Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai








   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija nori kitokios sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje

2007 06 22

Rusijos inicijuota „Neįprastinė sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje dalyvių konferencija“ Vienoje, vykstanti nuo birželio 11 d., krypsta kita kryptimi nei buvo tikėtasi. Rusija faktiškai siūlo perrašyti 1999 m. priimtą sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kuri dar nėra ratifikuota visų sutarties dalyvių ir negalioja. Tik Rusija ir dar trys NVS narės yra ratifikavusios 1999 m. sutartį.

Visgi Rusija tebenori, jog 1999 m. sutartis įsigaliotų ir tik tada iš naujo derėtis dėl tam tikrų atskirų sričių, kur Rusija gali turėti vienašališką pranašumą. Rusijos delegacijos vadovas Anatolijus Antonovas birželio 12 d. savo oficialioje kalboje pateikė Rusijos nusiskundimus ir reikalavimus. Esminiai kalbos aspektai yra šie:

1) 1999 m. priimta sutartis dėl konvencinės ginkluotės Europoje turi būti ratifikuota ir privalo kuo greičiau įsigalioti arba turi būti pripažintas „laikinas galiojimas“ iki 2008 m. liepos 1 d.

2) Estija, Latvija ir Lietuva, ratifikavusios arba pripažinusios sutarties laikiną galiojimą, iš karto paklūsta sutarties apribojimams. Taip pat Maskva teigia, jog trys Baltijos valstybės privalo „grįžti į sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kurią paliko 1991 m.“ Kremlius argumentuoja tuo, jog trys Baltijos valstybės savotiškai „paveldėjo“ 1990 m. sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje įsipareigojimus kaip Sovietų Sąjungos sudedamąsias dalis, nepaisant to, jog SSRS buvo okupavusi šias valstybes.

3) Taip pat Rusija, kaip „kompensacijos“ dėl naujų narių į NATO priėmimą ir JAV karinių instaliacijų Rumunijoje ir Bulgarijoje, siekia, jog būtų apribotas (sumažintas) ginkluotės dislokavimas naujosiose ar potencialiose NATO narėse.

4) Politinis sprendimas pašalinti „karinių flangų“ apribojimus Rusijos pajėgų dislokavimui Šiaurės Kaukaze ir Rusijos šiaurės vakarų dalyje.

Be to, A. Antonovas perspėjo, jog, jei nebus pasiektas joks susitarimas dėl išvardintų ir kitų Rusijos reikalavimų, Rusija išlaiko teisę vienašališkai „suspenduoti sutarties galiojimą“ arba jos atsisakyti. Rusija laikosi pozicijos, jog sutarties galimas suspendavimas yra priemonė atgaivinti sutartį.

Rusija siekia kuo greitesnio sutarties įsigaliojimo, jog būtų pasiekti jos specifiniai tikslai Baltijos valstybių atžvilgiu, tačiau kartu Rusija nori, jog ši sutartis būtų „laikinai suspenduota“ tuo atveju, jei nepavyktų pasiekti savo specifinių tikslų.

Rusijos delegacijos darbotvarkė konferencijoje yra visiškai skirtinga nei ta, kokios tikėjosi Vakarų valstybės porą dienų prieš konferencijos pradžią. Vakarų valstybės tikėjosi, jog Rusija paprasčiausiai reikalaus 1999 m. sutarties ratifikavimo, o Vakarų valstybės sieks tai suderinti kūrybingesniu būdu, atsižvelgiant į Rusijos karių Moldovoje klausimą. Visgi Rusijos strateginės ambicijos Europoje, atrodo, aplenkia Vakarų prognozes.

Pagal 2007 m. birželio 13 d. Jamestown Foundation informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


Kaip Jūs manote, ar bus atnaujintas projekto „Novorosija“ įgyvendinimas?

Rusijos palaikomi Rytų Ukrainos separatistai karinėmis priemonėmis sieks išplėsti savo „liaudies respublikų“ teritorijas į gretimas Ukrainos sritis, kad būtų įkurta marionetinė valstybė Novorosija
Rusija sieks, kad dabartinės „liaudies respublikos“ būtų įtrauktos į Ukrainos sudėtį suteikiant joms ypatingas autonomijos sąlygas Ukrainos Respublikos sudėtyje
Konfliktas Rytų Ukrainoje bus „užšaldytas“ panašioje į dabartinę padėtį, Rusijai siekiant palaikyti nuolatinę karinę ir politinę įtampą Ukrainoje
Rusija, spaudžiama tarptautinės opinijos, išves savo karines pajėgas ir kovinę techniką iš Rytų Ukrainos, palikdama Ukrainos vadovybei tvarkyti ir atstatinėti separatistų užimtas teritorijas









Aleksandra Sergejeva. Latvijai ir Ukrainai svarbu plėtoti tarpusavio santykius

2015 07 31

Latvija galėtų tiekti Ukrainai daugiau apdorotų žuvų ir prašo parengti supaprastintą jos priėmimo tvarką. Apie tai buvo kalbėta per Latvijos žemės ūkio ministro Janio Dūklavo (Janis Dūklavs) ir Ukrainos ambasadoriaus Latvijoje Jevgenijaus Perebijnio (Jevgeniy Perebiynis) susitikimą. 



Anatolijus Vasiljevas. Rusija grasina Švedijai „kovinio pobūdžio atsaku“, jei šalis prisijungtų prie NATO

2015 07 31

Prasidėjo Rusijos valdžios atstovų grasinimai skandinavams, kurie svarsto apie galimą NATO narystę.



Europos geopolitinės vizijos

2015 07 29

Diskusijos apie naujausius Graikijos skolų krizės sprendimo būdus tarsi atskleidžia dvi Europos Sąjungos (ES) vizijas: lanksčią, humanišką politinę sąjungą, kurią palaiko Prancūzija, ir teise bei ekonomika paremtą bendriją, skatinamą Vokietijos. Graikijos sunkumų fone tarsi susiduria skirtingi politiniai, strateginiai ir ekonominiai veiksniai bei atitinkamos analitikų pozicijos.



Olga Gončiarova. Rusija nesiliauja provokavusi NATO misijos patrulius Baltijos šalyse

2015 07 28

Patruliniai NATO lėktuvai birželio 21 d. identifikavo ties Latvijos teritorinių vandenų riba skridusį Rusijos radijo ir elektroninio ryšio žvalgybos orlaivį Il-20.



Anatolijus Tarasovas. BRICS bankas atvėrė duris ir JAV sunerimo

2015 07 24

Kaip pranešė Press TV, Kinijoje duris atvėrė Naujasis BRICS plėtros bankas (angl. New Development Bank BRICS). Jis prisidės prie daugybės plataus profilio institucijų, kuriamų siekiant patenkinti didžiulį infrastruktūros plėtros poreikį (kaip antai Azijos infrastruktūros investicijų bankas). Naujasis BRICS plėtros bankas jau yra vertinamas kaip Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko, kurių būstinės yra JAV, konkurentas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2013 Geopolitinių Studijų Centras