Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Krymo totoriai: miglota ateitis (40)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 03 27

Šiemet gegužės mėnesį Krymo totoriai minės 70-ąsias trėmimų iš Krymo į Sibirą ir Centrinę Aziją metines. Per 200 tūkstančių totorių buvo ištremti, o sugrįžti į gimtąsias vietas jiems buvo leista tik prasidėjus M. Gorbačiovo perestroikai. Todėl nenuostabu, kad dauguma jų neslepia antirusiškų nuotaikų ir bando priešintis Rusijos veiksmams Kryme.

 
 
  Geopolitinė realybė po Krymo aneksijos (14)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 03 26

Tinklalapio geopolitika.lt redakcija su giliu liūdesiu praneša, kad tai – paskutinis ilgametės mūsų bendradarbės, netikėtai mirusios Aušros Radzevičiūtės-Kornelijos Bradaitės parengtas straipsnis.

Su tinklalapiu geopolitika.lt Aušra bendradarbiavo nuo pat jo įkūrimo 2005 metais. Jos straipsniai visada pasižymėdavo aiškiu tarptautinės situacijos supratimu, giliu analitiniu mąstymu ir įdomiomis įžvalgomis, jautriu į geopolitines kolizijas patekusių tautų ir žmonių problemų suvokimu.

Šviesus velionės atminimas ilgam liks tinklalapio bendradarbių atmintyje.

 
 
  Kiek Rusijai kainuos Krymas? (11)

Viktoras Denisenko
2014 03 24

Praėjus vos kelioms dienoms po vadinamojo „referendumo“ Kryme Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė pusiasalio prijungimo prie Rusijos Federacijos dokumentus. Įgyvendinti šį siekį Maskvai jau negalėjo sutrukdyti net labai neigiama tarptautinės bendruomenės reakcija. Tačiau, be karinių ir geopolitinių niuansų, šis Rusijos sprendimas turi ir ne mažiau reikšmingą finansinį aspektą, kurį verta panagrinėti plačiau.

 
 
  Keistas susitarimas (15)

Brigita Kupstaitytė
2014 03 21

Sausio viduryje Rusija ir Iranas paskelbė apie vykstančias derybas ir planuojamą susitarimą eksportuoti Irano naftą mainais į rusiškas prekes. Toks susitarimas būtų itin reikšmingas Irano ekonominei ir politinei situacijai. Irano ekonomika, nuo 2011 metų įvedus sankcijas, yra paveikta naftos eksporto sumažėjimo ir nesibaigiančių derybų dėl šalies branduolinės programos ateities. Nors šio susitarimo baigtis dar neaiški, vien jo galimybės teikiamas efektas yra neabejotinas. Kyla klausimas: kam Rusijai, turinčiai tiek naftos atsargų, reikalinga Irano nafta ir kokie politiniai aspektai gali slypėti po šiuo komerciniu pasiūlymu?

 
 
  Kaip Rusija grąžina pasaulį į karo laukimo būseną (77)

Lilija Ševcova
2014 03 19

Po Krymo „referendumo“ prasidėjo naujo laiko skaičiavimas. Ir Rusijai, ir aplinkiniam pasauliui. Tik patikslinkime, kad svarbiausia čia visai ne tai, jog Maskva bando susigrąžinti Krymą. Kremliuje nieko nejaudina „rusakalbių gyventojų“ teisės – nei Kryme, nei pietrytinėje Ukrainos dalyje. Prestižo problema Maskvai taip pat – antraeilis klausimas. Tai kurgi esmė? O reikalas tas, kad Kremliuje, matyt, suvokė, jog išsisėmė vienvaldystės galimybės. Išgyvenusi Maidaną Ukraina Kremliui kartu tapo ir perspėjančiu veiksniu, rodančiu, kur link viskas krypsta, ir dingstimi pabandyti sustabdyti tai, kas neišvengiama. Ir štai mes turime Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

 
 
  Australijos imigracijos politika: distopija bėgantiems nuo konfliktų (5)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 03 19

Viena prie kitos sugrūstos palapinės, deramos medicininės pagalbos sulaukti neįmanoma, vaikai į mokyklas neina, suaugusieji neturi darbo, palikti salų negalima: šitokiomis Jungtinių Tautų ir „Amnesty International“ stipriai sukritikuotomis sąlygomis Nauru ir Papua-Naujajai Gvinėjai priklausiančioje Manus saloje gyvena apie kelis tūkstančius pabėgėlių, svajojusių gyvenimą tęsti Australijoje. Šios šalies imigracijos politikos dalis – perkelti nuo konfliktų ar persekiojimo pabėgusius imigrantus į mažas atokias saleles, jau daugiau kaip porą metų sulaukia tarptautinių organizacijų kritikos. Kokia ta politika, dėl ko kritikuojama ir ar sugriežtinti įstatymai sustabdys žmonių srautus?

 
 
  Kita (neblizganti) Estijos pusė (5)

Tomas Matulevičius
2014 03 17

Estijai, kaip šaliai, netrūksta Lietuvos ir užsienio apžvalgininkų liaupsių dėl sparčios ekonominės plėtros, anksčiausiai iš Baltijos valstybių įsivesto euro, tokių sėkmingų informacinių technologijų projektų kaip „Skype“, „Kazza“, „Joost“ ar dėl to, kad šalyje galima balsuoti elektroniniu būdu. Taip pat Estija savo Baltijos kaimynėms gali būti pavyzdžiu dėl mažo valstybės įsiskolinimo, gynybai skiriamų 2 proc. BVP lėšų, galų gale – nemokamo viešojo transporto savo sostinėje.

 
 
  Turi revoliucija pradžią – neturi revoliucija pabaigos! (II) (94)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 03 14

Tuo metu, kai rašomas šis straipsnis, Ukraina dar egzistuoja kaip vieninga valstybė, nors de facto jau susiduria su rimtais teritorinio vientisumo iššūkiais. Revoliucija įvyko. Ar tai buvo tautos revoliucija? Vargu. Antraip Sevastopolyje ir Charkove žmonės džiaugtųsi Maidano pergale ir smerktų Janukovyčių lygiai taip pat kaip ir Lvove. Tiesa, pasprukusį prezidentą Sevastopolio ar Charkovo gyventojai smerkia, bet labiau ne kaip „šeiminio“ režimo lyderį, o kaip tiesiogine to žodžio prasme skystą vadovą, kuris išdavė visus, pradedant savo partija ir baigiant „Berkut“. Trumpai sakant, Viktoras Janukovyčius – visai ne Vladimiras Putinas.

 
 
  Putinas ir Šoigu – netiesos sakymo magistrai (47)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 03 13

Jeigu ilgą laiką kartosi melą, ar jis virs tiesa? Tokį eksperimentą, atrodo, pastaruoju metu bando atlikti Rusijos vadovai. Kovo pradžioje vykusioje spaudos konferencijoje prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad Kryme vaikštinėjantys žmonės karinėmis uniformomis be skiriamųjų ženklų neturi nieko bendro su Rusija – neva kol kas nėra pagrindo įvesti kariuomenės, bet jeigu toks poreikis atsiras, ji, žinoma, bus įvesta. Neilgai trukus tą patį pakartojo Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu: „Kryme Rusijos karių nėra absoliučiai.“ Taip pat jis sakė „neturįs supratimo“, iš kur Krymo „savigynos būriai“ gavo šiuolaikinių Rusijos gamybos šarvuočių „Tigr“ ir „Rys“ („Lūšis“).

 
 
  Rusijos argumentai Kryme – Vakarų politikos pasekmė (85)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 03 12

Vakaruose Rusijos veiksmams Kryme kritikos netrūksta. Tačiau ji būtų konservatyvesnė ir mažiau emocinga, jei geriau suprastume pagrindinius Rusijos argumentus. Šiame straipsnyje ir apžvelgsiu du svarbiausius – tautos apsisprendimo teisę ir intervenciją humanitariniais pagrindais ir, remdamasi jų atsiradimo istorija, nurodysiu silpnąsias ir stipriąsias Rusijos argumentacijos puses.

 
 
  Krymo „nežinomieji“ pradeda ir laimi? (7)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 03 11

Jeigu kas nors dar mano, kad Ukraina nekariauja, tai smarkiai klysta. Tiksliau – ji yra puolama, bet pati aktyvių atsakomųjų veiksmų kol kas nesiima. Vakarai visa tai vadina nepasidavimu provokacijoms ir sveikina Kijevo neveiksnumą. Tačiau iš tiesų tai turėtų būti nepriimtina – viskas gali baigtis tuo, kad rusų tankai stovės prie Ukrainos sostinės, o Briuselis ir Vašingtonas toliau ragins ukrainiečius būti kantrius.

 
 
  Krymas kaip tarptautinės politikos indikatorius (12)

Viktoras Denisenko
2014 03 10

Įvykiai Kryme privertė suklusti visą tarptautinę bendruomenę, tačiau kyla labai svarbus klausimas: ar po šių įvykių bus padarytos deramos išvados? Vadinamojo Vakarų pasaulio reakcija verčia rimtai tuo abejoti. Krymo krizė dramatiškai primena 2008 metų įvykius Gruzijoje. Po to konflikto irgi atrodė, kad idealistinis požiūris į Rusiją turėtų netekti prasmės, tačiau vangi ir labai atsargi Vakarų reakcija leido Maskvai pajusti ne tik galią, bet ir nebaudžiamumą.

 
 
  Naujai Ukrainos valdžiai nepatariu derėtis su Lukašenka (29)

2014 03 09

Į tinklalapio ZN.UA klausimus atsako buvęs Baltarusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas, buvęs kandidatas į prezidentus ir pilietinės kampanijos „Europinė Baltarusija“ vadovas Andrejus Sanikovas.

Jūsų požiūriu, kaip Maskvos veiksmai Krymo atžvilgiu derinasi su Budapešto memorandumu? Kaip į tai turi reaguoti jį pasirašiusios šalys, garantavusios Ukrainos saugumą?

 
 
  Olimpiada Sočyje: ar sportas nugalėjo politiką?

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 03 07

Štai ir pasibaigė nevienareikšmės Žiemos olimpinės žaidynės Sočyje. Nuo pat pradžių aplink jas buvo daugiau politikos nei sporto – dominavo terorizmo grėsmės, seksualinių mažumų teisių pažeidimo ir neribotos korupcijos Rusijoje temos. Vėliau prisidėjo atskirų valstybių lyderių sprendimas nevykti į olimpiados atidarymą...

 
 
  Tiksinti Krymo bomba (90)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 03 06

Įtampai Kryme pasiekus beveik kritinę ribą, buvęs Rusijos prezidento patarėjas Andrejus Ilarionovas savo tinklalapyje parašė: pagrindinė ir vienintelė pastarojo meto Vladimiro Putino provokacijų užduotis – išprovokuoti plataus masto pilietinį karą Ukrainoje. „Daugelis šių provokacijų tyčia ir demonstratyviai įžeidinėja Ukrainos valstybę, Ukrainos nacionalinius simbolius, ukrainiečių nacionalinę savimonę – tikintis, kad bus neišvengiama reakcija“, – pabrėžia buvęs patarėjas. Bet ukrainiečiai demonstruoja olimpinę kantrybę.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (1)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras