Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai













   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija nori kitokios sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje

2007 06 22

Rusijos inicijuota „Neįprastinė sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje dalyvių konferencija“ Vienoje, vykstanti nuo birželio 11 d., krypsta kita kryptimi nei buvo tikėtasi. Rusija faktiškai siūlo perrašyti 1999 m. priimtą sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kuri dar nėra ratifikuota visų sutarties dalyvių ir negalioja. Tik Rusija ir dar trys NVS narės yra ratifikavusios 1999 m. sutartį.

Visgi Rusija tebenori, jog 1999 m. sutartis įsigaliotų ir tik tada iš naujo derėtis dėl tam tikrų atskirų sričių, kur Rusija gali turėti vienašališką pranašumą. Rusijos delegacijos vadovas Anatolijus Antonovas birželio 12 d. savo oficialioje kalboje pateikė Rusijos nusiskundimus ir reikalavimus. Esminiai kalbos aspektai yra šie:

1) 1999 m. priimta sutartis dėl konvencinės ginkluotės Europoje turi būti ratifikuota ir privalo kuo greičiau įsigalioti arba turi būti pripažintas „laikinas galiojimas“ iki 2008 m. liepos 1 d.

2) Estija, Latvija ir Lietuva, ratifikavusios arba pripažinusios sutarties laikiną galiojimą, iš karto paklūsta sutarties apribojimams. Taip pat Maskva teigia, jog trys Baltijos valstybės privalo „grįžti į sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kurią paliko 1991 m.“ Kremlius argumentuoja tuo, jog trys Baltijos valstybės savotiškai „paveldėjo“ 1990 m. sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje įsipareigojimus kaip Sovietų Sąjungos sudedamąsias dalis, nepaisant to, jog SSRS buvo okupavusi šias valstybes.

3) Taip pat Rusija, kaip „kompensacijos“ dėl naujų narių į NATO priėmimą ir JAV karinių instaliacijų Rumunijoje ir Bulgarijoje, siekia, jog būtų apribotas (sumažintas) ginkluotės dislokavimas naujosiose ar potencialiose NATO narėse.

4) Politinis sprendimas pašalinti „karinių flangų“ apribojimus Rusijos pajėgų dislokavimui Šiaurės Kaukaze ir Rusijos šiaurės vakarų dalyje.

Be to, A. Antonovas perspėjo, jog, jei nebus pasiektas joks susitarimas dėl išvardintų ir kitų Rusijos reikalavimų, Rusija išlaiko teisę vienašališkai „suspenduoti sutarties galiojimą“ arba jos atsisakyti. Rusija laikosi pozicijos, jog sutarties galimas suspendavimas yra priemonė atgaivinti sutartį.

Rusija siekia kuo greitesnio sutarties įsigaliojimo, jog būtų pasiekti jos specifiniai tikslai Baltijos valstybių atžvilgiu, tačiau kartu Rusija nori, jog ši sutartis būtų „laikinai suspenduota“ tuo atveju, jei nepavyktų pasiekti savo specifinių tikslų.

Rusijos delegacijos darbotvarkė konferencijoje yra visiškai skirtinga nei ta, kokios tikėjosi Vakarų valstybės porą dienų prieš konferencijos pradžią. Vakarų valstybės tikėjosi, jog Rusija paprasčiausiai reikalaus 1999 m. sutarties ratifikavimo, o Vakarų valstybės sieks tai suderinti kūrybingesniu būdu, atsižvelgiant į Rusijos karių Moldovoje klausimą. Visgi Rusijos strateginės ambicijos Europoje, atrodo, aplenkia Vakarų prognozes.

Pagal 2007 m. birželio 13 d. Jamestown Foundation informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Žvilgsnis į Kubos ekonomiką

2016 09 28

Tokios didžiosios Azijos valstybės kaip Japonija ir Kinija vis dažniau dairosi į Kubą. Minėtas šalis domina prekybos ir investicijų perspektyvos šioje rinkoje. Irano prezidentas Hassanas Rouhani neseniai jau lankėsi Kuboje, o ir kiti pasaulio lyderiai atverčia naują santykių su ja puslapį. Keičiasi ir pačios Kubos politika – jos ekonomika darosi dinamiškesnė ir atviresnė. Tai kelia, pavyzdžiui, Japonijos susidomėjimą. Antra vertus, pertvarkos ir reformos nevyksta sparčiai, tad stiprių verslo partnerių atėjimas svarbus. 



Afrikos plėtra naujame kelyje

2016 09 21

Dažnai kalbama, kad tam tikras medaus mėnuo Afrikos šalių ekonomikoms baigėsi. Mažiau nei prieš dešimtmetį atrodė, kad žemyno svajonės pradeda pildytis, daugeliui valstybių fiksuojant įspūdingus bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtros rodiklius. Pastaruoju metu analitikai atkreipia dėmesį į sudėtingą realybę ir iššūkius, kai išlaikyti minėtus augimo tempus tampa vis sunkiau. Prie to prisideda lėtėjanti Kinijos ekonomika, smunkančios žaliavų kainos ir saugumo krizių poveikis. Afrikos metinis BVP augimas susilpnėjo nuo 4,9 proc. 2000–2008 metais iki vos 3,3 proc. 2010–2015-aisiais.



Germanas Bergeris. Latvijos kariuomenės pareigūnas įsitikinęs, kad „žaliesiems žmogeliukams“ užkirs kelią specialiųjų operacijų junginys

2016 09 15

Nacionalinių karinių pajėgų (NKP) Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vadas Juris Ušackis naujienų agentūrai LETA sakė, kad šio junginio karių Latvijoje netrukus patrigubės ir jie sugebės pastoti kelią „žaliesiems žmogeliukams“. 



Klausimai apie Europos ateitį

2016 09 14

Europos ateities plėtros gairėms ir šalių bendradarbiavimui ją vykdant didžiulę įtaką daro nesibaigiantys iššūkiai. Europos Sąjunga (ES) išgyvena rimtą egzistencinę krizę, kurią gilina Didžiosios Britanijos sprendimas pasitraukti iš Bendrijos – vadinamasis „Brexit“. Be to, sudėtinga tartis dėl daugelio klausimų: nuo klimato kaitos padarinių iki geopolitinių aspektų.



2017 metų pavasarį į Latviją atvyktų tarptautinis NATO batalionas

2016 09 08

Pagrindinius koordinuojamuosius darbus, susijusius su NATO kariškių dislokavimu Latvijoje, tvarkys Kanada.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2016 Geopolitinių Studijų Centras