Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Vladimiro šou su tauta: nepamirštos ir Baltijos šalys (10)

Lietuvos žinios
2017 06 15

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad greitai nuomonė apie „Rusijos grėsmę“ išnyks.

„Vis dėlto, labai greitai visiems taps aišku, kad Rusija nekelia jokios grėsmės – nei Baltijos, nei Rytų Europos šalims, nei tuo labiau kokioms nors nutolusioms valstybėms Vakarų Europoje“, – pareiškė Rusijos vadovas interviu su amerikiečių režisieriumi Oliveriu Stone‘u, parodytu televizijos „Showtime“. 

Anot V. Putino, tvirtės ne tik šis įsitikinimas, bet ir noras sustiprinti savo suverenitetą. 

Jis pažymėjo, kad kai kurios jėgos, „pasinaudojusios krize Ukrainoje, sugebėjo sukurti nuomonę apie Rusiją kaip galimą agresorę“.
 
„Vyksta tam tikras amerikiečių įtakos stiprinimas, taip pat ir Rytų Europos šalių sąskaita, nes jos vis dar priešinasi kitai dominantei – buvusiai SSRS“, – pareiškė V. Putinas.

Netrūko sarkazmo

Nors Vladimiras Putinas ketvirtadienį savo metinę tiesioginę televizijos laidą, kurios metu atsakinėja į žurnalistų ir visuomenės klausimus, pradėjo įprastomis surežisuotomis fanfaromis, bet žiūrovai pamatė ekrane šmėkštelint ir kelis necenzūruotus, neparankius klausimus.
 
V. Putinui patikinus visuomenę, kad jis žino šalies problemas, pirmąsias 40 minučių pasirodydavo klausimų ir komentarų tekstai, kuriuose jo valdymas aiškiai buvo vertinamas sarkastiškiau.
 
Pavyzdžiui, buvo pasirodęs toks iškalbingas klausimas: „Putinai, ar tikrai manot, jog žmonės tiki šiuo cirku su surežisuotais klausimais?“

Kitame nepasirašytame klausime buvo paminėtas opozicijos lyderis, kovotojas su korupcija Aleksejus Navalnas, kuris ragino šalininkus dalyvauti nesankcionuotoje pirmadienio demonstracijoje Maskvoje ir šiuo metu yra už grotų.



Klausimas, atsiųstas telefono žinute: "Putinai, tu tikrai manai, kad liaudis tiki į šitą cirką su netikrais klausimais?" 

A. Navalno klipas, kuriame teigiama, kad premjeras Dmitrijus Medvedevas, pasinaudodamas neaiškiomis ne pelno organizacijomis, slepia namus ir vynuogynus, per „YouTube“ buvo peržiūrėtas daugiau kaip 23 mln. kartų. 

Tarp pasirodžiusių klausimų buvo ir tokie: „Ar tiesa, kad Navalnas dabar kuria filmą apie jus?“, „Ar jūsų žodžiai „mes saviškių neišduodame“ taikomi ir valstybės lėšų grobstytojams bei korumpuotiems pareigūnams?“



Klausimas, atsiųstas telefono žinute: "Gal jūs pavargote, ir jums laikas pailsėti"?
 
V. Putino taip pat buvo paklausta, kada jis atleis D. Medvedevą ir kitus pareigūnus: „Ar jūs nuo jų nepavargot?“ 

Keliose žinutėse buvo raginama nutraukti V. Putino valdymą. Kitais metais Rusijoje vyks rinkimai, per kuriuos V. Putinas, kaip tikimasi, sieks ketvirtos kadencijos.
 
Vienas žmogus pateikė klausimą: „Kada liausitės pažeidinėti konstitucijoje numatytą dviejų kadencijų limitą?“. Kitas pasakė, kad „trijų prezidento kadencijų gana“. 

Vienoje žinutėje buvo parašyta paprastai: „Viso gero, Vladimirai Vladimirovičiau.“



Atsiųsta telefono žinute: "Viso gero, Vladimirai Vladimirovičiau."



Klausimas, atsiųstas telefono žinute: "Kada nustosite pažeidinėti Konstituciją dėl maksimalaus 2 laikotarpių buvimo prezidento poste?"
 
JAV ir Rusijos santykiai normalizuosis, tikisi Putinas 

Prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį išreiškė viltį, kad Rusijos ir JAV santykiai normalizuosis.
 
Per savo metinę tiesioginę televizijos laidą, atsakinėdamas į gyventojų klausimus, V. Putinas sakė, kad Maskva ir Vašingtonas galėtų drauge stengtis užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui, taip pat spręsti Šiaurės Korėjos branduolinių ir raketinių ginklų problemą.
 
Pasak jo, Rusija ir JAV galėtų bendradarbiauti ir spręsdamos pasaulinio skurdo ir klimato kaitos problemas. 

Rusijos lyderis dar pažymėjo, kad Maskva viliasi, jog JAV galėtų vaidinti „konstruktyvų vaidmenį“ Ukrainos krizei įveikti. 

Įtarimus, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus, V. Putinas pavadino „didėjančių politinių nesutarimų“ atspindžiu.
 
Jis dar kartą paneigė kišimąsi į JAV rinkimus ir sakė, kad Rusija atvirai reiškia savo nuomonę ir nedalyvauja jokioje slaptoje veikloje.

Žada atgaivinti Stalino laikais puoselėtą tilto į Sachaliną idėją 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog planuojama atgaivinti idėją iki Sachalino salos nutiesti tiltą arba povandeninį tunelį.
 
„Tokios idėjos puoselėtos seniai, dar 50-ais metais. Prie Josifo Visarionovičiaus šia tema mastyta ir net atitinkami planai kurti. Tačiau jie taip ir nebuvo įgyvendinti. Dabar mes mastome dėl šių planų reanimavimo ir svarstome šią problemą“, – sakė V. Putinas ketvirtadienį per savo metinę tiesioginę televizijos laidą, kurios metu atsakinėja į žurnalistų ir visuomenės klausimus. 

„Be abejo, tai būtų labai naudinga šalies teritoriniam vientisumui, Sachalino sąskaita – taip pat. Tuo atveju būtų galima organizuoti prekių judėjimą iš Azijos per mus į Europą ir taip padidinti Transsibiro magistralės reikšmę. Tačiau tiltą nutiesti nepakaktų – tektų plėsti ir Transsibą, nors ją ir taip plėsti reikėtų“, – pabrėžė jis.

V. Putinas mano, jog į šį projektą galimą būtų įtraukti juo suinteresuotas valstybes. 

Anot Rusijos prezidento, tiltas į Sachaliną kainuotų pigiau nei statomas tiltas į Krymą, kuriam, negalutiniais skaičiavimais, prireiks 286 mlrd. rublių (4,45 mlrd. eurų).

Reuters/Scanpix nuotrauka.



Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 10)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras