjanas gali „nekartoti šios klaidos“.

„Pietų Korėjos ir JAV pajėgų prioritetinė užduotis – rasti ir sunaikinti masinio naikinimo ginklus, jų saugyklas bei pristatymo priemones. Ypač pirmosiomis dienomis“, – pabrėžė R. Farrelas, bet pripažino, kad tai padaryti sunku, nes rytinė Korėjos pusiasalio dalis yra kalnuota ir miškinga.
Jau pirmasis Korėjos karas parodė, kad tokie reljefo veiksniai trukdo judėti didelėms šarvuotosioms pajėgoms – tokį judėjimą galima blokuoti, taip pat trukdo ir efektyviai veikti aviacijai. 

Pavyzdžiui, Irake, kurio didelę dalį sudaro lygumos ir panašios atviros vietovės, Pirmojo Persijos įlankos karo metu sąjungininkams sunkiai sekėsi medžioti Saddamo Husseino balistines raketas. Šiaurės Korėjos režimas savo raketas laiko saugesnėse vietose, jų turi daugiau ir modernesnių.
Be to, net jei Pchenjanas pirmosiomis karo dienomis nenaudotų masinio naikinimo ginklų, artėjant neišvengiamam režimo galui, anot R. Farrello, tikėtina, kad desperatiškai nusiteikęs Kim Jong Unas gali įsakyti paleisti kruopščiai saugotas raketas.



Šiaurės Korėja demonstruoja jėgą. AFP/Scanpix.

Dar vienas nežinomasis yra tikrasis, o ne parodomasis Šiaurės Korėjos pajėgų karinis pasiruošimas. Garsiai paraduose šaukiantiems ir karinę galią demonstruojantiems kariškiams bei civiliams nuo mažens plaunamos smegenys, o vyrai ir moterys ruošiami karo veiksmams.

Tačiau manoma, kad prasidėjus realiam konfliktui atsirastų ir kitų galimybių nuo bado ir skurdo kenčiančioje šalyje. O savo kailį išsaugoti panorę generolai gal net ir patys pamėgintų nuversti karą pradėjusį režimą.

„Yra galimybė, kad jie kausis fanatiškai, bet neatmestina, kad atsiradus progai gali įvykti ir perversmas. Mes tiesiog nežinome – tai yra viena pagrindinių problemų su Šiaurės Korėja: iš ten nėra jokios patikimos žvalgybinės informacijos, vienintelė reali informacija gaunama iš ryšių ir oro bei palydovinės žvalgybos, kurių galimybės yra ribotos“, – sakė R. Farrellas.

„Yra galimybė, kad jie kausis fanatiškai, bet neatmestina, kad atsiradus progai gali įvykti ir perversmas. Mes tiesiog nežinome – tai yra viena pagrindinių problemų su Šiaurės Korėja: iš ten nėra jokios patikimos žvalgybinės informacijos, vienintelė reali informacija gaunama iš ryšių ir oro bei palydovinės žvalgybos, kurių galimybės yra ribotos“, – sakė R. Farrellas.

Dešimtys ar šimtai tūkstančių aukų, o po pralaimėjimo – humanitarinė krizė su 25 milijonais badaujančių Šiaurės Korėjos gyventojų. Todėl kariniai planuotojai turėtų atkreipti dėmesį, ar kiekviena Šiaurės Korėjos provokacija yra verta karo“, – įspėjo kariškis.

AFP/Scanpix/KCNA nuotr.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 9)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras