Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Saudo Arabija ir Vakarai: karaliaus Abdulos palikimas (2)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 03 06

Šių metų sausio 23-iąją būdamas 90-ties metų mirė Saudo Arabijos karalius Abdula (Abdullah Bin Abdulaziz Al Saud), karalystę oficialiai valdęs nuo 2005-ųjų. De facto, prieš tai karaliavusį netikrą brolį Fahdą ištikus infarktui, Abdula Saudo Arabiją valdė jau nuo 1995-ųjų. Tad nenuostabu, jog neseniai mirusio monarcho palikimas aptariamas tarptautinėje spaudoje tiek valstybių vadovų, tiek politikos ekspertų. Vakarų lyderiai Abdulą giria už realų ar tariamą progresyvumą, na o šitokias pagyras galima įvertinti tik platesniame kontekste, bent iš dalies nusakančiame ir patį karaliaus politinį palikimą...

 
 
  Armėnijos motyvai prisijungti prie Eurazijos ekonominės sąjungos (66)

Vaidotas Šernius
2015 03 04

Šių metų sausio 1 d. Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos Muitų sąjunga perėjo į aukščiausią regioninės integracijos lygį – oficialiai pradėjo veikti Eurazijos ekonominė sąjunga (EAES). Armėnija, nors ir neturi bendros sienos su naujosios sąjungos nariais, sausio 2 d. prisijungė prie EAES ir tapo pirmąja valstybe, prisijungusia prie sąjungos steigėjų trio.

 
 
  Rusija Viduržemio jūros regione (18)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 03 02

Neseniai Kipro prezidento N. Anastasiadžio neaiškiai išsakyta ir apžvalgininkų bemat išplėtota žinia, kad Kipre gali atsirasti Rusijos karinės bazės (oro pajėgų bazė ir laivyno bazė), daug kam tapo didele staigmena. Kartu tai yra gera proga aptarti pastarojo meto Maskvos politiką Viduržemio jūros regione. Atrodo, kad strateginiai Kremliaus užmojai jame yra gana platūs. Tačiau apie viską nuo pradžių.

 
 
  Padniestrė – dar vienas bastionas Putino kare (32)

Justina Kariniauskaitė
2015 02 27

Rusija akivaizdžiai rodo pasauliui, kad siekia išlaikyti savo įtaką posovietinėse zonose, ypač ten, kur rusakalbiai gyventojai sudaro daugumą arba netoli to. Kol visų akys krypsta į kovas Ukrainoje, kaimyninėje Moldovoje kunkuliuoja kitas prorusiškas katilas. Padniestrės konfliktas – vienas iš užsitęsusių interesų susikirtimo taškų posovietinių respublikų teritorijose. Separatistinis Moldovos regionas tarsi juoda dėmė Europos žemėlapyje, čia susikerta trijų šalių – Moldovos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos – ambicijos. Tik puse lūpų išsitariama, kad šiame Moldovos regione, kuris ribojasi su pietvakarių Ukraina, gali įsižiebti dar vienas Rusijos karo frontas.

 
 
  B. Obamos kreipimasis – „šlubuojančios anties“ realybė (30)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 02 20

JAV prezidentas kreipėsi į tautą Kongrese (video; tekstas). Paliekant nuošalyje vidines Amerikos aktualijas (šiuo atveju B. Obama turėjo teisę pasigirti tam tikrais laimėjimais), galima pažymėti, kad tarptautinėje arenoje ji išgyvena ne pačius geriausius laikus, ir šiame kontekste prezidento kalba atrodė gana silpnai (užsienio politikai jis skyrė palyginti nedaug laiko, ir tai veda prie minties, kad pasigirti ypatingai nėra kuo). Tai buvo tikras „šlubuojančios anties“ kreipimasis.

 
 
  Šaltojo karo liekana ant išnykimo ribos? (2)

Inga Sapronaitytė
2015 02 18

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama, pakalbėjęs telefonu su Kubos lyderiu Rauliu Castro, paskelbė sieksiantis diplomatinių santykių atkūrimo su daugiau nei 50 metų blokuojama kaimynine šalimi. Panašų pranešimą tuo pačiu metu padarė ir Kubos lyderis, ragindamas JAV panaikinti prekybos embargą, ilgai žalojusį šalies ekonomiką. Šis proveržis dvišaliuose Kubos ir JAV santykiuose apžvalgininkų vertinamas labai teigiamai: atšilimas ekonominiu požiūriu būtų naudingas ne tik Kubai, bet ir visam Lotynų Amerikos regionui. Be to, teigiami pokyčiai Kubos atžvilgiu galėtų būti traktuojami kaip sėkmingas B. Obamos vedamos užsienio politikos pavyzdys.

 
 
  CŽV sulaikymo ir tardymo programos ataskaita: karo nusikaltimai bei kitokios autoritarizmo apraiškos (2)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 02 13

Apie 6,2 milijono puslapių dokumentų, nuotraukų ir kitokių CŽV duomenų – tiek informacijos išanalizavęs specialus JAV Senato komitetas 2014-ųjų gruodį paskelbė savo darbo ataskaitą. Komitetas buvo sukurtas tam, kad įvertintų vadinamųjų CŽV sugriežtintų tardymo metodų programą ir kaip ji veikė 2002–2007 metais. Dėl to, ką apie CŽV darbą ir JAV užsienio politiką atskleidė ši ataskaita, užvirė diskusijos tiek pačiose JAV, tiek už jų ribų. Todėl yra įdomu apžvelgti šią ataskaitą bei jos keliamus klausimus kaip vieną skandalingiausių 2014-aisiais publikuotų dokumentų.

 
 
  Iranas Maskvos taikiklyje

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 02 09

Praėjo nepastebimai, bet vertas dėmesio. Čia apie Rusijos gynybos ministro S. Šoigu vizitą į Teheraną. Per jį buvo pasirašyta karinio bendradarbiavimo sutartis (pirma tokia per visą šalių santykių istoriją), numatanti veiksmų koordinavimą kovojant su terorizmu bei narkotikų prekyba ir vykdant taikos palaikymo operacijas, bendrų štabų pratybų rengimą, karinių kadrų ruošimą. Taip pat tarsi buvo išspręstas ginčas dėl priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų C-300 pardavimo Iranui, tik kol kas neaišku, kokiu būdu. Tačiau šiuo atveju svarbesnis yra bendras Rusijos žygio į pietus aspektas.

 
 
  Karas ir ekonomika (99)

Viktoras Denisenko
2015 02 06

Nepaisydama visų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų Rusija užsispyrusi tikina, kad nedalyvauja kare su Ukraina, kuris yra vykdomas vadinamųjų separatistų (tarp jų – daug iš Rusijos atvykusių samdinių) pastangomis. Tačiau Europos Sąjunga, JAV ir kitos Vakarų pasauliui priskiriamos šalys neturi abejonių dėl tikrojo Maskvos vaidmens rytų Ukrainos krizėje. Jau daugiau nei dešimt mėnesių Kremliaus poziciją bandoma paveikti ekonominėmis sankcijomis, kurių poveikį Rusija pagaliau pajuto praėjusių metų pabaigoje. Vertinant dabartinę geopolitinę ir ekonominę situaciją, prognozės Rusijai yra ne itin optimistiškos...

 
 
  H. Kissingeris darytų kitaip (7)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 02 04

Tokie žmonės kaip Z. Brzezinskis ir H. Kissingeris savo kalbose ir knygose transliuoja amerikietiško elito (ar bent tam tikros įtakingos jo dalies) pažiūras į įvairius JAV užsienio politikos aspektus. Todėl visuomet verta detaliau paanalizuoti šių ekspertų viešai išsakomas nuomones. Šį kartą – H. Kissingerio, kuris aplankė JAV Užsienio reikalų tarybą ir atsakė į klausimus apie šaltąjį karą bei šiandienines tarptautinės politikos aktualijas (pokalbio tekstas; video).

 
 
  Įvykiai Ukrainoje kaip vienas lūžio šiuolaikinėje Baltarusijos istorijoje etapų (13)

Viktor Odinočenko, Gomelis
2015 02 02

Nors straipsnio pavadinime esama tam tikro paradoksalumo, jame ir daug tiesos. Norima pabrėžti didelę įvykių Ukrainoje 2013–2014 metais reikšmę Baltarusijai. Jie padarė įtaką požiūriui į Rusiją ir atskleidė dabartinės Baltarusijos valdžios geopolitinės orientacijos, taip pat A. Lukašenkos, kuris vadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi, politikos specifiką.

 
 
  „Boko Haram“ – Nigerijos „Islamo valstybė“?

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 01 30

Sausio 10-ąją Nigerijos Maidugurio miesto turguje nugriaudėjo sprogimas, nusinešęs daugiau nei 20 gyvybių ir sužeidęs dešimtis žmonių. Be to, kad šis incidentas savaime yra didžiulė tragedija, grotesko jam prideda tai, jog turguje islamistų grupės „Boko Haram“ susisprogdinti buvo priversta maža mergaitė. Nors vaikų-karių fenomenas pasaulyje žinomas jau ne vieną dešimtmetį, vaikų kaip gyvų bombų naudojimas žiniasklaidos jau pavadintas žemiausiu ekstremistų grupuotės nuopuoliu. Kas gi toji „Boko Haram“ grupuotė, savo žiaurumu prilygstanti „Islamo valstybei“ ir gal ją net lenkianti?

 
 
  Kuba ir jos geopolitinė reikšmė

Viktoras Denisenko
2015 01 28

Viena didžiausių naujienų praėjusių metų pabaigoje tapo JAV ir Kubos pasiektas sprendimas atkurti diplomatinius santykius, kurie tarp šių dviejų valstybių buvo nutraukti prieš 53-ejus metus. Šį įvykį galima interpretuoti tiek dvišalių santykių tarp Vašingtono ir Laisvės salos, kaip kartais vadinama Kuba, kontekste, tiek ir pasitelkus platesnį – geopolitinį – interpretacijos rėmą. Vis akivaizdžiau bręstant naujam šaltajam karui Laisvės sala vėl įgyja strateginę reikšmę, tačiau atrodo, jog šiuo atveju JAV nori užkirsti kelią net teorinėms naujosios Karibų krizės galimybėms.

 
 
  Rusijos santykiai su Baltarusija ir Kazachstanu krizės Ukrainoje kontekste (13)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 01 26

Nuo pat krizės Ukrainoje pradžios Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pradėjo elgtis visai ne kaip artimiausias Rusijos sąjungininkas. Tuomet galima buvo pagalvoti, kad tai tik kažkoks Maskvos triukas siekiant turėti tarpininką dialoge su Kijevu ar paprasčiausios maištingu charakteriu pasižyminčio Batkos išdaigos.

 
 
  Baltarusija taikdarės vaidmenyje – kuo jai tai naudinga? (6)

Diana Garmašaitė
2015 01 23

Praėjusiais metais Šv. Kalėdos stebuklo neatnešė – per Kūčias Minske susitikusios kontaktinės grupės derybos buvo bevaisės, jeigu neskaitytume susitarimo dėl apsikeitimo belaisviais. Rusijos, Ukrainos, prorusiškų separatistų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) deleguoti atstovai dėl ugnies rytų Ukrainoje nutraukimo nesusitarė, maža to, ir taip nuolat atidėliojamų derybų tolimesnė data vėl pakibo nežinioje.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (2)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras