Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Įtakingo JAV diplomato įspėjimas: po Ukrainos gali būti ir kita šalis (63)

Roberta Tracevičiūtė, Lietuvos žinios
2017 08 23

JAV specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris Vilniuje perspėjo, kad Europoje vyksta pavojingi dalykai, keliantys grėsmę kai kurioms valstybėms. Kartu aukšto rango diplomatas pažymėjo, kad Amerikai labai svarbus Baltijos šalių saugumas.

K. Volkeris dalyvavo aukšto lygio prezidento Valdo Adamkaus vardo tarptautinėje konferencijoje „Regioninės lyderystės atkūrimas“. Čia jis dar kartą pakartojo ne vieno JAV politiko išsakytus žodžius, kad Baltijos šalys yra labai svarbios JAV.

Diplomatas prisiminė praėjusią vasarą sakęs kalbą Baltijos-Amerikos laisvės fondo renginyje, kuriame paklaustas, kodėl JAV rūpi Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumas, atsakė paprastai: nes jūsų laisvė reiškia mūsų laisvę. 

„Jeigu jūsų laisvei kyla grėsmė, tuomet kils grėsmė ir mums visiems. Jeigu jūsų šalys yra sėkmingos, klestinčios, saugios ir demokratiškos, tokie būsime ir mes visi. Būtent todėl tai ir yra svarbu“, – aiškino K. Volkeris. 

Taip pat jis prisiminė kitą istoriją – iš 1999 metų, kai dalyvavo NATO viršūnių susitikime Vašingtone, kuriame Lenkija, Čekija ir Vengrija buvo priimtos į Aljansą. Baltijos šalys, pasak K. Volkerio, nerimavo, kada gi jos bus pakviestos prisijungti prie NATO.

„Tuo metu įprastinis mąstymas buvo, kad visa tai per sudėtinga, negalime priimti į NATO Baltijos valstybių neišprovokuodami konflikto su Rusija, negalime Baltijos šalių priimti į NATO, nes negalėsime apginti jų teritorijų, taip pat buvo paminėta visa eilė kitų pavyzdžių. 2002-aisiais Baltijos šalys buvo pakviestos prisijungti prie NATO Prahos viršūnių susitikime. Kas gi pasikeitė?

1999 metais manėme, kad tai yra neįmanoma, bet Baltijos šalys įrodė, jog viskas yra įmanoma. Nustatėme kriterijus ir narystės standartus, kad turi būti civilinis karinių pajėgų kontroliavimas, reikia siekti kaip galima labiau išspręsti konfliktus su kaimynėmis ir t.t. Įgyvendindamos NATO sukurtą narystės veiksmų planą, Baltijos šalys buvo geriausiai pasirodžiusios valstybės. Supratome, kad jos turi būti pakviestos, nebuvo galima ignoruoti jų pasiekimų ir pastangų. Dabar turime žiūrėti į Ukrainą, Moldovą, Gruziją ir joms galime tik patarti padaryti tai, ką padarė Baltijos šalys. Tada atsiras galimybių, kurios šiandien atrodo neįmanomos“, – tvirtino buvęs JAV ambasadorius prie NATO.

Sieks atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą 

K. Volkeris akcentavo, kad Europoje, 1,5 val. skrydžio nuo mūsų šalies, vyksta karas ir privalu padaryti viską, jog jis baigtųsi. JAV diplomatas priminė, kad kelis metus trunkančio karinio konflikto metu jau žuvo 10 tūkst. žmonių, milijonai turėjo palikti savo namus. Didelis pavojus kyla ne tik ukrainiečiams, bet ir Europai. 

„Matome, kad vyksta invazijos, okupacijos, perbraižomos sienos ir tai reiškia, kad gali būti ir sekanti šalis“, – perspėjo K. Volkeris. 

Jis priminė, kad liepą Kijeve viešėjęs JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas teigė, kad pagrindinis Amerikos tikslas – atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą bei padėti užtikrinti šalies piliečių saugumą.

„Jeigu mums pavyks pasiekti šį tikslą, tai iš tikrųjų bus svarbi pergalė. Pirmas žingsnis jos link būtų ilgalaikės paliaubos. Žinau, kad vyksta derybos pagal Normandijos formatą. Palaikome tikslą, kad būtų pasiektos paliaubos, o bendras tikslas – Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo atkūrimas“, – aiškino jis.

JAV specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris /  "Scanpix" nuotrauka.




Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 63)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras