Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Įprastinė ginkluotė Europoje: batalijos tęsiasi

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 06 14

Antradienį Hofburgų rūmuose Vienoje prasidėjo keturias dienas truksianti nepaprastoji konferencija dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES). Ji surengta Rusijos iniciatyva. Forume svarstomi klausimai, susiję su karine politine situacija Europoje po NATO plėtros į Rytus, ir bus peržiūrėta nauja ginkluotė, karinė technika, kuri atsirado per kelerius metus. Tačiau niekam ne paslaptis, kad ypač aktualus klausimas – Rusijos grasinimas sustabdyti savo dalyvavimą ĮGES po to, kai JAV pareiškė Rytų Europoje dislokuosianti priešraketinės gynybos sistemas (PGS). Konferencija vyks už uždarų durų.

Kas gi ta ĮGES?

Įprastinės ginkluotės Europoje sutartį 1990 metais pasirašė 22 NATO ir tuomet dar gyvavusios Varšuvos sutarties valstybės. Ji įsigaliojo 1992-aisiais. Buvo likę tik metai iki SSRS iširimo, todėl netrukus kilo būtinybė ją peržiūrėti. Tačiau revizuota ji buvo tik 1999-ųjų lapkritį Stambule. Adaptuota sutartis paliko galimybę prie jos prisijungti bet kuriai regiono valstybei. ĮGES tikslas buvo nustatyti saugų ginkluotųjų pajėgų balansą Europoje mažinant įprastinę ginkluotę – kovinius tankus, šarvuotąsias mašinas, artilerijos sistemas, karinius lėktuvus ir smogiamuosius sraigtasparnius, gyvąją jėgą. Peržiūrėtoje sutartyje nebeliko apribojimų, egzistavusių karinių blokų struktūrose, didžiausias dėmesys atkreiptas į nacionalinės ir teritorinės ginkluotės mastą. Sutartis numatė apriboti penkių pagrindinių tipų (tankų, šarvuočių, artilerijos, kovos lėktuvų bei smogiamųjų sraigtasparnių) įprastinę ginkluotę ir nustatė sutarties laikymosi priežiūros procedūras.

Iki šiol šią sutartį ratifikavo tik keturios valstybės – NVS narės: Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas ir Rusija (2004 m.). Gruzija ir Moldova atsisakė tai daryti, motyvuodamos tuo, kad pagal Stambulo susitarimus iš jų teritorijų turi būti išvesta Rusijos kariuomenė. Maskva tvirtina, kad taikdariškų karinių pajėgų dislokavimas Kaukaze ir Moldovoje niekaip nesusijęs su Stambulo susitarimais. Todėl ĮGES tarsi ir neveikia, nors keičiamasi informacija ir vyksta inspekcijos.

Rusijos vadovai priešinasi

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balandžio 26 dieną skaitytame metiniame pranešime Federaliniam susirinkimui (Dūmai) paskelbė Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties vykdymo moratoriumą ir pasiūlė šią problemą apsvarstyti NATO ir Rusijos taryboje. V. Putinas sakė, kad Maskva gali pasitraukti iš šios sutarties, jeigu nebus pasiekta pažangos derybose su NATO. ,,Siūlau apsvarstyti šią problemą NATO ir Rusijos taryboje ir, jeigu nebus pažangos derybose, išnagrinėti galimybę nutraukti savo įsipareigojimus Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje“, - sakė prezidentas. ,,Manau, jog būtina, kad Rusija paskelbtų šios sutarties vykdymo moratoriumą. Bent jau tol, kol visos NATO šalys ratifikuos šią sutartį ir pradės ją vykdyti, - kalbėjo jis. ,,Kol kas jos tą ginkluotę tik didina, - sakė V. Putinas ir, išgirdęs parlamentarų plojimus, pridūrė: - Prašau Federalinį susirinkimą pritarti šiam siūlymui…, bet aš taip supratau, kad jam jau pritarta“ (http://www.ria.ru/).

V. Putinas pabrėžė, kad Rusija yra pasirašiusi bei ratifikavusi šią istorinę NATO ir Varšuvos bloko šalių 1990 metų sutartį ir šiandien deda visas pastangas, kad laikytųsi visų jos nuostatų. O Vakarų šalys šio dokumento yra neratifikavusios, kai kurios naujosios Aljanso narės netgi nėra prie jo prisijungusios. ,,Mūsų partneriai elgiasi mažų mažiausiai nekorektiškai, jie didina prie mūsų sienų priešraketines bazes. Slovakija ir Baltijos šalys apskritai neprisijungė prie sutarties, o tai kelia mums pavojų su nenuspėjamais padariniais“, - pridūrė jis.

Šias prezidento mintis netrukus beveik žodis žodin pakartojo Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas:

,,Mūsų ir NATO pažiūros dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties iš esmės skiriasi. Rusija ratifikavo adaptuotą sutartį, kuri turėtų tapti kertiniu besiformuojančios euroatlantinės saugumo architektūros akmeniu. NATO valstybės sąjungininkės – priešingai, nepaliauja kėlusios, mūsų nuomone, dirbtinio reikalavimo susieti ĮGES ratifikavimą su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) viršūnių susitikime Stambule 1999 m. priimtų įsipareigojimų dėl Gruzijos ir Moldovos vykdymu. Kadangi NATO reikalauja tokių sąsajų, naujosios bloko sąjungininkės Baltijos valstybės, kurių nė viena nėra pasirašiusi sutarties, iš esmės sudaro pilkąją zoną, kuriai tarptautiniai ginklų kontrolės susitarimai netaikomi. Norėdama išspręsti šią problemą, Rusija ėmėsi konkrečių žingsnių – pradžioje išvedė savo karines bazes iš Gruzijos. Mes taip pat pradėjome daug pastangų reikalaujančias derybas su Moldovos Padnestrės respublika. Tačiau Aljanso valstybės vis dar taip ir nepradeda vykdyti savo įsipareigojimų.

Kita sritis, kurioje nepadaryta jokios pažangos, – kalbėjo Rusijos gynybos ministras, - yra civilinio ir karinio  tranzito į Kaliningradą – maždaug už 320 kilometrų nuo Rusijos sienos esantį Lietuvos ir Lenkijos apsuptą Rusijos eksklavą prie Baltijos jūros - problema. Tai ypač apmaudu, nes iki dvigubos plėtros – NATO ir Europos Sąjungos – mes girdėjome daugybę pažadų, kurie taip ir nebuvo įvykdyti“ (pagal http://www.nato.int/). 

Abiejų pusių argumentai 

Nepaisant tokio Maskvos pasipriešinimo, konferencijoje Vienoje, kaip išvakarėse tvirtino Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, klausimas dėl jos išėjimo iš ĮGES nebus keliamas. Laikraštis ,,The Wall Street Journal“ (http://www.wsj.com/) tokią nuolaidą aiškina Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikime Vokietijoje sušvelnėjusia V. Putino pozicija. Čia jis pateikė JAV siūlymą kartu eksploatuoti Gabalos radiolokacinę stotį Azerbaidžane, jeigu Vašingtonas nedislokuos savo priešraketinio ginklo Čekijoje ir Lenkijoje. Nors George‘as W. Bushas jam neatsakė nei ,,taip“, nei ,,ne“, V. Putinas mano, kad kol kas neverta eskaluoti šaltojo karo ir išėjimo iš nusiginklavimo sutarčių.

Bet kalbama ne tik apie PGS. Rusija sunerimusi dėl Pentagono planų permesti dalį amerikietiškų dalinių iš bazių Vokietijoje į Rumuniją ir Bulgariją – šalis, kurios yra Juodosios jūros regione ir arti potencialių karštųjų taškų – Gruzijos ir Moldovos. Šios dvi šalys, kaip teigia Rusijos atstovas prie ES Vladimiras Čižovas, nustatytą karinės technikos kvotą viršija 1254 tankais, 2691 šarvuočiu, 1190 sunkiųjų artilerijos pabūklų. Ir tai - be amerikiečių pajėgų…

Kas stabdo NATO?

Nuo 1999 metų Rusija į Gruziją ir Moldovą yra įvedusi nemaža savo karinės technikos ir kariuomenės. Gruzija nori, kad 300 Rusijos taikdarių paliktų bazę separatistinėje Abchazijoje. Moldova reikalauja, kad apie 1500 rusų kareivių iš 14-osios armijos ir 20 tūkstančių tonų šaudmenų būtų išgabenta iš Padnestrės. Kol kas derybos vyksta sunkiai, nes Rusija nori išlaikyti šias separatistines teritorijas savo įtakoje ir net apeliuoja į Vakarų remiamus Kosovo albanų reikalavimus suteikti kraštui nepriklausomybę nuo Serbijos.

***

Taigi ginčai dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties likimo tebeverda. Abi nesutariančios pusės randa savų argumentų. Gerai būtų, kad Vienoje prasidėjusi uždara ir nepaprastoji (tai reiškia – ypatingoji) konferencija, jei ir neišpręstų visų opių problemų, tai bent pradėtų racionalius ginčus dėl stabilumo Europoje didinimo.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (6)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (19)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (71)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (7)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras