Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Žinutė Rusijai: virš Lietuvos prašvilpę moderniausi JAV naikintuvai vykdė slaptą misiją (22)

Vaidas Saldžiūnas, Korespondentas gynybos temomis, Delfi
2017 05 01

Dar antradienį, balandžio 25 d., Estiją triukšmingai pasveikino JAV karinių oro pajėgų naikintuvai F-35. Trumpo vizito metu paskraidę orlaiviai pasuko atgal – kirsdami Lietuvos oro erdvę jie ramiai nuskrido į Leikenhito oro pajėgų bazę Jungtinėje Karalystėje. Tačiau tai tebuvo dėmesį pritraukusi parodomoji dalis, o amerikiečiai vykdė ir iš anksto neskelbtą slaptą misiją.

Moderniausiais į ginkluotę priimtais naikintuvais pasaulyje vadinami F-35 Estijoje neužsibuvo – prašvilpę kelis ratus virš Emario oro pajėgų bazės ir joje nusileidę už kelių valandų naikintuvai pasuko atgal į Jungtinę Karalystę, Leikenhito oro pajėgų bazę. Čia kelioms savaitėms dislokuoti 6 naikintuvai F-35. Juos skrydžio metu lydi degalų papildymo ore lėktuvas KC-135.

Ir nors vizitas Estijoje buvo simbolinis, šio vizito svarba yra itin reikšminga ne tik, kaip simbolis. JAV karinių oro pajėgų atstovai nuolat pabrėžia, kad tokių orlaivių pasirodymas Baltijos šalyse yra aiški žinutė visoms šalims, kurios gali būti vadinamos potencialiomis NATO priešininkėmis.

Brangiausi ir moderniausi naikintuvai 

Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais F-35 programa sulaukė nemažai kritikos dėl įvairiausių atidėliojimų, defektų, o ypač – dėl smarkiai išaugusios naikintuvų kainos, JAV skubina šių orlaivių priėmimą į ginkluotąsias pajėgas dėl jo unikalių galimybių. Pavyzdžiui, išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai kritikavo „nekontroliuojamą“ F-35 kainų kilimą, tačiau pati naikintuvų gamyba taip ir nebuvo sustabdyta, net ir vertinant alternatyvius, tarpinius pasiūlymus.



Naikintuvas F-35 Estijoje. AFP/Scanpix nuotrauka.

„F-35 Lightning II“ yra brangiausias naikintuvas per visą JAV istoriją, o jų masinė gamyba dar net neįpusėjo, nors plečiant gamybinius pajėgumus – iki 2019-ųjų kasmet planuojama išplėsti tokių naikintuvų gamybą iki 160 per metus, tikimasi, kad vieno orlaivio kaina sumažės iki 86 mln. dolerių už vienetą. Daugiau nei 10 metų kuriamo ir tobulinamo naikintuvo programai jau išleista 379 mrd. dolerių, o šiuo metu pagaminti 184 naikintuvai F-35. Iš viso planuota pagaminti 2443 tokius naikintuvus viena JAV pajėgoms.

F-35 turėjo tapti pagrindiniu, universaliu ir moderniausiu JAV oro pajėgų, laivyno, jūrų pėstininkų ir beveik 10 JAV sąjungininkų, įskaitant Jungtinę Karalystę, Izraelį, Italiją, lėktuvu. Pastarosios dvi šalys jau sulaukė savųjų pirmųjų F-35 modelių.

Neatsitiktinai trumpam F-35 dislokavimui pasirinkta ir viena Baltijos šalių, esančių Rusijos pasienyje. Pernai liepą JAV generolas Herbertas Carlisle'as Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komitetui pareiškė, kad kariškiai pageidauja bent laikinai pasiųsti naikintuvų F-35 vykdyti Baltijos šalių oro policijos misiją.

Tai reikštų, kad F-35 būtų dislokuojami ne kelioms valandoms, o mažiausiai keliems mėnesiams. JAV karinės oro pajėgos jau turi planų nuolat dislokuoti Europoje šio tipo lėktuvus nuo 2020 metų.

H. Carlisle'as aiškino, kad potencialus F-35 dislokavimas Europoje ir kituose strategiškai svarbiuose taškuose, kaip ir anksčiau priimtas sprendimas dislokuoti Europoje naikintuvus F-22, yra priemonė, padedanti užkirsti kelią potencialiai Rusijos agresijai.

Pernai naikintuvai F-22 buvo tokiu pačiu principu kelioms valandoms dislokuoti Lietuvoje. F-22 taip pat yra 5 kartos naikintuvas, tiesa, kiek senesnis, o ir jo paskirtis yra kiek kita – jis sukurtas, kaip naikintuvas-perėmėjas, kurio paskirtis – iš didelio atstumo perimti oro taikinius ir išlikti nepastebėtam. Slapias technologijas taip pat naudojantis F-35 gali ir kautis su priešininko orlaiviais, ir iš didelio atstumo žvalgyti antžeminius taikinius arba atakuoti juos įvairia ginkluote.



2016 04 27 Šiauliuose, Zoknių oro bazėje leidžiasi moderniausi NATO, 5-osios kartos naikintuvai “F22 Raptor”. DELFI/Orestas Gurevičius nuotrauka.

Tačiau didžiausiais F-35 privalumais laikomos jame įdiegtų jutiklių, slapių technologijų ir ginkluotės galimybės. Gebėjimai iš saugaus atstumo nepastebėtiems atakuoti oro ir sausumos taikinius yra tas privalumas, kurio baiminasi potencialios JAV priešininkės.

Slapūs naikintuvai – tik jaukas žvalgybai 

Būtent F-35 galimybės ypač domina Rusiją, net jei ši viešai mėgsta girtis savo „analogų pasaulyje neturinčiomis“ priešlėktuvinės gynybos priemonėmis, kurios esą gali aptikti bet ką ir bet kur. Bet savigyra ir realybė gali skirtis. Tad net ir kelių modernių JAV naikintuvų pasirodymas netoli Rusijos sienų sukėlė rusų kariškių susidomėjimą.

Mat viena yra žinoti technines specifikacijas, visai kas kita – elektroninės žvalgybos būdais stebėti ir sekti potencialaus priešininko orlaivius, analizuoti jų siunčiamus signalus. 

Net menkiausios detalės ar duomenys, kuriuos galima gauti tik iš nedidelio atstumo, gali būti ypač vertingos, ieškant stipriųjų ir silpnųjų orlaivių vietų. Tad F-35 pasirodymą Estijoje bei skrydį per Baltijos šalis atidžiai sekti buvo parengti Rusijos kariniai radarai. Tačiau amerikiečiai tam buvo pasiruošę, o F-35 tapo savotišku jauku.

Aviacijos mėgėjų tinklapiuose antradienį kilo sujudimas, mat didžiausiam dėmesiui nukrypus į F-35 skrydžius virš Baltijos šalių, antrame plane liko ne mažiau svarbių orlaivių – RC-135 pasirodymas.


JAV žvalgybinis orlaivis RC-135. Vida Press nuotrauka.

Tokio tipo JAV elektroninės žvalgybos orlaiviai nesyk sukiojasi Baltijos jūroje netoli Kaliningrado srities, kur dislokuota moderniausia priešlėktuvinės gynybos sistema S-400, kuri vadinama vienu svarbiausiu A2/AD (Prieigos ribojimo ir regiono blokavimo – Anti Access – Air Denial) elementu. Rusijos A2/AD pajėgumai gali smarkiai apriboti sąjungininkų oro ir jūrų pajėgų veikimą netoli Baltijos šalių sienų.

Paprastai iš Jungtinės Karalystės atskrenda vienas RC-135, o neapsikentę rusai nesyk buvo pakėlę naikintuvus, kurie provokaciniais ir neprofesionaliais veiksmais skraidė šalia didelio amerikiečių žvalgybinio lėktuvo. Tačiau šį kartą link Baltijos šalių buvo pasiųsti net trys tokio tipo orlaiviai. Be to, Baltijos šalių oro erdvėje patruliavo du ankstyvojo perspėjimo ir valdymo sistemos AWACS orlaiviai, atidžiai sekę veiksmus ore.

JAV karinių oro pajėgų „RC-135W Rivet Joint“, kurio šaukinys „Haiti 79“ ir „RC-135U Combat Sent, kurio šaukinys „Spool 06“ užėmė savo atsakomybės zonas danguje. Pirmasis lėktuvas sukiojosi netoli Lenkijos ir Kaliningrado pasienio, o antrasis suko ratus virš Estijos, prie pat sienos su Rusija.

Galiausiai prie pirmojo žvalgybinio orlaivio prisijungė ar vienas – Karališkųjų Oro Pajėgų lėktuvas „RC-135W „Airseeker“ – britai šį orlaivį įsigijo iš amerikiečių. 

Ne vieno, o iš karto trijų žvalgybinių orlaivių pasirodymas nedideliame plote yra ypač neįprastas ir paprastai reiškia, kad vyksta ypatinga žvalgybinė misija ar operacija. Dar daugiau - radarų duomenys rodo, kad šie orlaiviai skrido tarptautinėje oro erdvėje, virš Lenkijos arba Baltijos šalių, su tvarkingai įjungtais autoatsakikliais, taip nesukeldami pagrindo Rusijai reaguoti agresyviai.



Žvalgybinių lėktuvų RC-135 skrydžių maršrutai. twitter nuotrauka.

Ir nors RC-135 skrydžių tikslai bei detalės yra įslaptintos, beveik neabejojama, kad jautria signalų žvalgybos įranga aprūpinti amerikiečių ir britų žvalgybiniai lėktuvai itin atidžiai sekė Rusijos bandymus gauti daugiau informacijos apie naikintuvus F-35. 

Kitaip sakant, toks katės ir pelės žaidimas vyko abiem pusėm tyrinėjant viena kitos galimybes. Rusijai svarbu gauti duomenų apie F-35 veikimą, tuo tarpu JAV ir sąjungininkai jau kurį laiką neslepia, kad juos domina naujausių Rusijos radarų veikimo principai.

Bet kokio konflikto atveju pradinį pranašumą įgytų ta pusė, kuri daugiau žinotų apie priešininko galimybes ir turėtų priemonių, kaip tuos pajėgumus įveikti. Rusijos A2/AD pajėgumai Kaliningrado srityje vadinami vienu didžiausiu galvos skausmų NATO kariniams planuotojams. Mat jei Rusija sugalvotų vykdyti agresiją prieš Baltijos šalis, Kaliningradas taptų vienu pirmųjų taikinių, norint užtikrinti sklandų pagalbos tiekimą užpultoms NATO valstybėms.

JAV lėktuvų misija Baltijos šalyse. DELFI montažas/Scanpix nuotrauka.




Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 22)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras