Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai









   Rekomenduojame:













   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija nori kitokios sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje

2007 06 22

Rusijos inicijuota „Neįprastinė sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje dalyvių konferencija“ Vienoje, vykstanti nuo birželio 11 d., krypsta kita kryptimi nei buvo tikėtasi. Rusija faktiškai siūlo perrašyti 1999 m. priimtą sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kuri dar nėra ratifikuota visų sutarties dalyvių ir negalioja. Tik Rusija ir dar trys NVS narės yra ratifikavusios 1999 m. sutartį.

Visgi Rusija tebenori, jog 1999 m. sutartis įsigaliotų ir tik tada iš naujo derėtis dėl tam tikrų atskirų sričių, kur Rusija gali turėti vienašališką pranašumą. Rusijos delegacijos vadovas Anatolijus Antonovas birželio 12 d. savo oficialioje kalboje pateikė Rusijos nusiskundimus ir reikalavimus. Esminiai kalbos aspektai yra šie:

1) 1999 m. priimta sutartis dėl konvencinės ginkluotės Europoje turi būti ratifikuota ir privalo kuo greičiau įsigalioti arba turi būti pripažintas „laikinas galiojimas“ iki 2008 m. liepos 1 d.

2) Estija, Latvija ir Lietuva, ratifikavusios arba pripažinusios sutarties laikiną galiojimą, iš karto paklūsta sutarties apribojimams. Taip pat Maskva teigia, jog trys Baltijos valstybės privalo „grįžti į sutartį dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kurią paliko 1991 m.“ Kremlius argumentuoja tuo, jog trys Baltijos valstybės savotiškai „paveldėjo“ 1990 m. sutarties dėl konvencinės ginkluotės Europoje įsipareigojimus kaip Sovietų Sąjungos sudedamąsias dalis, nepaisant to, jog SSRS buvo okupavusi šias valstybes.

3) Taip pat Rusija, kaip „kompensacijos“ dėl naujų narių į NATO priėmimą ir JAV karinių instaliacijų Rumunijoje ir Bulgarijoje, siekia, jog būtų apribotas (sumažintas) ginkluotės dislokavimas naujosiose ar potencialiose NATO narėse.

4) Politinis sprendimas pašalinti „karinių flangų“ apribojimus Rusijos pajėgų dislokavimui Šiaurės Kaukaze ir Rusijos šiaurės vakarų dalyje.

Be to, A. Antonovas perspėjo, jog, jei nebus pasiektas joks susitarimas dėl išvardintų ir kitų Rusijos reikalavimų, Rusija išlaiko teisę vienašališkai „suspenduoti sutarties galiojimą“ arba jos atsisakyti. Rusija laikosi pozicijos, jog sutarties galimas suspendavimas yra priemonė atgaivinti sutartį.

Rusija siekia kuo greitesnio sutarties įsigaliojimo, jog būtų pasiekti jos specifiniai tikslai Baltijos valstybių atžvilgiu, tačiau kartu Rusija nori, jog ši sutartis būtų „laikinai suspenduota“ tuo atveju, jei nepavyktų pasiekti savo specifinių tikslų.

Rusijos delegacijos darbotvarkė konferencijoje yra visiškai skirtinga nei ta, kokios tikėjosi Vakarų valstybės porą dienų prieš konferencijos pradžią. Vakarų valstybės tikėjosi, jog Rusija paprasčiausiai reikalaus 1999 m. sutarties ratifikavimo, o Vakarų valstybės sieks tai suderinti kūrybingesniu būdu, atsižvelgiant į Rusijos karių Moldovoje klausimą. Visgi Rusijos strateginės ambicijos Europoje, atrodo, aplenkia Vakarų prognozes.

Pagal 2007 m. birželio 13 d. Jamestown Foundation informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška









Gruzija ir Lietuva plėtos ekonominį bendradarbiavimą

2015 01 30

Apie tai, kad Gruzijos vyriausybė siekia ekonominio bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos vyriausybe, sausio 26 d. sakė Gruzijos ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo kartu su Lietuvos ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi. Jie, pasak I. Garibašvilio, aptarė dviejų valstybių bendradarbiavimo galimybes įvairiose srityse ir ypatingą dėmesį skyrė ekonomikai, prekybai.



Ekonomikos augimo ir klimato kaitos sąsajos

2015 01 28

Pasaulio ekonomikos forume Davose (Šveicarija) tvyrojo nerimas dėl silpnėjančios pasaulio ekonomikos plėtros, buvo daug diskutuojama, kaip išjudinti silpną visuotinio ūkio augimą, taip pat kalbėta apie aplinką tausojančių technologijų svarbą. Šiame kontekste itin svarbios valstybių finansuojamos investicijų programos. Verta akcentuoti Europos Komisijos pateiktą infrastruktūros plėtros planą (300 mlrd. eurų).



Lenkija žada padėti Ukrainai išvengti priklausomybės nuo Donbaso akmens anglių

2015 01 27

Lenkijos premjerė Ewa Kopacz per sausio 19 d. vykusią viešnagę Ukrainoje pažadėjo, kad Lenkija parems Ukrainą, kad ši galėtų modernizuoti savo šilumines elektrines.



Dmitrijus Muzalevskis. Vokietija perspėjo apie galimo karo Europoje grėsmę

2015 01 23

Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministro Franko Valterio Šteinmejerio (Frank–Walter Steinmeier) nuomone, Ukrainos rytuose tvyranti įtampa sudaro prielaidą Europoje prasidėti didelio masto karui. Vokietijos URM vadovas neatmeta galimybės, kad Ukrainos Donbase galėtų vėl įsiliepsnoti ginkluotasis konfliktas. „Šio konflikto pavojus išlieka“, – perspėjo F. V. Šteinmejeris sausio 15 d. interviu, kurį davė leidiniui „Hannoversche Allgemeine Zeitung“.



Anatolijus Tarasovas. Informacija, kad rusai įsiveržė į Ukrainą, pateikta žiniasklaidai

2015 01 22

Sausio 19 d. naujienų portalui „RBK – Ukraina“ antiteroristinės operacijos (ATO) Ukrainos rytuose atstovas Andrejus Lysenka pranešė, kad 600–700 Rusijos karių kirto Ukrainos sieną. 


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2013 Geopolitinių Studijų Centras