Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai













   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija nori kitokios sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje

2007 06 22

Rusijos inicijuota „Neįprastinė sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje dalyvių konferencija“ Vienoje, vykstanti nuo birželio 11 d., krypsta kita kryptimi nei buvo tikėtasi. Rusija faktiškai siūlo perrašyti 1999 m. priimtą sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kuri dar nėra ratifikuota visų sutarties dalyvių ir negalioja. Tik Rusija ir dar trys NVS narės yra ratifikavusios 1999 m. sutartį.

Visgi Rusija tebenori, jog 1999 m. sutartis įsigaliotų ir tik tada iš naujo derėtis dėl tam tikrų atskirų sričių, kur Rusija gali turėti vienašališką pranašumą. Rusijos delegacijos vadovas Anatolijus Antonovas birželio 12 d. savo oficialioje kalboje pateikė Rusijos nusiskundimus ir reikalavimus. Esminiai kalbos aspektai yra šie:

1) 1999 m. priimta sutartis dėl konvencinės ginkluotės Europoje turi būti ratifikuota ir privalo kuo greičiau įsigalioti arba turi būti pripažintas „laikinas galiojimas“ iki 2008 m. liepos 1 d.

2) Estija, Latvija ir Lietuva, ratifikavusios arba pripažinusios sutarties laikiną galiojimą, iš karto paklūsta sutarties apribojimams. Taip pat Maskva teigia, jog trys Baltijos valstybės privalo „grįžti į sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kurią paliko 1991 m.“ Kremlius argumentuoja tuo, jog trys Baltijos valstybės savotiškai „paveldėjo“ 1990 m. sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje įsipareigojimus kaip Sovietų Sąjungos sudedamąsias dalis, nepaisant to, jog SSRS buvo okupavusi šias valstybes.

3) Taip pat Rusija, kaip „kompensacijos“ dėl naujų narių į NATO priėmimą ir JAV karinių instaliacijų Rumunijoje ir Bulgarijoje, siekia, jog būtų apribotas (sumažintas) ginkluotės dislokavimas naujosiose ar potencialiose NATO narėse.

4) Politinis sprendimas pašalinti „karinių flangų“ apribojimus Rusijos pajėgų dislokavimui Šiaurės Kaukaze ir Rusijos šiaurės vakarų dalyje.

Be to, A. Antonovas perspėjo, jog, jei nebus pasiektas joks susitarimas dėl išvardintų ir kitų Rusijos reikalavimų, Rusija išlaiko teisę vienašališkai „suspenduoti sutarties galiojimą“ arba jos atsisakyti. Rusija laikosi pozicijos, jog sutarties galimas suspendavimas yra priemonė atgaivinti sutartį.

Rusija siekia kuo greitesnio sutarties įsigaliojimo, jog būtų pasiekti jos specifiniai tikslai Baltijos valstybių atžvilgiu, tačiau kartu Rusija nori, jog ši sutartis būtų „laikinai suspenduota“ tuo atveju, jei nepavyktų pasiekti savo specifinių tikslų.

Rusijos delegacijos darbotvarkė konferencijoje yra visiškai skirtinga nei ta, kokios tikėjosi Vakarų valstybės porą dienų prieš konferencijos pradžią. Vakarų valstybės tikėjosi, jog Rusija paprasčiausiai reikalaus 1999 m. sutarties ratifikavimo, o Vakarų valstybės sieks tai suderinti kūrybingesniu būdu, atsižvelgiant į Rusijos karių Moldovoje klausimą. Visgi Rusijos strateginės ambicijos Europoje, atrodo, aplenkia Vakarų prognozes.

Pagal 2007 m. birželio 13 d. Jamestown Foundation informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Kinijos skolų iššūkiai

2016 08 26

Nors Kinijos ekonomika pastaraisiais metais sulėtėjo, ji išlieka svarbi ir reikšminga, sudarydama apie trečdalį pasaulio ūkio plėtros. Be to, ji siekia tapti tvaresne ir keičia augimo modelį, kad jis labiau remtųsi vidaus paklausa ir paslaugomis, o ne investicijomis bei eksportu. Kinija garsiai skelbia apie naujus įsipareigojimus įgyvendinti struktūrines reformas, kurios paskatintų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Visgi ši šalis susiduria ir su nemenkomis grėsmėmis, nes plečiasi vidaus kreditas, o įmonių skolos kyla iki pavojingo lygio.



Euro zonos valdymo tyla

2016 08 17

Kartais svarbiausia būna tai, kas iš viso neįvyksta, o Ispanijos ir Portugalijos pavyzdžiai tik dar kartą patvirtina tokias mintis. Jos atspindi Europos Komisijos (EK) baimę veikti, remiantis Stabilumo ir augimo pakto taisyklėmis. Pagal jas EK turėjo nubausti minėtas šalis dėl pernelyg didelio biudžeto deficito. Tai galėjo būti nors simbolinė bauda, bet Komisijai tokios simbolikos neprireikė, o Europa šiuo klausimu išliko gana tyli. Net Vokietija, Europos Sąjungos (ES) taupymo priemonių rėmėja, buvo atsargi.



Graikijos jaunimo ateitis po „Brexit“

2016 08 10

Didžioji Britanija buvo mėgstama jaunų graikų, kai Graikijoje jaunimo nedarbas viršija 50 proc., tačiau po vadinamojo „Brexit“ daugelis jų yra gerokai sunerimę dėl savo ateities. Vienas nesėkmės scenarijus greitai pakeičia kitą. Praėjusią vasarą buvo nuolat kalbama apie „Grexit“, galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos. Vis dėlto tuomet susitarta dėl trečiojo finansinės pagalbos paketo. Tai įvyko paskutinę minutę ir atitolino pavojingus padarinius šaliai ir blokui. Po metų „Brexit“ tapo realybe, kai D. Britanija nusprendė trauktis iš Bendrijos. Apie 52 proc. rinkėjų palaikė minėtą pasirinkimą.



Afrikos galimybės po „Brexit“

2016 08 03

Pasaulis pajuto didžiulio sukrėtimo bangas Jungtinės Karalystės rinkėjams nusprendus palikti Europos Sąjungą (ES). Afrika taip pat ne išimtis, kadangi ji artimais istoriniais ryšiais yra susijusi su daugeliu Bendrijos šalių narių. Afrikos politikos ekspertai ir valstybių pareigūnai pradėjo dejuoti dėl naujo ekonominės nežinomybės debesies ir galimos katastrofos artimiausioje ateityje. Vienintelė Namibija reagavo gana ramiai, nes jos eksportas į ES pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Likusi Afrika „Brexit“ įvertino kaip rimtą grėsmę, bent jau kalbant apie trumpalaikę perspektyvą.



Kaliningrado sričiai laikinai vadovausbuvęs saugumietis

2016 08 02

Liepos 28 d. laikinuoju gubernatoriumi paskirtas FST (Federalinės saugumo tarnybos) Kaliningrado padalinio viršininkas Jevgenijus Ziničevas. Apie tai paskelbė Kremliaus tinklalapis ir pacitavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaką...


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2016 Geopolitinių Studijų Centras