Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Istorijos vaidmuo šiandienėje Rusijos politikoje

Lina Kriaučionytė
2007 06 15

„Teisinga istorija gali būti parašoma tik laisvoje šalyje.“

Volteras

Istorija kaip įrankis visuomenės ideologijai formuoti gali būti naudojama įvairiose situacijose – siekiant paaiškinti, pateisinti ar paneigti vienokią ar kitokią valstybės politiką ir sužadinti tautinius piliečių jausmus. Valstybei esant laisvai, jos istorikai neturi kitokių įsipareigojimų, tik atskleisti visuomenei teisingą istoriją. O nedemokratinėse valstybėse istorijos mokslas gali būti pasitelkiamas ne tiek visuomenei lavinti, kiek propagandai skleisti, nacionaliniam identitetui skiepyti, tautinei nesantaikai diegti, požiūriui į kitas valstybes formuoti.

Ne veltui sakoma, kad istorija yra gyvenimo mokytoja. Ji ne tik gali padėti atsakyti į opius šiandienos klausimus, tokius kaip buvo Baltijos šalių okupacija ar nebuvo, atsekti Rusijos  ir  Estijos konflikto ištakas, atskleisti prieštaringus Antrojo pasaulinio karo pabaigos vertinimus. Ryšys tarp istorijos mokslo ir valstybės tokioje šalyje kaip Rusija gali atskleisti vertingų įžvalgų apie V. Putino „demokratijos“ veikimą.

Istorijos mitologizavimas

Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama ir viešumon iškeliami prieštaringai vertinami istoriniai įvykiai ir aptarinėjamas istorinių simbolių vartojimas Rusijoje. Pavyzdžiui, prezidentas V. Putinas apdovanojo ordinu už nuopelnus buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą D. Jazovą - vieną iš kelių Komunistų partijos narių, kurie 1991 m. rugpjūtį rengė nesėkmingą SSKP pirmojo sekretoriaus M. Gorbačiovo nuvertimo operaciją. V. Putino valdymo metais ne tik apdovanojami buvę konspiratoriai, bet ir skatinama paminklų statyba carams, generolams ir kitiems Rusijos veikėjams atminti. Estijos vyriausybės sprendimas iškeldinti paminklą iš Talino centro buvo sutiktas su didžiuliu Rusijos valdžios ir visuomenės nepasitenkinimu.

„Putinas pasiima iš istorijos tai, kas, jo nuomone, buvo gera joje, ir suplaka į vieną krūvą, paversdamas dabartinę Rusijos istoriją  tam tikru postmoderniu mišiniu“, - teigia N. Petrovas, Rusijos vidaus politikos analitikas. N. Petrovas taip pat išreiškia nuogąstavimus, kad Rusijos istorija gali tapti falsifikacija – triumfo žygiu, garbinančiu didingą jos praeitį, bet ignoruojančiu negatyvius istorinius faktus.

Lietuvos konservatorių partijos lyderio A. Kubiliaus nuomone, toks V. Putino elgesys rodo, kad Rusija ilgisi prarastos galios ir imperijos statuso. Ši tendencija buvo akivaizdi ir tuomet, kai V. Putinas legalizavo sovietinį himną, įgaliojo pagaminti 500 specialių sidabrinių monetų ir leido šlovinti Stalino režimą. Rusijos prezidentas pareiškė lenkų reporteriams, kad „nors Stalinas buvo diktatorius, būtų kvaila ignoruoti“ faktą, kad jis vedė Sovietų Sąjungą į pergalę Antrajame pasauliniame kare. Vakarų žiniasklaida taip pat pastebi, kad „Rusijoje gedima Sovietų Sąjungos žlugimo, senoji KGB garbinama, o dabartinė buvusių sovietinių valstybių nepriklausomybė laikoma laikina klaida (...)“, - rašo „The Washington Post“. Taigi akivaizdu, kad V. Putinas nenori atsisakyti Sovietų Sąjungos imperinės dvasios, o priešingai, siekia ją atgaivinti, panaudoti ir manipuliuoti ja.

V. Putino manymu, rusai turėtų didžiuotis savo istorija, herojais ir jų laimėjimais. Tačiau Rusijos visuomenė, kitaip nei prezidentas, nenoriai galvoja apie ją. Iš dalies nenoras tyrinėti kad ir netolimą istoriją susijęs su tuo, kad Rusijos politiniai lyderiai yra sovietų palikuonys (pats V. Putinas yra buvęs KGB darbuotojas). Kitas paaiškinimas -  taikus Sovietų Sąjungos žlugimas pasėjo rusų sąmonėje skaudų istorinės netekties jausmą.

Istorinė savianalizė

Laikraštyje „The Washington Post“ pasirodžiusio straipsnio „Rusijos gyventojai nebenori pripažinti istorijos“ autoriaus Fredo Hiatto nuomone, Rusijos puolamos Estijos atvejis parodė, kokių pavojingų padarinių gali atnešti istorijos mitologizavimas bei sunykusi Rusijos demokratija ir vis agresyvesnė užsienio politika.

Problema ta, kad Rusija niekada nepripažino savo praeities, o V. Putino valdymo metais tą daryti linkusi dar mažiau. Sovietiniu laikotarpiu istorikai turėjo ruošti piliečius būsimai komunistinei revoliucijai, todėl jie arba rašė palankią valstybės politikai istoriją, arba būdavo universitetuose pakeičiami naujais dėstytojais, turėjusiais  rašyti naują istoriją, pagrįstą Markso, Engelso, Lenino raštais. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių tikriausiai dar prisimena, kaip mokykloje privalėjo mokytis Lenino raštus atmintinai. Tuo metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas liaudies masių vaidmeniui istorijoje, o ne karų, teroro, trėmimų ir kitų istorinių įvykių tyrinėjimui, analizavimui. Memorialinės komisijos (Memorial Board) pirmininko A. Roginskio nuomone, Rusijos savianalizės stoka buvo istorinė klaida. Anot jo, pati valdžia kalta, kad nebuvo įkurta tiesos suradimo komisija, kad nebuvo pasimokyta iš gulagų eros ir kad visa diskusija apie nusikaltimus buvo palikta tik visuomenės apmąstymui ir devintojo dešimtmečio pradžioje tiesiog nutilo. Juolab kad po kelių kartų sunku suvokti ir priimti kraupią valstybės istoriją, kaip, pavyzdžiui, ir lietuviams sunku susitaikyti su senelių dalyvavimu žydų genocide arba kaip vokiečiams iki šiol skausmingas nacių režimas ir Antrojo pasaulinio karo pralaimėjimas. Sovietų nusikaltimai - tokie pat baisūs kaip ir nacių. Ir tai, kad komunistinio režimo nusikaltėliai nenubausti, kaltė ne tiek pačios Rusijos visuomenės, kiek demokratinių valstybių, kurių vadovai, drebėdami dėl savo kailio, tiesiog pratylėjo, tapdami to baisaus režimo šalininkais.

***

Nei Rusijos valdžia, nei jos visuomenė tikrosios istorijos nežino. Manipuliuojama eiliniams Rusijos piliečiams priimtinais istoriniais simboliais, į užsienio valstybių reakciją pernelyg nekreipiant dėmesio. Rusijos mėginimai revizuoti istoriją ir tarptautiniu mastu reabilituoti prieškarinius Sovietų Sąjungos veiksmus susidūrė su tarptautinės viešosios nuomonės priešiškumu: ir Pergalės dienos, gegužės 9-osios, jubiliejaus minėjimas sulaukė labai prieštaringų vertinimų visame pasaulyje, ir Estijos įvykiai visoje Europoje vertinami negatyviai. O mėginimas įbauginti praktiškai kiekvieną valstybę - Gruziją, Ukrainą, Latviją, Lietuvą, Lenkiją – yra neoimperinio revanšistinio Rusijos požiūrio į buvusiais kolonijas išraiška.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras