Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Naujas Putino taikinys – Balkanai (102)

Parengė Jūratė Važgauskaitė, Lietuvos žinios
2017 06 23

Vladimiras Putinas turi naują žmogų, kuris „rūpinsis“ Balkanais. Ir tai – pavojingas žmogus, rašo Politico.eu.

Nikolajus Patruševas senas Kremliaus vilkas, artimas V. Putino bičiulis ir, žinoma, saugumo pareigūnas. Jis vadovauja Rusijos saugumo tarybai ir yra aršus nacionalistas, mėgstantis konspiracijos teorijas ir turintis nemenkos patirties šnipinėjant užsienyje. 

Nenuostabu, kad būtent toks žmogus imasi „kuruoti“ Balkanų regioną. Nors oficialiai užsienio politika rūpinasi Užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas, neoficialiai daugybę dalykų sprendžia siauras prezidento patikėtinių ratas, daugelis jų – specialiųjų tarnybų darbuotojai. 

„Rusija tampa valstybe, kurioje valdoma ad hock principu, kuris reiškia, kad bet kuris aukštas valdininkas gali būti paskirtas dirbti į tam tikrą sritį, kurioje jis neturi jokios patirties“, – sako Rusijos ekspertas Markas Galeotti, dirbantis Tarptautinių santykių institute Prahoje.

Anot jo, N. Patruševas mano, kad Rusijai gresia nemenkas pavojus. Tokį patį Kremliaus nusistatymą rodo ir buvusių šnipų užimamos aukštos valdžios pozicijos. O tai, kad šnipas ir specialiųjų tarnybų senbuvis kuruos Balkanus rodo Rusijos požiūrį į regioną. 

* * *

N. Patruševas KGB pradėjo dirbti dar 1974 metais, o V. Putiną, manoma, pirmą kartą sutiko 1990 metais. Šis V. Putino bičiulis dešimt metų vadovavo FSB (saugumo tarnybai, kuri iš esmės yra ta pati KGB). Po to tapo Valstybės saugumo tarybos nariu, ši taryba buvo sukurta V. Putino ir joje dirba įtakingi ir prezidentui senokai pažįstami valstybės veikėjai.

Visą savo gyvenimą N. Patruševas praleido šešėlyje, todėl labai nedaug žinoma apie jo patirtį tarptautinėje politikoje ir darbus, kuriuos jis nudirbo. Visgi, žinoma, kad jis buvo vienas iš kelių asmenų, su kuriuo V. Putinas tarėsi, derino ir planavo Krymo aneksiją. 

Viename iš retų viešų pasisakymų jis yra pareiškęs, kad JAV siekia nugalėti Rusiją tam, kad galėtų pasisavinti resursus, kurie, jų manymų, Rusijai nepriklauso. Jis taip pat kritikavo „agresyvų“ NATO elgesį ir aiškino, kad Europos Sąjungos užsienio politika yra diktuojama iš Vašingtono, o Rytų Europoje kyla „nacizmo“ banga. 

N. Patruševas rūpintis Balkanais pradeda gana įtemptu momentu, kuomet santykiai tarp Maskvos ir Vašingtono nėra patys geriausi.

Rusija ypatingai nepatenkinta tuo, kad vos prieš kelias savaites Juodkalnija tapo NATO nare. Tai ta pati valstybė, kurioje dar pernai Rusijos remiami agentai mėgino įvykdyti valstybės perversmą. Taip buvo siekiama atitolinti Juodkalnijos prisijungimą prie NATO aljanso.

Paaiškėjus, kad Rusijos statytiniai mėgino įvykdyti perversmą Juodkalnijoje N. Patruševas suskubo vykti į Serbiją ir, manoma, užglaistyti kylantį serbų nerimą dėl Rusijos kišimosi į regiono vidaus reikalus. Tuomet oficialioji Maskva aiškino, kad šis N. Patruševo vizitas nebuvo išskirtinis, bet jo politinis svoris po to ėmė pastebimai augti. 

Ekspertai tikina, kad paskutinysis pusmetis parodė, jog N. Patruševui išties yra „atiduoti“ Balkanai. Tiesa, jis neturi patirties Balkanuose, bet turi bičiulį ir kolegą, kuris šiame regione garsus – tai Leonidas Rešetnikovas, kuris perversmo bandymo Juodkalnijoje išvakarėse pareiškė, kad „rusams laikas grįžti į Balkanus“

* * * 

Du, manoma, Rusijos specialiųjų tarnybų agentai, Eduardas Sismakovas ir Vladimiras Popovas už akių nuteisti Juodkalnijoje. Skelbiama, kad būtent jie pernai mėgino įvykdyti perversmą šioje šalyje. E. Sismakovas anksčiau dirbo Rusijos ambasadoje Lenkijoje, bet iš ten buvo išsiųstas, tikima, už šnipinėjimą. 

Nutekinti dokumentai taip pat atskleidžia, kad rusai mėgina skatinti prorusiškas nuotaikas Makedonijoje. Manoma, kad Rusija imsis visų įmanomų priemonių, kad užkirstų kelią Makedonijai ir Bosnijai ir Hercegovinai prisijungti prie NATO aljanso. Taip pat manoma, kas santykiai tarp Rusijos ir Serbijos tik dar labiau sustiprės.

AFP/Scanpix nuotraukoje Nikolajus Patruševas, Vladimiras Putinas.

 



Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 102)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras