Naujoji JAV Valstybės departamento vadovė Hillary Clinton žada taisyti santykius su Maskva - pradėti juos formuoti iš naujo. Pirmasis susitikimas su Rusijos Užsienio reikalų ministerijos vadovu Sergejumi Lavrovu parodė, kad nesutarimų yra daugiau nei bendrų interesų.

Kovo pradžioje Šiaurės Airiją sukrėtė du kruvini išpuoliai, per kuriuos žuvo du britų kariai, policininkas, dar keturi žmonės buvo sunkiai sužeisti. Tokio pobūdžio nusikaltimų šioje provincijoje nebuvo beveik 12 metų, tad spaudoje pagrįstai keliamas klausimas, ar tai nauja airiško terorizmo banga, ar paskutinis karingų grupuočių, atskilusių nuo Airijos respublikonų armijos (IRA), pasispardymas.

Indijai – po Kinijos didžiausiai pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybei – šiuo metu skiriamas ypatingas dėmesys. Nesunku suprasti, kodėl JAV ir Rusija savo geopolitinių interesų smaigalį sutelkė į Indostaną.

Vasario 25-ąją pirmą kartą kreipiantis į Amerikos kongresą Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai teko labai skrupulingai, kruopščiai apgalvoti retoriką. Tiesa, dar rinkimų kampanijos metu visi pripažino, kad dėl retorikos ponas B. Obama turi mažiausiai rūpesčių. Bet įtikinamai kalbėti yra viena, o mėginti išjudinti įstrigusią didžiausią pasaulio ekonomiką – vis dėlto visai kita.

B. Obama, kuris prezidento poste pakeitė G. W. Bushą, buvo išties labai laukiamas. Kai daugelis kalbėjo, jog po pastarojo prezidentavimo JAV vadovu galėtų būti bet kas (suprask, blogiau nebus), kažkodėl ta pati dauguma pamiršo, kad dar neseniai dabar visų nemėgstamiausias G. W. Bushas buvo pats populiariausias.

Rugpjūčio 20-ąją Afganistane turėtų įvykti antrieji šalies istorijoje demokratiniai prezidento rinkimai. Tiesa, demokratijos požymių juose kol kas nėra daug. Visų pirma dėl to, kad rinkimai pagal Afganistano konstituciją turėjo įvykti jau balandžio mėnesį, tačiau Nepriklausoma rinkimų komisija juos atidėjo. Svarbiausios priežastys – vis didėjantis nesaugumas šalyje, prastos sezono oro sąlygos ir dėl lėšų stygiaus iki galo nebaigti pasiruošimo rinkimams darbai.

2008 m. gruodį inicijuotas Rusijos ir NATO santykių gaivinimo procesas ėmė įgauti pagreitį jau pačioje 2009 m. pradžioje. Rusijos nuolatinio atstovo prie NATO Dmitrijaus Rogozino teigimu, „ledai pajudėjo“ šių metų sausio 26 dieną surengus neformalų Rusijos ir NATO Tarybos posėdį. Taip baigėsi sąlyginė Maskvos ir Aljanso santykių pertrauka, įsivyravusi po praėjusių metų rugpjūtį įvykusio Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto.

Dviejų geopolitinių milžinių – JAV ir Kinijos – valstybiniai ryšiai sunkiai sutalpinami į tradicinius diplomatinių santykių rėmus. To pavyzdys – oficialus JAV Valstybės departamento pareigūno ir valstybės sekretorės pavaduotojo Johno Negroponte‘o vizitas į Kiniją, kurio tikslas buvo paminėti 30-ąsias šių valstybių diplomatinių santykių metines. Renginių dienotvarkėje svarbią vietą užėmė... stalo teniso varžybų stebėjimas.

Jau dvi savaites Vakarų spauda daugiau dėmesio skiria Rytų ir Vidurio Europos šalių ūkių būklei. Reiškiami nuogąstavimai, kad šis regionas, Rusija ir Ukraina gali tapti nauju finansų krizės centru. Šių šalių ir jų bendrovių įsiskolinimai Vakarų bankams gali sužlugdyti Vakarų Europos bankų sistemą.

Iš trijų Baltijos valstybių Latvija pirmoji neatlaikė pasaulinės ekonomikos krizės. Praėjusį penktadienį prezidentas Valdis Zatleras priėmė ministrų kabineto vadovo Ivaro Guodmanio atsistatydinimo prašymą. Kartu pasitraukė ir visa Vyriausybė. Jau pirmadienį šalies vadovas pradėjo naujo premjero paieškas, tačiau tai nėra toks paprastas užsiėmimas. Agentūrai AP jis užsiminė, kad, siekiant atkurti politinę tvarką, gali prireikti pirmalaikių Saemos (parlamento) rinkimų.

Vasario 15 d. Venesuelos rinkėjai referendumu nusprendė pakeisti šalies Konstituciją ir leisti aukščiausiems valstybės pareigūnams būti renkamiems į pareigas neribotą kadencijų skaičių. Šis sprendimas reiškia, kad jau dešimt metų Venesuelą valdantis prezidentas Hugo Chavezas 2012 m. pabaigoje galės kelti savo kandidatūrą ir trečiai kadencijai, o galbūt – tapti naujuoju nemirtingu Komandante, kurį iš posto išvers tik senatvė.

2008 metų rugsėjo 28 diena tapo reikšminga Ekvadorui. Prezidentas Rafaelis Correa šventė pergalę, nes gavo piliečių pritarimą keisti valstybės konstituciją (net 64 proc. piliečių pasisakė už naują konstituciją). Džiaugėsi ir kitos kairiosiomis idėjomis besiremiančios šalys, ypač Venesuela ir Bolivija.

Prieš kurį laiką Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas, viešėdamas Maskvoje, pažadėjo Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kad JAV karinė oro bazė Manaso oro uoste greitai bus uždaryta (amerikiečiai turės išvykti iš jos per šešis mėnesius). Šito Maskva (kartu su Pekinu) siekė jau seniai ir ne kartą ragino Ameriką pasitraukti iš Centrinės Azijos (CA). Lemiamu veiksniu Kirgizijos atveju greičiausiai tapo dosni Rusijos finansinė parama šiai šaliai.

Tą vasario 17-ąją, kai parlamentui paskelbus nepriklausomybę Kosovas tapo septintąja valstybe, atsiradusia subyrėjus buvusiai Jugoslavijai, buvo sekmadienis. Kosovas skelbė nepriklausomybę jau antrąjį kartą. 1991 m. Kosovo vienašališką aktą pripažino tik Albanija. Ne trečias, o antras kartas, kaip sakoma, nemelavo: buvusios Serbijos provincijos nepriklausomybę pripažino apie penkias dešimtis pasaulio valstybių, iš jų 22 (iš 27) yra Europos Sąjungos narės.

Įprasta, kad konfrontacijos, dramatiški susidūrimai ir politiniai įvykiai ilgainiui pereina į procedūrinę fazę, taigi ir šįkart okupacijos faktas ima įgyti vis daugiau politinių manevrų bei propagandinių ėjimų rutinos požymių. Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) sausio 28-ąją priėmus jau antrą rezoliuciją dėl rugpjūtį įvykusio karinio Rusijos ir Gruzijos konflikto, kiekviena suinteresuota pusė, suprantama, ją interpretavo savaip.

Gegužės 13 d. į Vilnių su darbo vizitu atvyko Ukrainos vicepremjeras Konstantynas Gryščenka, pranešė jo spaudos tarnyba.

Kalbant apie Afriką, vis dažniau užsimenama apie ekonominius klausimus. Ji įvardijama kaip didžiulių galimybių regionas, bet kai kurie ekspertai nusiteikę skeptiškai, ypač kalbėdami apie ekonomikos pakilimo trukmę.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.