Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai













   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija nori kitokios sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje

2007 06 22

Rusijos inicijuota „Neįprastinė sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje dalyvių konferencija“ Vienoje, vykstanti nuo birželio 11 d., krypsta kita kryptimi nei buvo tikėtasi. Rusija faktiškai siūlo perrašyti 1999 m. priimtą sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kuri dar nėra ratifikuota visų sutarties dalyvių ir negalioja. Tik Rusija ir dar trys NVS narės yra ratifikavusios 1999 m. sutartį.

Visgi Rusija tebenori, jog 1999 m. sutartis įsigaliotų ir tik tada iš naujo derėtis dėl tam tikrų atskirų sričių, kur Rusija gali turėti vienašališką pranašumą. Rusijos delegacijos vadovas Anatolijus Antonovas birželio 12 d. savo oficialioje kalboje pateikė Rusijos nusiskundimus ir reikalavimus. Esminiai kalbos aspektai yra šie:

1) 1999 m. priimta sutartis dėl konvencinės ginkluotės Europoje turi būti ratifikuota ir privalo kuo greičiau įsigalioti arba turi būti pripažintas „laikinas galiojimas“ iki 2008 m. liepos 1 d.

2) Estija, Latvija ir Lietuva, ratifikavusios arba pripažinusios sutarties laikiną galiojimą, iš karto paklūsta sutarties apribojimams. Taip pat Maskva teigia, jog trys Baltijos valstybės privalo „grįžti į sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kurią paliko 1991 m.“ Kremlius argumentuoja tuo, jog trys Baltijos valstybės savotiškai „paveldėjo“ 1990 m. sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje įsipareigojimus kaip Sovietų Sąjungos sudedamąsias dalis, nepaisant to, jog SSRS buvo okupavusi šias valstybes.

3) Taip pat Rusija, kaip „kompensacijos“ dėl naujų narių į NATO priėmimą ir JAV karinių instaliacijų Rumunijoje ir Bulgarijoje, siekia, jog būtų apribotas (sumažintas) ginkluotės dislokavimas naujosiose ar potencialiose NATO narėse.

4) Politinis sprendimas pašalinti „karinių flangų“ apribojimus Rusijos pajėgų dislokavimui Šiaurės Kaukaze ir Rusijos šiaurės vakarų dalyje.

Be to, A. Antonovas perspėjo, jog, jei nebus pasiektas joks susitarimas dėl išvardintų ir kitų Rusijos reikalavimų, Rusija išlaiko teisę vienašališkai „suspenduoti sutarties galiojimą“ arba jos atsisakyti. Rusija laikosi pozicijos, jog sutarties galimas suspendavimas yra priemonė atgaivinti sutartį.

Rusija siekia kuo greitesnio sutarties įsigaliojimo, jog būtų pasiekti jos specifiniai tikslai Baltijos valstybių atžvilgiu, tačiau kartu Rusija nori, jog ši sutartis būtų „laikinai suspenduota“ tuo atveju, jei nepavyktų pasiekti savo specifinių tikslų.

Rusijos delegacijos darbotvarkė konferencijoje yra visiškai skirtinga nei ta, kokios tikėjosi Vakarų valstybės porą dienų prieš konferencijos pradžią. Vakarų valstybės tikėjosi, jog Rusija paprasčiausiai reikalaus 1999 m. sutarties ratifikavimo, o Vakarų valstybės sieks tai suderinti kūrybingesniu būdu, atsižvelgiant į Rusijos karių Moldovoje klausimą. Visgi Rusijos strateginės ambicijos Europoje, atrodo, aplenkia Vakarų prognozes.

Pagal 2007 m. birželio 13 d. Jamestown Foundation informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






(Ne)Jungtinė Karalystė

2016 11 30


Pastaruoju metu Jungtinė Karalystė yra vieninga tik savo pavadinimu. Skirtingi regionai ir pramonės sektoriai desperatiškai bando atsisakyti „kietojo Brexit“, referendume pasirinkto pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Be to, Škotija ima vis garsiau kalbėti apie nepriklausomybę, o JK vienijantys saitai darosi stipriai įtempti. Tai nėra laikini reiškiniai. Šalies piliečiai pasipiktinę dėl didžiulės struktūrinės nelygybės, o „Brexit“ tik padidins Didžiosios Britanijos regioninį susiskaldymą, greitai nuslops referendumo sukeltas optimizmas. Pajamų skirtumai šalyje yra vieni didžiausių Europoje. Vidutinės disponuojamosios namų ūkių pajamos Londono srityje yra 60 proc. didesnės nei daugelyje kitų regionų Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje.



ES gynyba nežinomybės ir krizių metu

2016 11 23


Pabėgėlių krizė, Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose, Didžiosios Britanijos sprendimas palikti Europos Sąjungą (ES) ir nuolatinė terorizmo grėsmė verčia Europą imtis veiksmų stiprinant gynybą. Europos Komisija (EK) ir Bendrijos šalys narės siūlo tam tikras iniciatyvas Europos gynybos pajėgumams sustiprinti, kurti nuolatinius karinius štabus, išduoti „gynybos obligacijas“ karinei įrangai pirkti, daugiau dėmesio skirti bendrai ginklų ir karinių technologijų gamybai. Europos lyderiai akcentuoja savo apsisprendimą siekti didesnio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos plotmėse. Tai svarbu ir lyderiavimo pasaulio politikoje kontekste, kuriam vis labiau stinga patikimumo.



Naujasis Moldovos prezidentas žadėjo išsaugoti bendradarbiavimą su ES

2016 11 18


Naujai išrinktas Moldovos vadovas Igoris Dodonas pareiškė: „Prezidentas negali būti prorusiškas arba proeuropietiškas. Prezidentas gins visos Moldovos interesus. 



JAV pritaikė sankcijas šešiems Kryme išrinktiems Rusijos Valstybės Dūmos deputatams

2016 11 17


Apie paskelbtas sankcijas, susijusias su pozicija dėl Ukrainos, pranešė JAV finansų ministerija. 



Vokietija didina išlaidas saugumui

2016 11 16


Vokietijos valdančioji koalicija susitarė dėl 2017 metų biudžeto projekto, kuriame numatomos didesnės išlaidos saugumui ir paramai. Daugiau lėšų taip pat bus skiriama kovai su migrantų krizės priežastimis. Vokietijos įstatymų leidėjai akcentuoja, kad minėtos priemonės yra dalis pastangų bandant įveikti augančias grėsmes saugumui. Tam pritaria Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), Bavarijos krikščionių socialinė sąjunga (CSU) ir Vokietijos socialdemokratai (SPD). Naujienų agentūra DPA praneša, kad dalis pinigų bus naudojama kuriant 4 300 naujų pozicijų Vokietijos policijoje bei saugumo pajėgose iki 2020 metų.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2016 Geopolitinių Studijų Centras