SSRS kariuomenė po gėdingo pralaimėjimo, prisidėjusio prie SSRS subyrėjimo, 1989-aisiais paliko Afganistaną. Dešimt metų trukęs karas baigėsi, bet tai nereiškia, kad Rusija šioje šalyje neturi jokių interesų.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos darbo vizitui į Lietuvą mūsų šalies žiniasklaida skyrė ypatingą dėmesį. Atrodytų, į Lietuvą atvyksta pats Popiežius. Suprantama, asmenybė marginalinė, tačiau neeilinė, viešnagė istorinė, o kaimyninių valstybių santykiai, švelniai tariant, politine prasme nėra kaimyniški. Tačiau šis vizitas, ko gero, reiškia pasikeitusį Vakarų ir pirmiausia Europos Sąjungos požiūrį į „paskutinį diktatorių Europoje“ ir jau 15 metų trunkantį A. Lukašenkos režimą.

Irako, dirbtinai po Pirmojo pasaulinio karo britų ir prancūzų sukurtos ir 1932 m. tapusios nepriklausima valstybe, laukia ilgas ir sunkus kelias stabilumo link. Galbūt net dar ilgesnis, nei mano dauguma politikų ar politikos apžvalgininkų.

Liepos 28-ąją iš Lamanšo sąsiaurio dingusio medieną gabenusio, Suomijos kompanijai priklausančio, Maltoje registruoto ir rusų įgulos valdomo sausakrūvio laivo „Arctic Sea“ epopėja, prasidėjusi laivo užgrobimu Baltijos jūroje liepos 24 d., kaip ir spėjo Vakarų spauda, apaugo pačiais nemaloniausiais Maskvai įtarimais.

Šiuo Rusijos propagandiniu puolimu siekiama ne kitaip interpretuoti istoriją, o priversti tarptautinę bendriją pripažinti Lenkiją esant Maskvos vasale ir įrodyti pasauliui, kad Varšuvos vyriausybė, nuolankiai pripažindama šį faktą, sutinka su naujuoju Lenkijos statusu.

Moldovą, rugpjūčio 27-ąją atšventusią 18-ąsias nepriklausomybės paskelbimo metines, krečia politinės krizės drugys. Keista ta šventė: po balandžio 5 d. įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Komunistų partija, įsiliepsnojo opozicijos įžiebtos masinės riaušės, ir iki šiol 101 deputatas niekaip neišrinko šalies prezidento.

Kalbant apie JAV ir Rusijos dvišalius santykius dažnai bandoma skirstyti jų eigą į laikotarpius pagal tai, kokie prezidentai užėmė šių šalių aukščiausius postus. Billo Clintono ir Boriso Jelcino laikotarpis pasižymėjo teigiamais JAV ir Rusijos santykių poslinkiais pasibaigus šaltajam karui. Nors didžiausių ginčų ir nesutarimų objektas buvo Balkanai ir Kosovas, vis dėlto abiejų šalių prezidentų vizija, kokią vietą pasaulyje turėtų užimti Rusija, buvo panaši.

Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio

Pareiškimas

apie rugsėjo pirmąją kaip laisvės ir tiesos dieną

Prieš 16 metų rugsėjo pirmoji tapo mums pirmąja tikra laisvės diena, nes paskutiniai užsilikę Rusijos kariniai daliniai apie vidurnaktį kirto Lietuvos sieną, galų gale grįždami namo. Taip kariuomenė, kuri įžengė į mūsų šalį 1940– aisiais kaip okupacinė ir net susitepė krauju tuomet pasienio užkardoje prie Varėnos, išvyko bemaž draugiškai. Tai tapo galima, kadangi Rusija 1992-1993 metais, vadovaujama Boriso Jelcino, plėtojo draugiškus santykius su Lietuva ir kitais kaimynais. Atrodė, kad Antrasis pasaulinis karas galų gale baigėsi.

Uzbekistanas siekia tapti Centrinės Azijos regiono lyderiu. Tokia jo politinė vizija pasireiškia nuo tada, kai iš buvusios sovietinės respublikos jis tapo nepriklausoma valstybe. Regioninės lyderystės siekis grindžiamas keliais veiksniais. Pirma, Uzbekistanas užima strategiškai svarbią geografinę padėtį: jis yra pačiame Centrinės Azijos viduryje.

Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio 

Pareiškimas 

Dėl Rusijos politinės ofenzyvos artėjant Antrojo pasaulinio karo pradžios 70- tosioms metinėms

Savaitė tarp Vokietijos – SSRS nepuolimo pakto (Molotovo – Ribbentropo pakto) ir Antrojo pasaulinio karo pradžios 70- tųjų metinių yra ir bus nužymėta desperatiškų Rusijos diplomatijos ofenzyvų. Tai filmai, publikacijos, įvairūs protestai.

Rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje Čečėnijos Respublikai Ičkerijai sukanka kelios labai reikšmingos datos. Prieš 18 metų, 1991-ųjų rugsėjo 6 dieną, Grozne minios čečėnų išvaikė Čečėnijos–Ingušijos Aukščiausiąją tarybą, o jos pirmininkas Doku Zavgajevas paspruko į Rusiją.

Po vadinamosios oranžinės revoliucijos 2004 m. pabaigoje, kai valdžią Ukrainoje į savo rankas perėmė vakarietiškų pažiūrų prezidentas Viktoras Juščenka, Rusijos ir Ukrainos santykiai tapo itin keblūs. Pačia bendriausia prasme juos galima apibūdinti kaip statišką procesą, papildomą cikliškai pasikartojančių tiek Rusijos, tiek Ukrainos griežtos retorikos proveržių viena kitos įgyvendinamos politikos klausimais.

Prieš 70 metų, 1939 m. rugpjūčio 23 d., Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo ir SSRS užsienio reikalų komisaro Viačeslavo Molotovo pasirašyta nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio Europos padalijimo protokolai reiškė dviejų agresorių sandėrį, lėmusį Antrąjį pasaulinį karą, neutralių Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nepriklausomybės praradimą penkiasdešimčiai metų.

Rugpjūčio 20-ąją, praėjus aštuoneriems metams po Talibano režimo nuvertimo, Afganistane vyks antrieji demokratiniai šalies prezidento rinkimai. Tai neeilinis įvykis ne tik pačiam Afganistanui, bet ir visam pasauliui. Kad rinkimai praeitų kuo sklandžiau, šalyje suburta daugiau kaip 100 tūkstančių karių, siųstų daugiausia Vakarų valstybių. Tačiau kalbų ir perspėjimų dėl tokios pat prezidento rinkimų baigties, kokia birželį buvo Irane, pasigirsta vis dažniau.

Liepos 29–ąją Moldovoje vyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, Komunistų partija prarado daugumą parlamente, bet opozicijai daugumos užsitikrinti nepavyko. Derybos dėl koalicijos parodys, ar rinkimus tikrai laimėjo opozicija.

Gegužės 13 d. į Vilnių su darbo vizitu atvyko Ukrainos vicepremjeras Konstantynas Gryščenka, pranešė jo spaudos tarnyba.

Kalbant apie Afriką, vis dažniau užsimenama apie ekonominius klausimus. Ji įvardijama kaip didžiulių galimybių regionas, bet kai kurie ekspertai nusiteikę skeptiškai, ypač kalbėdami apie ekonomikos pakilimo trukmę.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.