Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai









   Rekomenduojame:













   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija nori kitokios sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje

2007 06 22

Rusijos inicijuota „Neįprastinė sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje dalyvių konferencija“ Vienoje, vykstanti nuo birželio 11 d., krypsta kita kryptimi nei buvo tikėtasi. Rusija faktiškai siūlo perrašyti 1999 m. priimtą sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kuri dar nėra ratifikuota visų sutarties dalyvių ir negalioja. Tik Rusija ir dar trys NVS narės yra ratifikavusios 1999 m. sutartį.

Visgi Rusija tebenori, jog 1999 m. sutartis įsigaliotų ir tik tada iš naujo derėtis dėl tam tikrų atskirų sričių, kur Rusija gali turėti vienašališką pranašumą. Rusijos delegacijos vadovas Anatolijus Antonovas birželio 12 d. savo oficialioje kalboje pateikė Rusijos nusiskundimus ir reikalavimus. Esminiai kalbos aspektai yra šie:

1) 1999 m. priimta sutartis dėl konvencinės ginkluotės Europoje turi būti ratifikuota ir privalo kuo greičiau įsigalioti arba turi būti pripažintas „laikinas galiojimas“ iki 2008 m. liepos 1 d.

2) Estija, Latvija ir Lietuva, ratifikavusios arba pripažinusios sutarties laikiną galiojimą, iš karto paklūsta sutarties apribojimams. Taip pat Maskva teigia, jog trys Baltijos valstybės privalo „grįžti į sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kurią paliko 1991 m.“ Kremlius argumentuoja tuo, jog trys Baltijos valstybės savotiškai „paveldėjo“ 1990 m. sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje įsipareigojimus kaip Sovietų Sąjungos sudedamąsias dalis, nepaisant to, jog SSRS buvo okupavusi šias valstybes.

3) Taip pat Rusija, kaip „kompensacijos“ dėl naujų narių į NATO priėmimą ir JAV karinių instaliacijų Rumunijoje ir Bulgarijoje, siekia, jog būtų apribotas (sumažintas) ginkluotės dislokavimas naujosiose ar potencialiose NATO narėse.

4) Politinis sprendimas pašalinti „karinių flangų“ apribojimus Rusijos pajėgų dislokavimui Šiaurės Kaukaze ir Rusijos šiaurės vakarų dalyje.

Be to, A. Antonovas perspėjo, jog, jei nebus pasiektas joks susitarimas dėl išvardintų ir kitų Rusijos reikalavimų, Rusija išlaiko teisę vienašališkai „suspenduoti sutarties galiojimą“ arba jos atsisakyti. Rusija laikosi pozicijos, jog sutarties galimas suspendavimas yra priemonė atgaivinti sutartį.

Rusija siekia kuo greitesnio sutarties įsigaliojimo, jog būtų pasiekti jos specifiniai tikslai Baltijos valstybių atžvilgiu, tačiau kartu Rusija nori, jog ši sutartis būtų „laikinai suspenduota“ tuo atveju, jei nepavyktų pasiekti savo specifinių tikslų.

Rusijos delegacijos darbotvarkė konferencijoje yra visiškai skirtinga nei ta, kokios tikėjosi Vakarų valstybės porą dienų prieš konferencijos pradžią. Vakarų valstybės tikėjosi, jog Rusija paprasčiausiai reikalaus 1999 m. sutarties ratifikavimo, o Vakarų valstybės sieks tai suderinti kūrybingesniu būdu, atsižvelgiant į Rusijos karių Moldovoje klausimą. Visgi Rusijos strateginės ambicijos Europoje, atrodo, aplenkia Vakarų prognozes.

Pagal 2007 m. birželio 13 d. Jamestown Foundation informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška









Davidas Usupašvilis: Rusija bando trikdyti Gruzijai ir Ukrainai integruotis į ES

2015 03 05

Gruzijos parlamento vadovo Davido Usupašvilio nuomone, Rusijos vykdoma politika yra kliūtis įgyvendinant Gruzijos ir Ukrainos asociacijos sutartis su Europos Sąjunga. Ši nuomonė nuskambėjo per viešnagę JAV ir buvo paskelbta Gruzijos parlamento spaudos tarnybos.



Europos politikos iliuzijos

2015 03 04

Europos Sąjunga (ES) išsiskyrė demokratinės integracijos principais. Narystė joje paremta laisva šalių narių valia, o ne karine jėga. Vienu metu ES netgi buvo galima vadinti tam tikra institucine inovacija, tačiau šiandien Bendrijoje daugėja konfliktų, o bendradarbiavimas atsiduria antrame plane. Apie tai portalui „Project Syndicate“ rašo buvęs NATO generalinis sekretorius Javieras Solana.



Sergejus Serebrovas. Ukraina apsirūpins mirtinais ginklais?

2015 02 27

Ukrainos kariškiai, ko gero, netrukus gautų pažangiausių ginklų, kurie pakeistų jėgų santykį šalies rytuose.



Taupymo reikšmė Europos visuomenei

2015 02 25

Per pastaruosius penkerius metus euro zona griebėsi virtinės nepopuliarių sprendimų, kurie nesulaukė šalių narių gyventojų palaikymo. Buvo susitelkta ties fiskaliniu taupymu ir struktūrinėmis reformomis. Tokia politika turėjo rimtų socialinių pasekmių. Jai priešinosi tiek Viduržemio jūros regiono šalys ir Airija, tiek Europos Sąjungos narė Prancūzija. Euro zonos lyderiams svarstant bloko ateities klausimus, vis ryškiau situaciją atspindi radikalios kairiosios partijos „Syriza“ atėjimas į valdžią Graikijoje. Tai kursto politinį ir ekonominį nestabilumą Europoje ir didina susiskaldymą. Regis, metas atkreipti dėmesį į Europos ekonominę strategiją.



Buvęs NATO generalinis sekretorius: Ukrainai nereikėjo atsisakyti branduolinių ginklų

2015 02 24

Ukrainos pavyzdys aiškiai parodė, kad orientacija į branduolinių ginklų neplatinimą, branduolinio arsenalo atsisakymas nepasiteisina, leidinyje „Herald Scotland“ teigia buvęs NATO generalinis sekretorius Džordžas Robertsonas (George Robertson).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2013 Geopolitinių Studijų Centras