Šių metų pabaigoje priimti Rusijos ir Lenkijos sprendimai leidžia kalbėti apie didėjantį šių valstybių energetinio bendradarbiavimo aktyvumą. Spalio 29 d. Rusija ir Lenkija pasirašė sutartį dėl rusiškų gamtinių dujų tiekimo iki 2022 metų. Remiantis šiuo dokumentu, Lenkija įsipareigojo nuo 2011 m. iš Rusijos gamtinių dujų milžino „Gazprom“ kasmet pirkti 11 mlrd. kubinių metrų dujų (šiemet įsigijo tik 9,7 mlrd. kubinių metrų).

Pirmoje reportažo dalyje buvo kalbėta apie Baltarusijoje gruodžio 19 d. numatytus prezidento rinkimus. Šiame straipsnyje aptariami šalies ekonomikos aspektai ir verslo ryšiai su Lietuva. Į autorės pateiktus klausimus atsakė Mizeso mokslinio tiriamojo centro jaunieji ekonomikos ekspertai.

Mielieji skaitytojai,

„Geopolitika.lt“ kolektyvas sveikina Jus su Šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais Metais. Širdingai dėkojame, kad visus šiuos metus buvote su mumis, skaitėte mūsų straipsnius, rašėte savo komentarus. Ateinančiais Triušio (Katino) metais linkime Jums daug naujų žinių, prasmingų atradimų ir tiesiog laimingų akimirkų bei pažadame ir toliau džiuginti Jus savo darbu.

„Geopolitika.lt“ kolektyvas

Stebuklinga ta kalendorinių metų pabaiga – gruodis. Jo gale keičiasi dienos ir nakties santykis. Prie Jos Didenybės Gamtos pokyčių prisitaikiusios ir religinės šventės – nuo neatmenamų laikų, iš pagonybės, stabmeldystės ir tikėjimo Aukščiausiuoju sumišusios ceremonijos. Simboliška ir dėsninga, kad į šios civilizacijos metų finalą sueina kone svarbiausios visų religijų šventės.

Interviu latvių dienraščiui „Diena“ buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka klausimą, ar sutinka, kad Vakarai šiandien Ukrainą vertina skeptiškiau nei jo prezidentavimo metais, atrėmė replika, kad Europos politika kenčia dėl ambicijų stokos ir dažnai atrodo neaiški ir savitikslė, tarsi koks savaiminis gėris, nereikalaujantis įrodymų nei argumentavimo. Ir Ukrainos integravimasis į Europos Sąjungą (ES) suprantamas kaip vienpusis (tai yra Ukrainos) veiksmas.

Šių metų balandžio 8 d. Prahoje JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos Federacijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė naują Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (Strategic Arms Reduction Treaty; START). Ši sutartis įpareigoja abi valstybes gerokai sumažinti branduolinio ginklo atsargas: branduolinių užtaisų numatyta sumažinti trečdaliu (nuo 2200 iki 1500), jų nešėjų skaičius kiekvienoje valstybėje negali viršyti 800.

Gruodžio 19 d. Baltarusijoje numatyti prezidento rinkimai. Yra įregistruota 10 kandidatų – Aleksandras Lukašenka, Vladimiras Nekliajevas, Andrejus Sanikovas, Jaroslavas Romančiukas ir kiti, visuomenei nelabai žinomi pretendentai į prezidento postą. Šalies žmonės nori pokyčių, nori laisvai gyventi, keliauti ir reikšti savo nuomonę; kaip sakė viena studentė – „aš noriu kvėpuoti laisve“.

Visa savaitė iki gruodžio 10-osios, kai Stokholme ir Osle bus įteikiamos 2010 metų Nobelio premijos, žiniasklaidos ironiškai vadinama „mokslo, kultūros ir politikos orgijos“ dienomis. Mat šiemet šios iškilmės susijusios ne tik su solidžiais apdovanojimais tiksliųjų mokslų, literatūros ir taikos srityse, bet ir su skandalingais įvykiais bei detalėmis, kurios kompromituoja šį pasaulinį renginį.

Viešąjį protą blaško įaudrintos įvykių bangos. Per savaitę ar panašiai - trys pagrindinės naujienos. Ir su jomis ar pro jas bešviečią didieji lūkesčiai. „The Great Expectations“ - yra toks Ch. Dickenso romanas.

Nuo tariamo stabilumo iki realaus nestabilumo – mažiau negu vienas žingsnis. Tai šiemet parodė įvykiai Kirgizijoje, vėl atkreipę dėmesį į Centrinės Azijos regioną. Ši respublika ne vienintelė gyveno ir, ko gero, tebegyvena tariamo stabilumo būsenos. Tą patį galima pasakyti ir apie Tadžikistaną, kurio posovietinėje istorijoje žioji pilietinio karo (1992–1997) žaizda.

Irano atominė elektrinė jau tapo faktu: spalio 26 dieną reaktoriai pradėti pildyti branduoliniu kuru, o elektros energija turi būti pradėta gaminti 2011 metų pradžioje, tačiau vis netyla kalbos dėl tikrosios šios elektrinės paskirties ir galimos grėsmės tarptautiniam saugumui. Kodėl ir kokiems tikslams Iranui iš tiesų reikalinga atominė elektrinė? Kokią naudą šaliai ir kokią grėsmę pasauliui ji žada?

Lapkričio 23-iąją įvykęs Šiaurės ir Pietų Korėjų konfliktas prie pat vadinamosios Šiaurinės pasienio linijos (Northern Limit Line, NLL) yra didžiausias nuo 1953 m. pasibaigusio karo Korėjos pusiasalyje. Naktį Šiaurės Korėjos artilerija netikėtai paleido keliasdešimt sviedinių į nedidukę Jonpchjondo salelę. Per apšaudymą žuvo du Pietų Korėjos kareiviai ir du civiliai, keliasdešimt buvo sužeista, sugriauta ir padegta apie 60 pastatų.

Afrika daugeliui asocijuojasi su širdimi tiek dėl šio žemyno formos ir geografinės padėties Žemės rutulyje, tiek dėl to, kad vargingumu, nepritekliumi, skurstančiais vaikais ji sutirpdo širdis. Kiti lygina Afriką su vynuogių keke ne tik dėl žemyno pavidalo, bet ir dėl to, kad tai vienas turtingiausių gamtinių išteklių planetos žemynų. Iš tiesų Afrikos unikalumas slypi tame, kad ji yra ir viena, ir kita, ir ne tik tai, o dar daug daugiau.

Dvi dienas Portugalijos sostinėje vykęs NATO šalių viršūnių susitikimas įtiko, kaip sakoma, „ir mūsiškiams, ir jūsiškiams“. Tokių susitikimų dalyviai gal per lengva ranka juose priimamus sprendimus pakrikštija istoriniais, tačiau Aljanso sesija Lisabonoje netikėtai pradžiugino tiek šiapus, tiek anapus Atlanto. Tiktai tie akcentai buvo sudėlioti kitur...

Spalio 20 d. Minske Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka. Vizitą, per kurį buvo pasirašytas susitarimas dėl paprastesnio sienos kirtimo, aptarti klausimai, susiję su bendradarbiavimu energetikos srityje, ir atkreiptas dėmesys į galbūt demokratiškesnius ir skaidresnius artėjančius šios šalies prezidento rinkimus, Lietuvos ir Baltarusijos apžvalgininkai ir politologai vertina nevienareikšmiškai.

Kalbant apie Afriką, vis dažniau užsimenama apie ekonominius klausimus. Ji įvardijama kaip didžiulių galimybių regionas, bet kai kurie ekspertai nusiteikę skeptiškai, ypač kalbėdami apie ekonomikos pakilimo trukmę.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).