Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Šiaurės Korėja įkvepia: iš Rusijos skrieja įspėjimai nušluoti JAV branduoliniu cunamiu (4)

Vaidas Saldžiūnas Korespondentas gynybos temomis, DELFI
2017 05 10

Rėksmingais pažadais „paskandinti JAV ugnies jūroje“ garsėjanti Šiaurės Korėja – ne vienintelė šalis, iš kurios liejasi panaši isterija. Neseniai apie JAV priešraketinės gynybos grėsmę prabilęs Kremlius pažadėjo „asimetrinį atsaką“, o vienas Rusijos pulkininkas užsiminė ir apie konkrečias priemones – šalia JAV Rytinės pakrantės paslėptus branduolinius užtaisus.

Rusijos Generalinio štabo Vyriausios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Viktoras Poznichiras dar balandžio pabaigoje surengė spaudos konferenciją, kurios metu pateikė rusus įbauginti turėjusią žinią. 

Anot karininko, Europoje dislokuojama JAV priešraketinės gynybos sistema gali perimti Rusijos balistines raketas, o Amerika esą gali smogti netikėtą branduolinį smūgį Rusijai.

Bijo netikėto amerikiečių smūgio

„JAV priešraketinės gynybos sistemos priemonės jau šiandien turi galimybę perimti Rusijos ir Kinijos balistines raketas, ir kelia grėsmę Rusijos ir Kinijos strateginėms branduolinėms pajėgoms.

Amerikiečių priešraketinės gynybos bazių buvimas Europoje, priešraketinės gynybos laivų buvimas netoli Rusijos teritorijos esančių jūrų ir vandenynų akvatorijose, sukuria galingą užslėptą branduolinį komponentą galimam staigaus branduolinių raketų smūgiui į Rusijos Federaciją“, – pareiškė V. Poznichiras. 

Generolas nepatikslino, kodėl JAV turėtų pirmoji smogti Rusijai, tačiau tokius bauginimus kaip mat sustiprino Kremliui ištikimi ekspertai. Pavyzdžiui, Rusijos Gynybos ministerijos Aviacijos ir kosmoso gynybos pajėgų centrinio mokslo tyrimų instituto vadovas Sergejus Jagolnikovas patvirtino V. Poznichiro pareiškimus ir pridūrė, kad JAV priešraketinė sistema gali numušti Rusijos tarpžemyninės balistines raketas jau 150-ąją skrydžio sekundę.

„20 sekundžių – tai starto aptikimas. 20 sekundžių – kovos valdybos komandų davimo laikas. 45 sekundės – priešraketinės gynybos raketos parengimo startui laikas, nustatant susidūrimo koordinates. Tokiu būdu, 150 sekundėje pagal laiko balansą realiai galimas tarpžemyninės balistinės raketos numušimas“, – paaiškino S. Jagolnikovas.

Grėsmė – pačiam V. Putinui? 

Rusija jau ne pirmą sykį piktinasi JAV priešraketinės gynybos pajėgumais, kurie dislokuojami Europos šalyse – Lenkijoje ir Rumunijoje. Pastarojoje šalyje jau veikia priešraketinės gynybos bazė, iš kurios gali būti paleidžiamos raketos SM-3. Tuo tarpu žymus Rusijos karo analitikas Michailas Chodarionokas pareiškė, kad ši JAV karinė bazė Rumunijoje yra dvigubos paskirties - ne tik gynybinė, bet ir puolamoji.

Esą raketų šachtose gali būti įstatytos ne tik priešraketinės SM-3, bet ir garsiosios sparnuotosios raketos „Tomahawk“. Paleistos iš Rumunijos jos neva galėtų smogti Sočiui, kur vienuose iš savo prabangių rūmų daug laiko praleidžia pats Vladimiras Putinas.



V. Putinas ir D. Medvedevas Sočyje. AP/Scanpix.

Rusijos analitikas taip pat įsitikinęs, kad JAV sukaupė tiek priešraketinės gynybos raketų, kad šios galėtų perimti visas iš sausumos paleidžiamas Rusijos balistines raketas.
 
Baugino „NATO puolimu“ 

Tiesa, M. Chodarionokas nepatikslino, kodėl JAV turėtų leisti raketas iš Rumunijos, jei „Tomahawk“ pradėti netikėtą branduolinį karą su visą strateginio arsenalo triadą (branduolinius ginklus, kurie gali būti paleidžiami iš sausumos, jūros ir oro) turinčia šalimi.

Tokie pajėgumai užtikrina, kad Rusija turi atsako, kitaip vadinamo Garantuoto abipusio sunaikinimo (angl. Mutual assured destruction – MAD) doktrina, galimybę: net ir sunaikinus Rusijos politinę ir karinę vadovybę, sausumoje dislokuotas raketas, Rusija turi sunkiai aptinkamus povandeninius raketnešius, kurių vienas gali sunaikinti keliolika priešininko didžiųjų miestų.

Kita vertus, būtent M. Chodarionokas dar prieš 13 metų pristatė Rusijos užpuolimo scenarijų, kurį esą parengė NATO. M. Chodarionokas teigė, kad NATO per pirmąsias penkias agresijos minutes stengsis sunaikinti Rusijos civilinę bei karinę šalies valdymo sistemą ir „ištraukti branduolinį geluonį“. Po to prasidės žaibiškas karas, kuriame dėl didelio NATO pajėgų techninio pranašumo rusams neliks jokių šansų.



Michailo Chodarionoko žemėlapis. Twitter nuotr.

Nebus jokių frontų, jokių strateginių operacijų, jokio bombardavimo. Viską nulems suderintas žaibiškas smūgis. Analitiko teigimu, Kaliningrado gynybinio rajono karinė grupuotė bus likviduota per dvi paras, šiek tiek ilgiau atsilaikys Baltarusija. Toks planas buvo iliustruotas žemėlapiu su puolimo kryptimis – į Rusiją NATO esą veržtųsi būtent iš Baltijos šalių ir Lenkijos.

Branduolinės minos sukeltų cunamį 

Vis dėlto po tokių Rusijos generalinio štabo ir analitikų pareiškimų daug didesnio dėmesio pasaulio žiniasklaidoje, pirmiausiai britų leidiniuose pasirodė kitas keistas grasinimas iš Rusijos.
 
Rusijos bulvarinės žiniasklaidos lyderiu vadinamo „Komsomolskaja pravda“ apžvalgininkas, buvęs Sovietų sąjungos ir Rusijos pulkininkas Viktoras Baranecas pareiškė, kad jo šalis jau turi „asimetrinį atsaką“. 

Dar Sovietų Sąjungos laikais karjerą propagandą skleidusioje Politinėje valdyboje pradėjęs V. Barancevas vėliau dirbo ir Rusijos gynybos ministro atstovu spaudai, o dabar dažnai kalbinamas karinėmis temomis ir turi savo skiltį „Komsomolskaja pravda“.



Viktoras Baranecas. Youtube.

Savo straipsnyje apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą didinti išlaidas JAV gynybai dar papildomais 54 mlrd. dolerių V. Barancevas pabrėžė, kad tokios sumos esą pakaktų 5 Lenkijos ir 10 Ukrainos armijų išlaikymui. 

„O kaip į tai atsakys Maskva? Buvęs Rusijos generalinio štabo viršininkas Jurijus Balujevskis sakė, kad Rusija nesivaržys su JAV pagal gynybos išlaidų dydį, tačiau jau surastos asimetrinio atsako priemonės.
 
Kas gi tos mistinės priemonės? Tai yra mūsų branduolinės galvutės, kurių trajektorijos negali apskaičiuoti joks kompiuteris. Arba, pavyzdžiui, amerikiečiai dislokuoja savo tankus, orlaivius, specialiųjų pajėgų batalionus prie Rusijos sienų. O mes tyliai „sėjam“ JAV pakrantę branduoliniais „kurmiais“ – galvutėmis po vandeniu, kurios užkasamos ir „miega“ laukdamos komandos. Oi, atrodo per daug pasakiau, derėtų prilaikyti liežuvį“, – pusiau juokais rašė V. Baranecas.



Cunamis nušluoja Niujorką - kadras iš filmo "Diena po rytojaus". Youtube stop kadras/ Twentieth Century Fox ir TM.

Kol kas neaišku, ar tokie pareiškimai nors kiek atitinka realybę, tačiau sausumoje ar po vandeniu dislokuojamos branduolinės minos nėra išsigalvojimas. 

Pavyzdžiui, Šaltojo karo laikais britai buvo pradėję projektą „Mėlynasis povas“. 1957 metais Vakarų ir Rytų Vokietijos pasienyje planuota po žeme užkasti 10 kilotonų galios branduolines minas, kurios turėtų sustabdyti Sovietų tankų invaziją į Vakarus. 

Detonavusios minos būtų ne tik sunaikinusios dalį puolančiųjų pajėgų, bet ir užteršusios vietovę radiacija. Tad tuomet sandarios šarvuotosios technikos dar neturėjusios puolančiosios pajėgos nebūtų galėjusios judėti į priekį. 

Tokių ar galingesnių minų detonavimas JAV Rytinėje pakrantėje galėtų sukelti žemės drebėjimą ir milžiniškas cunamio bangas, galingesnes už tas, kurios nuniokojo Japoniją 2011 metais. Branduolinių minų sprogimo sukeltos bangos galėtų nušluoti svarbiausius JAV Rytų pakrantės miestus.

„Superginklais“ grasina ne pirmą kartą 

Tai jau ne pirmas kartas, kai iš Rusijos skrieja panašūs grasinimai. Prieš kelerius metus skandalingasis Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis ragino Kremlių suduoti pirmąjį branduolinį smūgį. Anot „naudingu klounu“ ir beprotiškiausių Kremliaus idėjų skleidėju laikomo V. Žirinovskio, Rusija turi galingus magnetinius ginklus, kurie pakreiptų žemės ašį ir sunaikintų JAV.
 
Tiesa, tokius rimtai neskambančius pareiškimus laidė ir Kremliaus propagandistas Dmitrijus Kiseliovas, kuris grasino Ameriką paversti radioaktyviais pelenais. 

Vis dėlto iš Rusijos vis dažniau aidinčius apokaliptinius grasinimus Vašingtonui tarsi patvirtino 2015 metais Rusijos žiniasklaidai „netyčia“ atskleisti planai sukonstruoti milžinišką autonominę torpedą, kuri gali naikinti taikinius, esančius už 10 tūkst. km.



Rusijos-superginklas. Stop kadras.

Ši torpeda su 100 megatonų galios termobranduoliniu užtaisu (dvigubai galingesniu už kada nors susprogdintą branduolinį užtaisą) esą galėtų nušluoti JAV rytinę pakrantę ir užteršti didžiąją dalį Amerikos radioaktyviomis medžiagomis. Rusijos kariškiai vėliau išdidžiai patvirtino jau turintys tokį „unikalią ir analogų pasaulyje neturinčią torpedą“.
 
Be to, prie JAV rytinės pakrantės pastaruosius dvejus metus vis dažniau pastebimi besisukiojantys Rusijos žvalgybiniai laivai. Šie laivai gali ne tik perimti ryšio signalus, bet ir matuoti vandenyno dugną, palaikyti ryšį su Rusijos povandeniniais laivais, apie kurių suaktyvėjimą Atlanto vandenyne jau kurį laiką įspėja JAV kariškiai. 

Informaciją apie rusų kariškių „superginklą“ oficialiai patvirtino Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas. Tiesa, šį kartą komentuodamas V. Barancevo išvedžiojimus apie „branduoliniais ginklais sėjamą JAV pakrantę“, nesureikšmino buvusio kariškio pareiškimų, tikindamas, kad „jų nereikėtų priimti rimtai“.

Japonija po žemės drebėjimo ir cunamio. Asociatyvinė Reuters/Scanpix nuotr.
 


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras