Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai








   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija nori kitokios sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje

2007 06 22

Rusijos inicijuota „Neįprastinė sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje dalyvių konferencija“ Vienoje, vykstanti nuo birželio 11 d., krypsta kita kryptimi nei buvo tikėtasi. Rusija faktiškai siūlo perrašyti 1999 m. priimtą sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kuri dar nėra ratifikuota visų sutarties dalyvių ir negalioja. Tik Rusija ir dar trys NVS narės yra ratifikavusios 1999 m. sutartį.

Visgi Rusija tebenori, jog 1999 m. sutartis įsigaliotų ir tik tada iš naujo derėtis dėl tam tikrų atskirų sričių, kur Rusija gali turėti vienašališką pranašumą. Rusijos delegacijos vadovas Anatolijus Antonovas birželio 12 d. savo oficialioje kalboje pateikė Rusijos nusiskundimus ir reikalavimus. Esminiai kalbos aspektai yra šie:

1) 1999 m. priimta sutartis dėl konvencinės ginkluotės Europoje turi būti ratifikuota ir privalo kuo greičiau įsigalioti arba turi būti pripažintas „laikinas galiojimas“ iki 2008 m. liepos 1 d.

2) Estija, Latvija ir Lietuva, ratifikavusios arba pripažinusios sutarties laikiną galiojimą, iš karto paklūsta sutarties apribojimams. Taip pat Maskva teigia, jog trys Baltijos valstybės privalo „grįžti į sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kurią paliko 1991 m.“ Kremlius argumentuoja tuo, jog trys Baltijos valstybės savotiškai „paveldėjo“ 1990 m. sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje įsipareigojimus kaip Sovietų Sąjungos sudedamąsias dalis, nepaisant to, jog SSRS buvo okupavusi šias valstybes.

3) Taip pat Rusija, kaip „kompensacijos“ dėl naujų narių į NATO priėmimą ir JAV karinių instaliacijų Rumunijoje ir Bulgarijoje, siekia, jog būtų apribotas (sumažintas) ginkluotės dislokavimas naujosiose ar potencialiose NATO narėse.

4) Politinis sprendimas pašalinti „karinių flangų“ apribojimus Rusijos pajėgų dislokavimui Šiaurės Kaukaze ir Rusijos šiaurės vakarų dalyje.

Be to, A. Antonovas perspėjo, jog, jei nebus pasiektas joks susitarimas dėl išvardintų ir kitų Rusijos reikalavimų, Rusija išlaiko teisę vienašališkai „suspenduoti sutarties galiojimą“ arba jos atsisakyti. Rusija laikosi pozicijos, jog sutarties galimas suspendavimas yra priemonė atgaivinti sutartį.

Rusija siekia kuo greitesnio sutarties įsigaliojimo, jog būtų pasiekti jos specifiniai tikslai Baltijos valstybių atžvilgiu, tačiau kartu Rusija nori, jog ši sutartis būtų „laikinai suspenduota“ tuo atveju, jei nepavyktų pasiekti savo specifinių tikslų.

Rusijos delegacijos darbotvarkė konferencijoje yra visiškai skirtinga nei ta, kokios tikėjosi Vakarų valstybės porą dienų prieš konferencijos pradžią. Vakarų valstybės tikėjosi, jog Rusija paprasčiausiai reikalaus 1999 m. sutarties ratifikavimo, o Vakarų valstybės sieks tai suderinti kūrybingesniu būdu, atsižvelgiant į Rusijos karių Moldovoje klausimą. Visgi Rusijos strateginės ambicijos Europoje, atrodo, aplenkia Vakarų prognozes.

Pagal 2007 m. birželio 13 d. Jamestown Foundation informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


Kaip Jūs manote, ar bus atnaujintas projekto „Novorosija“ įgyvendinimas?

Rusijos palaikomi Rytų Ukrainos separatistai karinėmis priemonėmis sieks išplėsti savo „liaudies respublikų“ teritorijas į gretimas Ukrainos sritis, kad būtų įkurta marionetinė valstybė Novorosija
Rusija sieks, kad dabartinės „liaudies respublikos“ būtų įtrauktos į Ukrainos sudėtį suteikiant joms ypatingas autonomijos sąlygas Ukrainos Respublikos sudėtyje
Konfliktas Rytų Ukrainoje bus „užšaldytas“ panašioje į dabartinę padėtį, Rusijai siekiant palaikyti nuolatinę karinę ir politinę įtampą Ukrainoje
Rusija, spaudžiama tarptautinės opinijos, išves savo karines pajėgas ir kovinę techniką iš Rytų Ukrainos, palikdama Ukrainos vadovybei tvarkyti ir atstatinėti separatistų užimtas teritorijas









Gruzijoje ir Ukrainoje vyks bendros sausumos ir oro padalinių karinės pratybos

2015 07 02

Latvijos Respublikos ministrų kabinetas nurodė, kad šalies nacionalinių karinių pajėgų padaliniai liepos mėnesį dalyvaus pratybose Gruzijoje ir Ukrainoje. Apie tai skelbta Latvijos vyriausybės potvarkio projekto aiškinamajame rašte ir pranešė Cenzor.NET portalas, remdamasis „Delfi“ informacija.



Vokietijos vartotojų išlaidų dėlionės

2015 07 01

Nežinomybė dėl skolų krizės Graikijoje jau pradeda atsiliepti ir Vokietijos vartotojų nuotaikoms. Tokias tendencijas atskleidė ir rinkos tyrimų grupė GfK. Šias nuotaikas atspindintis indeksas, skaičiuojamas liepos mėnesiui, krito 0,1 punkto iki 10,1, ir tai yra pirmasis smuktelėjimas nuo 2014 metų spalio mėnesio.



ETPA įvardijo Rusijos veiksmus Ukrainoje – „agresija“

2015 06 30

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) priimtoje rezoliucijoje dėl per Ukrainos konfliktą dingusių žmonių ir šio dokumento pataisose Rusijos veiksmai Ukrainoje pavadinti „agresija“. Rezoliucijos tekstas ir parlamentarų balsavimo rezultatai paskelbti ETPA tinklalapyje.



Jelena Usova. Lukašenka sunerimęs dėl NATO aktyvumo

2015 06 25

Paraką reikia laikyti sausai

Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba pranešė, kad Aliaksandras Lukašenka birželio 16 d. Minske susitiko su Valstybinio karo pramonės komiteto pirmininku Sergejumi Guruliovu ir pasidalijo nerimu dėl NATO kariškių  aktyvumo prie Baltarusijos valstybės sienų.



Pergalės strategija Ukrainai

2015 06 24

Šių metų pradžioje garsus JAV investuotojas ir filantropas George`as Sorosas pasiūlė strategiją, paremtą tuo, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje nepakanka vien sankcijų Rusijai. Labai svarbūs ir politiniai Ukrainos sąjungininkių įsipareigojimai padėti šiai šaliai ne tik išgyventi, bet ir sėkmingai įgyvendinti politines ir ekonomines reformas. Prieš tokį scenarijų pasisako Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2013 Geopolitinių Studijų Centras