Politinė krizė ir bevaldystė Moldovoje tęsiasi. Rugsėjo 5 d. moldavai neatėjo į referendumą, kuriame turėjo balsuoti, ar rinkti šalies prezidentą tiesiogiai. Iki šiol jau apie dvidešimt metų jis buvo renkamas parlamento.

Vis sparčiau keičiantis tarptautinės politikos realijoms retas bandys nuginčyti, kad Francio Fukuyamos pranašystė apie istorijos pabaigą nepasitvirtino. Vakarų su JAV priešakyje pergalė po beveik dvidešimtmečio nebeatrodo tokia triuškinama, o demokratinis egzistavimo principas toli gražu nebe vienintelis pasirinkimas.

Kirgizijoje per penkerius metus įvyko jau antras valdžios perversmas. 2005-aisiais jis gavo „tulpių revoliucijos“ pavadinimą, o šiemet kai kurių apžvalgininkų buvo pramintas „Rozos revoliucija“ – pagal laikinosios šalies prezidentės Rozos Otunbajevos vardą ir su užuomina į Gruzijos „rožių revoliuciją“. Kirgizijoje šiais metais nuvilnijo ir dėl etninių nesutarimų kilęs smurto protrūkis – didžiausias šalyje po 1990 metų.

2009 metų liepos 12-ąją Lietuva jautėsi, lyg keliautų milžiniškų permainų link: naujai išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė rinkėjams žadėjo kirsianti oligarchijos slibinams galvas, o džiugindama verslininkus sakė gerinsianti santykius su Rusija ir pačiu trumpiausiu keliu (na tuo, pragmatiniu) išvesianti mus iš krizės ir į lietuvaičiams simboliu tapusius Vakarus.

Tragiškų įvykių kodas „Rugsėjo 11-oji“ (amerikiečiai jį dar trumpina: 9/11) žinomas visam pasauliui. 2001 m. rugsėjo 11-osios rytą, 8.46 val., Niujorke buvo susprogdintas Pasaulio prekybos centro (PPC) šiaurinis pastatas, o po 20 min. – ir pietinis. Po pusvalandžio dar vienas „Boeing 757“ smigo į Pentagono rūmus Vašingtono priemiestyje, o dar po 26 min. Pensilvanijos valstijoje į žemę krito ketvirtas keleivinis lėktuvas.

2010 m. rugsėjo 2-4 dienomis VšĮ „Geopolitinių studijų centras“ kartu su Centrinės Azijos fondu demokratijos vystymui (Kazachstanas) rengia apskritojo stalo diskusija „Santykių stiprinimas tarp regionų: Centrinė Azija ir Rytų Europa“. Renginys yra finansuojamas OSI (Open Society Institute) – Atviros visuomenės instituto, Rytai-Rytai: partnerystė be sienų programos.

Į seminarą Vilniuje pakviesti ekspertai iš Centrinės Azijos, Centrinės bei Rytų Europos ir Rusijos. Renginiu yra siekiama supažindinti Centrinės Azijos bei Rytų Europos šalių pilietines visuomenes bei valstybines institucijas su įvairias klausimais, tokiais kaip energetinis saugumas, etniniai konfliktai ir regioninis saugumas, religinė ir tarptautinė įtaka Centrinės Azijos šalyse.

Pagrindiniai diskusijų klausimai numatomi:

• JAV, Rusijos Federacijos, Kinijos ir ES interesai Centrinėje Azijoje bei politikos įgyvendinimo priemonės;
  
• Baltijos jūros ir Centrinės Azijos regionų bendradarbiavimas ESBO pirmininkavimo kontekste;
  
• Islamas ir etninė priklausomybė kaip tapatybės elementas Centrinėje Azijoje;
  
• Santykių stiprinimas tarp regionų: bendradarbiavimo ir bendrų projektų galimybės;
  
• Tadžikistanas: prieš ir po pilietinio karo;
  
• Turkmėnistanas: prieš ir po Turkmėnbaši mirties;
  
• Uzbekistanas: Islamo Karimovo režimas – kas bus po jo?
  
• Kirgizija: prieš ir po 2005 m. „Kovo įvykių“ (Tulpių revoliucija) ir 2010 m. „Balandžio įvykių“;
  
• Stabilumo pagrindai Kazachstane.

Užpildytą dalyvio registracijos anketą, prašome atsiųsti iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. el. pašto adresu info@geopolitika.lt

Preliminari darbotvarkė anglų kalba. (Renginio darbinės kalbos: anglų k. ir rusų k.)

Įvairių ekspertų teigimu, greta kitų šiuo metu tarptautiniam saugumui aktualių iššūkių galima įvardinti ir Šiaurės Korėjos karinės jėgos panaudojimo už šios valstybės ribų grėsmę. Tokius būgštavimus pirmiausia galima grįsti pastarąjį pusmetį sparčiai augančia įtampa Korėjos pusiasalyje ir vis dažnesniais Pchenjano grasinimais panaudoti karinę jėgą prieš Pietų Korėją, JAV bei kai kurias kitas valstybes.

Naujienos, kad Kinija pasivijo Japoniją, kaip antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką, nebuvo staigmena.

Maskva neketina kalbėtis su Gruzijos prezidentu M. Saakašviliu.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pranešėja politikos klausimais Sinika Hurskainen  rugpjūčio 23 d.  Baltarusijos Nacionalinio susirinkimo Atstovų Tarybos pirmininko pavaduotojui Viktorui Guminskiui  pasakė, kad į Baltarusijos Respubliką atvyko norėdama „surinkti daugiau informacijos, per susitikimus aptarti, kas vyksta valstybėje“.

Net vizito išvakarėse Rygos mero Nilo Ušakovo spaudos sekretorė Ana Kononova prisipažino, kad Jurijaus Lužkovo viešnagės programa dar nesuderinta.

Praeitą savaitę Rusijos ir Armėnijos prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Seržas Sarkisianas pasirašė protokolą, pratęsiantį 1995 m. dvišalę gynybos sutartį. Jame yra keli svarbūs niuansai.

2003 m. gegužės 1 d. tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas V. Bušas paskelbė apie karinių operacijų Irake pabaigą.

Aleksandras Lukašenka laikomas paskutiniu Europos diktatoriumi, tačiau jo, kaip Baltarusijos prezidento, dienos gali būti suskaičiuotos.