Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Ar „Patriotai“ Lietuvoje apsaugotų nuo Kaliningrado „Iskanderų“? (8)

Aidanas Praleika, Lietuvos žinios
2017 05 12

Liepos mėnesį Lietuvoje planuojamos dislokuoti priešraketinės sistemos „Patriot“ – bent taip neoficialiai tvirtina JAV pareigūnai. Ką tik Lietuvoje lankęsis JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas taip pat leido suprasti, jog šios kalbos – ne tik gandai. Tai būtų dalis atsako į nerimą keliančias Rusijos ir Baltarusijos pratybas „Zapad 2017“ bei iš dalies nuramintų regiono valstybių nerimą dėl Kaliningrade dislokuotų Rusijos raketų „Iskander“.

Jamesas Mattisas užsiminė, kad liepos mėnesį vyksiančių pratybų „Tobruko palikimas“ metu, Baltijos šalyse gali būti dislokuotos keletas „Patriot“ baterijų. Antiraketinių sistemų komandos dalyvautų Lietuvoje tuo metu vyksiančiose pratybose. Jei šis sumanymas būtų realizuotas, JAV pasiųstų signalą Maskvai, kad Vašingtonas, po Donaldo Trumpo išrinkimo, nepakeitė pozicijos ir nemažina paramos Baltijos valstybėms.
 
Tikėtina, kad „Patriot“ sistemos būtų dislokuotos Lietuvoje, nes Jamesas Mattisas, atsisakęs komentuoti „Patriot“ dislokavimo tikimybę, pažymėjo, kad „šis klausimas derinamas su Lietuvos vyriausybe“.

Pentagono vadovas pažymėjo, kad visos Baltijos šalyse dislokuotos NATO pajėgos yra visiškai gynybinio pobūdžio, ką supranta tarptautinė bendruomenė ir turėtų suprasti Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė. Jis pažymėjo, kad ir ateityje JAV mūsų regione „dislokuos tik gynybines sistemas, užtikrinančias suvereniteto paisymą“.

„Patriot“ kompleksai galėtų dalyvauti liepą vyksiančiose pratybose „Tobruko palikimas“, kurių metu bus derinami antžeminės oro gynybos dalinių ir karinių oro pajėgų veiksmai. Pratybose dalyvaus Jungtinės Karalystės, JAV, Latvijos ir Lenkijos kariškiai. Pratybų pavadinimo pasirinkimas yra gana įdomus. Tobruko mūšis 1941 metais truko 241 dieną. Britų pajėgos šiame Libijos mieste didvyriškai gynėsi vokiečių Afrikos korpuso apsuptyje. Taigi, pratybų pavadinimas sudaro įspūdį, kad Lietuva – tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities – yra tokioje pačioje padėtyje, kaip ir anuometinis Tobruko garnizonas.

Lenkija nuo praėjusių metų siekia savo teritorijoje dislokuoti „Patriot“ kompleksus. Tuo metu Baltijos šalyse jie būtų dislokuoti tik laikinai, nors pageidavimai dėl nuolatinio šių sistemų dislokavimo Baltijos šalyse reiškiami nuo praėjusių metų rudens. Pentagonas tvirtina šiuo metu neplanuojantis ilgalaikių pokyčių Baltijos šalių oro gynybos koncepcijoje.

JAV tvirtina atidžiai stebėsiančios itin didelio masto pratybas „Zapad 2017“, kuriose Baltarusijos ir Rusijos teritorijose (įskaitant Kaliningrado sritį) dalyvaus iki 100 tūkstančių kareivių. Tačiau Lenkijos ir Baltijos šalių noras dislokuoti „Patriot“ sistemas sietinas ne tik su laikinais iššūkiai saugumui, kaip karinės pratybos, bet ir nuolatiniu ilgalaikiu susirūpinimu dėl to, kad Kaliningrado srityje yra dislokuotos moderniausios rusiškos raketos „Iskander“, galinčios nešti branduolinius užtaisus.



"Patriot" kompleksas Turkijoje Reuters/Scanpix nuotrauka.
 
Tiesa, daugelis karybos ekspertų abejoja, ar „Patriot“ sistema, įskaitant ir naujausią jos modifikaciją PAC-3 būtų pajėgios numušti „Iskander-M“ raketas, kurtas būtent tam, kad įveiktų „Patriot“ gynybą. Amerikiečių ekspertai neretai optimistiškiausiai vertina „Patriot“ galimybes, teigdami, kad tikimybė, jog „Patriot“ numštų „Iskander“ raketą „nėra neįmanoma“. 

Tuo metu rusų ekspertai tvirtina, kad pasaulyje neegzistuoja tai padaryti galinti oro gynybos sistema. Vienas populiariausių jų argumentų yra tai, kad „Patriot“ gynybą Irako karo metu bent vieną sykį pralaužė ir kur kas senesnės technologijos „Scud“ raketos. Kai kurie Rusijos ekspertai net pateikia alternatyvų „priešnuodį“ – esą geriausia priemonė apsiginti nuo „Iskander“ būtų ne šių kompleksų paleistų raketų numušimas, o pačių kompleksų sunaikinimas. Tai yra, šiuo atveju priešpastatyti „Iskander“ jie rekomenduoja ne „Patriot“, o „Tamahawk“ tipo raketas.

Be to, daugelis ekspertų primena, kad neseniai Sirijoje dislokuoti „Iskander“ kompleksai visuotinai įvertinti, kaip ginklas, galintis kardinaliai pakeisti situaciją Sirijos konflikte. Kaimyninių Turkijos ir Izraelio oro erdvę saugo „Patriot“ kompleksai. 

„Patriot“ sistema sėkmingai naudota Persų įlankos kare 1991 metais (numušė apie 40 į Saudų Arabijos teritoriją paleistų balistinių raketų) ir operacijoje „Irako laisvė“ 2003 metais. 2012 metais „Patriot“ kompleksai dislokuoti Turkijoje, kad padėtų apsisaugoti nuo raketų smūgių iš pilietinio karo krečiamos Sirijos. Neseniai paaštrėjus situacijai Korėjos pusiasalyje, „Patriot“ kompleksai dislokuoti Pietų Korėjoje.

„Patriot“ sistemą naudoja Vokietijos, Taivano, Izraelio, Graikijos, Japonijos, Kuveito, Nyderlandų, Saudų Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Ispanijos ginkluotosios pajėgos. 

Šiuo metu plėtojama ketvirtosios kartos „Patriot“ kompleksų projektas „Dovydo laidynė“, tačiau kol kas moderniausia modifikacija yra kompanijos „Lockheed Martin“ sukurta PAC-3 raketa, kuri prieinama tik JAV ir užsienyje nedislokuojama.

Jamesas Mattisas, DELFI / Andrius Ufartas nuotrauka.




Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras