Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai













   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija nori kitokios sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje

2007 06 22

Rusijos inicijuota „Neįprastinė sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje dalyvių konferencija“ Vienoje, vykstanti nuo birželio 11 d., krypsta kita kryptimi nei buvo tikėtasi. Rusija faktiškai siūlo perrašyti 1999 m. priimtą sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kuri dar nėra ratifikuota visų sutarties dalyvių ir negalioja. Tik Rusija ir dar trys NVS narės yra ratifikavusios 1999 m. sutartį.

Visgi Rusija tebenori, jog 1999 m. sutartis įsigaliotų ir tik tada iš naujo derėtis dėl tam tikrų atskirų sričių, kur Rusija gali turėti vienašališką pranašumą. Rusijos delegacijos vadovas Anatolijus Antonovas birželio 12 d. savo oficialioje kalboje pateikė Rusijos nusiskundimus ir reikalavimus. Esminiai kalbos aspektai yra šie:

1) 1999 m. priimta sutartis dėl konvencinės ginkluotės Europoje turi būti ratifikuota ir privalo kuo greičiau įsigalioti arba turi būti pripažintas „laikinas galiojimas“ iki 2008 m. liepos 1 d.

2) Estija, Latvija ir Lietuva, ratifikavusios arba pripažinusios sutarties laikiną galiojimą, iš karto paklūsta sutarties apribojimams. Taip pat Maskva teigia, jog trys Baltijos valstybės privalo „grįžti į sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kurią paliko 1991 m.“ Kremlius argumentuoja tuo, jog trys Baltijos valstybės savotiškai „paveldėjo“ 1990 m. sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje įsipareigojimus kaip Sovietų Sąjungos sudedamąsias dalis, nepaisant to, jog SSRS buvo okupavusi šias valstybes.

3) Taip pat Rusija, kaip „kompensacijos“ dėl naujų narių į NATO priėmimą ir JAV karinių instaliacijų Rumunijoje ir Bulgarijoje, siekia, jog būtų apribotas (sumažintas) ginkluotės dislokavimas naujosiose ar potencialiose NATO narėse.

4) Politinis sprendimas pašalinti „karinių flangų“ apribojimus Rusijos pajėgų dislokavimui Šiaurės Kaukaze ir Rusijos šiaurės vakarų dalyje.

Be to, A. Antonovas perspėjo, jog, jei nebus pasiektas joks susitarimas dėl išvardintų ir kitų Rusijos reikalavimų, Rusija išlaiko teisę vienašališkai „suspenduoti sutarties galiojimą“ arba jos atsisakyti. Rusija laikosi pozicijos, jog sutarties galimas suspendavimas yra priemonė atgaivinti sutartį.

Rusija siekia kuo greitesnio sutarties įsigaliojimo, jog būtų pasiekti jos specifiniai tikslai Baltijos valstybių atžvilgiu, tačiau kartu Rusija nori, jog ši sutartis būtų „laikinai suspenduota“ tuo atveju, jei nepavyktų pasiekti savo specifinių tikslų.

Rusijos delegacijos darbotvarkė konferencijoje yra visiškai skirtinga nei ta, kokios tikėjosi Vakarų valstybės porą dienų prieš konferencijos pradžią. Vakarų valstybės tikėjosi, jog Rusija paprasčiausiai reikalaus 1999 m. sutarties ratifikavimo, o Vakarų valstybės sieks tai suderinti kūrybingesniu būdu, atsižvelgiant į Rusijos karių Moldovoje klausimą. Visgi Rusijos strateginės ambicijos Europoje, atrodo, aplenkia Vakarų prognozes.

Pagal 2007 m. birželio 13 d. Jamestown Foundation informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


Kokį poveikį Lietuvai, Jūsų nuomone, turės mūsų šalyje apgyvendinti pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos?

Lietuvai jau šiuo metu trūksta darbo jėgos, o esant blogai demografinei situacijai ateityje jos trūks dar labiau, todėl pabėgėliai Lietuvai gali būti ekonomiškai naudingi
Lietuvoje ir taip pakanka išlaikytinių, gyvenančių iš pašalpų, o pabėgėliai tik padidins jų skaičių ir bus papildoma našta valstybei
Lietuva yra krikščioniška šalis, todėl lietuviai bet kuriuo atveju pabėgėliams turi ištiesti pagalbos ranką
Lietuvai tai nelabai aktualu, nes pagal kvotas priimti pabėgėliai ilgai Lietuvoje neužsibus, o išvyks į valstybes, kuriose yra aukštesnis gyvenimo ir socialinės pagalbos lygis






ES įmonės siekia įsitvirtinti Kinijoje

2016 06 22

Kinijoje veikiančios Europos įmonės susiduria su rimtais iššūkiais ir tai lemia ne tik antros pagal dydį pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimas. Vis dėlto šios bendrovės norėtų įtvirtinti savo plėtrą minėtoje valstybėje. Žvelgdamos į praeitį jos mato pusiau pilną stiklinę, kai lūkesčiai buvo dideli, tačiau vertinant ateities perspektyvas stiklinė yra pusiau tuščia. Tokias nuotaikas atspindi ir naujo verslo pasitikėjimo tyrimo rezultatai, paremti daugiau negu 500 Europos Sąjungos (ES) įmonių, veikiančių Kinijoje, atsakymais. Jos reprezentuoja beveik 40 proc. Europos verslo šioje Azijos milžinėje.



Tvarus vartojimas ir Vokietijos pozicija

2016 06 15

Tvaraus vartojimo modelio pasirinkimas nepriklauso vien nuo vartotojų įpročių ir požiūrio, kadangi svarbu suformuoti politiką, kuriose srityse turėtų vykti pokyčiai. Ekspertai mano, kad Vokietija galėtų būti jų pradininkė. Kasdienių prekių gamyba ir vartojimas daro milžinišką įtaką aplinkai. Tai gali būti maistas, drabužiai ar išmanieji telefonai. Produktai, kurie negali būti perdirbti, kenkia vandens kokybei, žemės ir oro ištekliams, tad gamyba bei vartojimas įgyja neigiamų ekologinių ir socialinių aspektų. Juos pakeisti gali tvarumą skatinanti tarptautinė ir nacionalinė politika.



JAV išbandė raketą su Ukrainos inžinierių patobulinta pirmąja pakopa

2016 06 10

Birželio 1 d. JAV Volopo (Wallops) saloje įsikūręs NASA kosminių skrydžių centras atliko raketos nešėjos „Antares“ sėkmingą antžeminį bandymą, pirmą po 2014 m. spalio 28 d. sprogimo, įvykusio praėjus kelioms sekundėms po starto.



Vokietija atsisakė Rusiją ir toliau laikyti partnere

2016 06 09

Kaip pranešė Vokietijos laikraštis „Die Welt“, šalies valdžia atnaujino nacionalinio saugumo politikos strategiją, išdėstytą vadinamojoje baltojoje knygoje. Pagal atnaujintą šį dokumentą, Rusija yra ne partnerė, o varžovė.



Vokietijos ir Prancūzijos ūkio plėtra – kelyje į stabilumą

2016 06 08

Vokietijos ir Prancūzijos centriniai bankai prognozuoja, kad dvi didžiausios Europos ekonomikos per ateinančius kelerius metus plėsis užtikrintai, nors augimo prognozes tenka šiek tiek apkarpyti. Vokietijos „Bundesbank“ planuoja, kad šiemet Vokietijos ekonomika stiebsis 1,7 proc., 2017 metais – sulėtės iki 1,4 proc., o 2018-aisiais – vėl paspartės iki 1,8 proc.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2016 Geopolitinių Studijų Centras