Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Buvęs Estijos žvalgybos vadas: Baltijos šalys žino, kaip elgtis su didžiąja kaimyne (266)

Jūratė Važgauskaitė, Lietuvos žinios
2017 11 20

„Kodėl lietuviai ir estai savo gėles darželiuose laisto aliejumi? Tam, kad jų ginklai nesurūdytų“, –  taip apie Baltijos šalių gyventojus juokavo brandaus socializmo ir stagnacijos iškankinti rusai. Tai, pasak estų diplomato, saugumo specialisto ir buvusio Estijos žvalgybos vado Eeriko-Niiles Kross, rodo, kad mes niekada nepamiršome savo istorijos, išlikome realistiški Rusijos atžvilgiu ir žinome, kaip elgtis su didžiąja kaimyne. 

Estijos politikas, šiuo metu dirbantis Europos Parlamente, apsilankęs Lietuvos šaulių sąjungos organizuotoje konferencijoje „Visuomenė – šalies saugumo garantas?“, sakė esąs optimistas ir tiki Baltijos kraštų žmonėmis. Šie, pasak Eeriko-Niiles Kross, nepanikuoja ir išlieka ramūs, pamena istoriją ir nėra naivūs. 

„Prieš 20 metų, kuomet mes važinėjome po Europos sostines ir aiškinome, kaip norime tapti NATO nariais, mums sakė įvairius dalykus. Aiškino, kad tai nebūtina, nes Rusija dabar mūsų sąjungininkė, o viskas, kas buvo, tėra istorija. Tiesa yra ta, kad Rusijos kaimynėms istorija niekada nėra tik istorija“, – konferencijoje sakė buvęs Estijos žvalgybos vadas. Anot jo, Baltijos šalių požiūris į Rusiją nuo 1991 metų beveik nepakito ir laikas parodė, kad mes buvome teisūs, nes situaciją vertinome realistiškai.

„Mes jau esame susidūrę su Rusija, esame praradę nepriklausomybę, todėl žinome, kaip elgtis su ta šalimi. Todėl privalome nepamiršti, kas mums teikia vidinės jėgos. Pirmiausia – istorija. Gyvoji atmintis, kuri skatina visuomenę vienytis ir paaiškina, kodėl reikia gintis ir ginti nepriklausomybę. Mes turime aiškiai žinoti, kokią istoriją patys sau pasakojame, kas mums svarbu, ką privalome išlaikyti“, – sakė Eeriko-Niiles Kross, pabrėžęs, kad istorija apie miško broliais vadinamus partizanus – ypatinga ir ją privalu atsiminti bei perduoti iš kartos į kartą. Tai, pasak estų politiko, istorijos dalis, kurią iš mūsų mėgino atimti ir tai darė ne kartą. Kas svarbu, o kas svarbiausia gyvenant nūdienos Estijoje ir Lietuvoje pasibaigus konferencijai LŽ ir paklausė Eeriko-Niiles Kross. 


Eerik-Niiles Kross. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka.

– Lietuvoje žmonės itin jautriai reaguoja į mėginimus apjuodinti partizanų atminimą. Tiesa, tokių mėginimų vis dar pasitaiko, o kai kurie jų – itin skaudūs. Ar tokių atvejų pasitaikė ir Estijoje? Kaip reaguoti į mėginimus falsifikuoti mūsų istoriją? 

– Rusija vis dar bando rasti silpnų mūsų istorijos vietų ir tuo pasinaudoti. Taip daroma, nes pokario įvykiai mums labai svarbūs. Rusijoje tai žino. Mes turėjome panašių istorijų, kaip ta, kuri ką tik nuskambėjo Lietuvoje. 1990-ųjų viduryje vienas iš paskutiniųjų Estijoje nužudytų partizanų buvo apkaltintas bendradarbiavęs su KGB. Buvo surasti dokumentai, kuriuos jis kažkada sugautas pasirašė, bet vėliau paspruko iš KGB nagų. Žinoma, popieriuje tai atrodė tikrai nekaip. Tokios istorijos yra labai žalingos tautos savimonei, pasitikėjimui savo jėgomis.

Mano rekomendacija būtų nepasiduoti tokioms provokacijoms. Taip, istorijoje buvo pilkų dėmių, bet jei pažvelgsime į istoriją iš platesnės perspektyvos viskas taps labai aišku – liksime mes ir jie. Taip, kariaudami žmonės darė klaidų, deja, bet to nepavyksta išvengti jokiame kare. Kare pasitaiko ir nusikaltėlių, bet žvelgiant į platesnės istorinės perspektyvos – buvo tik geri prieš blogus, mes prieš juos. Žinoma, būta ir sudėtingų momentų, bet tai nėra pagrindinė istorija. 

Nežinau kaip jūs Lietuvoje, bet mes Estijoje daug kalbame apie nepriklausomybės kovas. Tų kovų istorija buvo parašyta tarpukariu ir todėl tai mūsų istorija, kurią parašėme patys. Tame kare taip pat būta visko, bet kai kalbame apie nepriklausomybės karą, pasakojimo nepradedame nuo to, kas buvo blogo. Labai svarbu, kaip kalbi apie savo istoriją, taip pat svarbi terminologija. 

Partizanų, miško brolių istorija, kurią rašo lietuviai, latviai ir estai, daugeliu atveju yra grįsta KGB dokumentais, nes kitų, dažnai, tiesiog nėra. Todėl persiimama ir rusiškoji terminologija, kuri pakliūva ir į tautinį naratyvą. Mes žinome, kad jie nebuvo banditai ir tokių terminų nenaudojame, bet yra kitų, kurie paprasti ir kartais nepastebimi.

Rašoma, kad miško broliai buvo suimti, bet išties jie nebuvo suimti, o sugauti ir jie buvo karo belaisviai, tai terminai, kuriuos reikėtų naudoti. Arba kitas pavyzdys, rašoma, kad jie buvo nuteisti ir sušaudyti, bet išties juk nelegaliai nužudyti, nes tai padarė okupacinės jėgos. 

Ši terminologija turi būti vienoda, dėl jos visi turi būti susitarę. Tarkime, jei kalbėsime apie karą Ukrainoje, išsyk pastebėsime, kokia svarbi yra terminologija. 

Rusai sako, kad tai rusakalbių išlaisvinimo judėjimas ar kažkaip panašiai, o europiečiai sako, kad tai rusų remiami separatistai. Tai iškart keičia vaizdą. Kaip situaciją pavadinsi, tokia ji ir bus. Todėl terminologija yra labai svarbi, o kalbant apie partizanus, miško brolius – ypatingai. Vartojami terminai gali parodyti, kad jų (partizanų) veiksmai buvo legalūs, o jų priešai – okupacinės pajėgos.

Estijos Aukščiausiame teisme turėjome kelias bylas, kuriose buvo nagrinėjama ar parduotuvių „apiplėšimai“, kuriuos įvykdė partizanai – kriminalinis nusikaltimas. Buvo nustatyta, kad tokie veiksmai buvo būtini vykstant partizaniniam karui ir tai nebuvo vagystė, o greičiau – atsargų papildymas. 

Rusai ir tuomet ir dabar nelabai žino, kaip kovoti su partizanais, didesne besipriešinančios visuomenės dalimi. Lengva planuoti karinius veiksmus, kuomet viskas aišku, daug sunkiau ruoštis kovoti prieš visą visuomenę, ypatingai žinant, kad ji yra pasiruošusi gintis. Žinojimas, kad kiekviename kaime yra žmonių, kurie yra pasiruošę gintis – labai svarbus. 

– Sakėte, kad Rusijos kaimynėms istorija niekada nėra tik istorija. O kokia yra dabartis? Kiek mes žinome, esame pasiruošę pavojams?Ar žinome kam reikėtų ruoštis? 

– Mes visi žinome apie karinį pavojų ir jį lengva įvertinti, nesunku suskaičiuoti tankus ir lėktuvus. Planus taip pat galima atspėti. Kur kas pavojingiau tai, ko mes nematome ir negalime suskaičiuoti: internetiniai „kariai“, hibridinės karo metodikos, mechanizmai naudojami plačiai.

Vladimiras Putinas sugebėjo padaryti taip, kad visa jo šalis dirba kaip vienas gerai suteptas mechanizmas, kuris yra nukreiptas prieš demokratines valstybes. Tai, kas anksčiau buvo daroma iš kabineto be langų KGB rūmuose, dabar yra daroma atvirai ir kasdien. Prezidentas, užsienio reikalų ministerija, žiniasklaida, kultūros žmonės, interneto „troliai“ dirba tam, kad būtų susilpnintas tikėjimas demokratija, demokratinėmis institucijomis, Europos Sąjunga. 

Mėginama priversti galvoti, kad visi meluoja, kad nėra tiesios. Tai veda link to, kad žmonės praranda susidomėjimą politika, tampa apatiški, o tai mus silpnina. Tai daugiasluoksnis dalykas. Dar labai svarbu ir pavojinga – korupcija ir tie, kurie parsiduoda už pinigus, paslapčia už pinigus daro visokias paslaugas. Tai irgi silpnina mūsų visuomenę.

– Baltijos šalys išgyveno panašius dalykus, mūsų istorija, mentalitetas – labai artimi. Bet ar mes bendraujame? Bendradarbiaujame? Ar to užtenka? 

– Mūsų šalys patyrė labai panašius dalykus, bet patyrėme juos atskirai. Praeityje negalėjome pasigirti darniu bendradarbiavimu, todėl neturėtume kartoti tos klaidos. Gali būti, kad mums trūksta politinio pasitikėjimo vieni kitais, o taip yra todėl, kad ilgą laiką siekėme suartėti su Vakarais, tam buvo skirtos visos jėgos. Santykiai su kaimynais buvo palikti trečio rango politikams, tai nebuvo itin populiari idėja. Bet dabar situacija keičiasi, jūsų prezidentė čia pasistengė.

Mus vienija ir tai, kad Rusija yra gana aktyvi Baltijos šalyse. Baltijos šalys yra ta vieta, kuri itin domina Rusiją, jie vis stengiasi gauti pačios įvairiausios informacijos, juos domina kariniai dalykai, NATO. Kibernetiniame sferoje jie taip pat aktyvūs dalis pastangų nukreipta į tai, kad būtų paveiktas informacinis laukas, skleidžiamos netikros istorijos. Yra daug veiksmo, bet nemanau, kad tai labai efektyvu, ypatingai jei kalbėsime apie Baltijos šalis. Taip tai erzina, bet nėra efektyvu ir atima daug jų resursų. 

Tai, kas išties neramina, yra rusų gebėjimas įsiskverbti ir sugadinti technologijas strateginiuose objektuose. Aviacijos, energetikos, elektros įmonės yra gana pažeidžiamos. Jie aktyviai testuoja savo galimybes ir tai sunku įrodyti, paaiškinti, galbūt todėl dalis žmonių vis dar nesupranta, kas tai yra, kaip tai vyksta ir, kad išvis vyksta. Rusija paprastai siekia daryti dalykus, kurių jiems nebūtų galima prikišti. Todėl labai svarbu neleisti jiems manyti, kad mes nežinome, nematome ir, kad jie galės išsisukti.

Wikipedia nuotrauka.




Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 266)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras