Geopolitika - Kitos šalys


	Lietuva
	Euroatlantinės organizacijos
	Rusija
	Kitos šalys
	Saugumas ir grėsmės
	Energetika
	Užsienio spaudos apžvalgos
	Leidiniai

Rekomenduojame:

Mus remia:

Kitos šalys


	Kontrabandos operacijos (2411) Diamid Shletus 2017 04 28 Kontrabandos operacijos vaizdo.


	Minskas ir Maskva: tarp meilės ir neapykantos (87) Parengė Jūratė Važgauskaitė, Lietuvos žinios 2017 04 24 Iš pirmo žvilgsnio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka – turi ne vieną priežastį būti bičiuliais. Abu vadovauja rusakalbių valstybėms, šios valstybės sujungtos federaline sutartimi, o jų lyderių nekankina nemiga dėl įkalintų ar „dingusių“ politinių oponentų, supančiotos žiniasklaidos ar griežto tono kalbant su Vakarais, rašo politico.eu.


	L. Kojala. Trumpas keičia nuomonę. Ir ačiū jam už tai (5) Linas Kojala, LRT.LT 2017 04 21 Pakanka vos trijų mėnesių JAV prezidento poste, kad požiūris į užsienio politiką imtų keistis. Donaldas Trumpas jau suvokia, kad ne tik vadovauja didžiausiai pasaulio valstybei, tačiau ir atlieka laisvojo pasaulio lyderio vaidmenį.


	Ko siekia Kremlius? Lenkijos ir Ukrainos atvejis (26) Marijuš Antonovič, Lietuvos žinios 2017 04 17 Įsibėgėjantis Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos procesas dėl Lietuvos interesų išdavystės galbūt įkaitins pastarųjų savaičių diskusiją dėl to, kaip Lietuvoje veikia Rusijos slaptosios tarnybos. Ją išprovokavo Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento paskelbta vieša ataskaita apie grėsmes nacionaliniam saugumui. Bene daugiausia aistrų sukėlė sakinys apie „išskirtinių teisių“ suteikimą Lietuvos lenkams. Esą to gali pareikalauti ir Lietuvos rusai. Nors VSD vadovybė pareiškė, kad turėjo mintyje separatizmą, viešojoje erdvėje kilo diskusija, kas Kremliui palankiau: „išskirtinių teisių“ suteikimas ar jų nesuteikimas. Norint rasti atsakymą į šį klausimą, reikia pasinaudoti mūsų kaimynų patirtimi – neseni Lenkijos ir Ukrainos įvykiai puikiai atskleidė Kremliaus veiklos principus.


	Kruvina Stalino svajonė: Baltijos šalys – „sovietinės vitrinos“ (66) Rasa Pakalkienė, Lietuvos žinios 2017 04 11 Baltijos šalys Josifui Stalinui turėjo būti tarsi išvalytos sovietinės vitrinos – tokią išvadą galima padaryti paklausius maskviečio istoriko Nikitos Petrovo pasakojimo. O pats „valymas“ buvo daromas pagal jau išbandytą 1937–1938 metų sovietinių represijų scenarijų.


	Europos Parlamentas panaikino vizų reikalavimą ukrainiečiams (26) Europos Parlamento informacija 2017 04 06 Per pastaruosius trejus metus Europos Parlamentas nuolat rodė solidarumą Ukrainos atžvilgiu – remdamas jos piliečių siekį įgyvendinti pokyčius ir suartėti su Europos Sąjunga, smerkdamas Rusijos agresiją ir neteisėtą Krymo aneksiją, skatindamas politines ir ekonomines reformas šalyje. ES bevizis režimas Ukrainai – naujausias tokios paramos pavyzdys.

Rusų pasaulis be ribų (8)

Aleksandras Noinecas
2017 04 06

veidas.lt

Aleksandras Noinecas: taip jau susiklostė, kad vis lankausi įvairių televizijų laidose, kuriose man, kaip Rusijos nacionalistui, įvairūs žurnalistai užduoda tą patį klausimą: kur yra „rusų pasaulio“ ribos, kokios yra Rusijos ribos, kokiose ribose turėtų gyventi Rusijos žmonės?

Atsakau: užduodate keistus klausimus, gerbiamieji ponai.

Karai su laiku (14)

Aleksejus Polikovskis
2017 04 03

Mes dar iki šiol vaizduojame save kaip didžiąją jėgą, kuri pati sau suteikė teisę pajungti tautas.

1799 metais Suvorovas perėjo Alpes. Šis žygis, aprašytas rusų prozoje ir pavaizduotas tapyboje, pateko į karinės istorijos analus ir iki šiol žavi kovinių aprašymų ir didvyriškų paveikslų mėgėjus. Tačiau visuose apsakymuose apie tai, kaip karininkų šalikais raišiojo rąstus, kad jais pereitų per Velnio tiltą, kaip ėjo per debesis ir ant užpakalių čiuožė nuo snieguotų uolų, kažkaip pasimeta klausimas, kam visa tai buvo reikalinga ir apskritai – koks buvo viso šio žygio tikslas. Ir tikrai, ko rusų feldmaršalas su 20 tūkstančių karių per Alpes ėjo į Šveicariją?


	Kur link suka Filipinai? (34) Rokas Markauskas 2017 03 31 Filipinai yra Vakarų civilizacijai priskiriama valstybė. Į vakarietiškų šalių šeimą Filipinai įsiliejo dar 1521 m., kai garsusis keliautojas Fernandas Magelanas plaukdamas aplink pasaulį nusprendė išsilaipinti vienoje iš Filipinų salų, o ten viešėdamas supažindino dalį vietinių su krikščionybe. Nuo tos dienos šis salynas vieną po kito perima mūsų civilizacijos laimėjimus, o kai kuriose srityse net imasi lyderystės, pavyzdžiui, ši valstybė buvo viena iš JT steigėjų. Taigi, kaip ir kiekvienai Vakarų civilizacijos daliai, taip ir šiam pakraščiui demokratija, žmogaus teisės ir laisvės yra vertybės. Šioms vertybėms Filipinuose ne kartą buvo iškilęs pavojus, kitaip sakant, valstybė patyrė ne vieną bandymą įvesti diktatūrą. Sėkmingiausias iš jų – Ferdinando Marcoso valdymo laikotarpis (1965–1986), kai buvo nevengiama naudoti autoritarinius valdymo metodus. Vis dėlto filipiniečiams pavyko susigrąžinti demokratinę santvarką. Tačiau atrodo, kad naujasis Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte vėl stumia šalį į demokratijos krizę.


	50–asis ES sutarties straipsnis: kaip bus sprendžiama ES ir JK santykių ateitis (1) Europos Parlamento informacija 2017 03 29 Trečiadienį, kovo 29 dieną, Jungtinė Karalystė praneš Europos Vadovų Tarybai apie savo ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos. Tai leis pradėti formalų išstojimo procesą pagal ES sutarties 50–ąjį straipsnį, įskaitant derybas dėl susitarimo, kuriuo bus nustatyta JK išstojimo iš ES tvarka. Derybų trukmė – dveji metai, nebent abi pusės vieningai nuspręstų jas pratęsti. Be to, JK ir ES turės susitarti dėl būsimų santykių. Sužinokite daugiau apie JK išstojimo iš ES procesą ir Parlamento vaidmenį jame.


	Po protestų Baltarusijoje ir Rusijoje – pabėgėlių į Lietuvą banga? (3) Rasa Pakalkienė, Lietuvos žinios 2017 03 28 Sekmadienį Rusijoje kilusią didžiulę protestų prieš korupciją bangą, su kuria policija tvarkėsi grubiais sulaikymais, pirmadienį pakeitė kita – tolimųjų reisų vairuotojų streikas. Šeštadienį Baltarusijos sostinėje Minske surengtas nesankcionuotas opozicijos mitingas baigėsi sulaikymais ir pareigūnų smurtu. Kodėl tai vyksta ir ko toliau galima tikėtis šiose kaimyninėse šalyse – didesnių represijų ar režimų nuolaidų žmonėms?


	Rytų Ukraina: artilerijos mūšiai kiekvieną naktį (28) Rasa Pakalkienė, Lietuvos žinios 2017 03 22 „Karas – tai nesibaigiantys siužetai“, – teigė Ukrainos karys savanoris. Ukrainos Rytų fronto zonoje jis ne tik kovoja už savo kraštą, bet ir fotografuoja tai, kas ten darosi. Kaip atrodo karas? „Apšaudymai, aukos, kraujas, purvas...“, – vardijo ukrainietis. Jurijus Velička – garsiojo Ukrainos 46-ojo specialiosios paskirties savanorių bataliono „Donbas-Ukraina“ karys. Prieš dvejus metus stojęs kariauti ir tapęs tankistu, J. Veličko apsiginklavo ir kitu ginklu – fotoaparatu, kuriuo ėmė fiksuoti ir mūšius fronto zonoje, ir karo kasdienybę. Taip karį ėmė lydėti šaukinys „Fotografas“.


	Glazjevo įrašai, Donbaso konflikto kilmė ir Minsko susitarimai (26) Andreas Umland 2017 03 20 Kokia yra ginkluoto konflikto, alinančio Rytų Ukrainą nuo 2014 m., kilmė? Kokį vaidmenį Rusija vaidino eskaluojant beginklį pasipriešinimą Donbase po Euromaidano revoliucijos pergalės? Kada, kaip ir kokiu lygmeniu įsitraukė Maskva? Kokia buvo vietinių šaltinių svarba konfliktui, palyginti su išoriniais veiksniais, t. y. Kremliaus slaptais veiksmais Ukrainoje? Tai, kaip mes atsakysime į šiuos klausimus, turės ilgalaikių pasekmių Vakarų minčiai, politikai ir diplomatijai, nukreiptoms į Rusiją ir Ukrainą ateityje. Neseniai buvo paviešinta naujų įrodymų ir tyrimų rezultatų, geriau nušviečiančių situaciją.


	Japonijos ambasadorius Lietuvoje T. Shigeeda: „Japonija Lietuvą vertina, kaip vieną geriausių partnerių Europoje“ (1) Simona Sutkutė, VDU Marketingo ir komunikacijos departamentas 2017 03 14 Kovo 13 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įsteigtas japonistiką skatinantis Global Japan Office (GJO), kuris yra pirmasis toks Šiaurės Rytų Europoje ir Baltijos šalių regione. GJO koordinatoriumi Japonijoje tapo naujasis VDU partneris Tokijo Užsienio studijų universitetas (TUFS).


	Ar Japonijai ateina nerimo dienos? (5) Viktoras Denisenko 2017 03 09 Japonija gyvena ne pačioje draugiškiausioje aplinkoje. Tarp jos kaimynų yra neprognozuojama Šiaurės Korėja, kuri pastaruoju metu mėgsta grasinti branduolinio ginklo panaudojimu. Nepalankiai klostosi ir santykiai su Kinija. Tokijas ir Pekinas nesutaria dėl salų Rytų Kinijos jūroje. Kitų salų problema temdo ir Japonijos santykius su Rusija. Maskva atsisako net svarstyti galimybę grąžinti Japonijai Kurilų salyną, atitekusį Rusijai po Antrojo pasaulinio karo. Šis teritorinis ginčas tapo esmine priežastimi, dėl kurios tarp Rusijos ir Japonijos iki šiol nėra pasirašyta taikos sutartis.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 >>>

Paieška

Iššūkių aplinkai geopolitika (1328)

2017 03 08

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (335)

2017 03 01

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (363)

2017 02 22

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Kinijai reikalinga nauja strategija (760)

2017 02 15

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje.

Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (194)

2017 02 08

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (44)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (282)

2017 02 01

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).