Nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusija deklaruoja ginanti savo tėvynainių interesus buvusiose sovietinėse respublikose. Per visus šiuos metus daugiausia kritikos dėl „rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų“ sulaukė Baltijos šalys, ypač Latvija ir Estija, kur egzistuoja „nepiliečių“ problema. Būtinybė apginti savo piliečius tapo svarbiausiu Rusijos pasiteisinimu, bandant paaiškinti pasauliui šių metų rugpjūčio mėnesio karinę agresiją prieš Gruziją.

Kol pasaulis svarsto, ar gyvas Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-ilas, šalis švenčia savo šešiasdešimtmetį. Jei ji ir turi kuo džiaugtis švęsdama šią sukaktį, tai nebent tik tuo, kad valstybė vis dar egzistuoja. Šalis paneigė daugelio skeptikų ir užsienio apžvalgininkų prognozes apie tai, kad ji žlugs, vos tik sukurta.

Rugsėjo pradžioje kiek netikėtai pasklido žinia, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, nepasižymėjęs palankiais Vakarams pareiškimais, susiruošė oficialaus vizito į Lenkijos sostinę Varšuvą, kur turėjo gvildenti jau seniai didžiule įtampa apsuptą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) priešraketinės gynybos skydo (PRGS) dislokavimo Rytų Europoje klausimą.

Kolumbijos ginkluotosios revoliucinės pajėgos (isp. Fuerzas armadas revolucionarias de Colombia, FARC) yra seniausia aktyvi karinė marksistinės pakraipos grupuotė Lotynų Amerikoje. Be to, ji yra viena turtingiausių pasaulyje. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje FARC sugebėjo paversti Kolumbiją beveik nevaldoma valstybe, o šį pavasarį sukėlė Kolumbijos, Ekvadoro ir Venesuelos diplomatinių santykių krizę.

Rusijos elgesys Gruzijoje kelia nerimą kaimynams, ypač Ukrainai, kurios politika ne mažiau provakarietiška nei Gruzijos. Ukraina siekia tapti Europos Sąjungos nare. Aukščiausioji Ukrainos vadovybė taip pat deklaruoja siekį tapti NATO nare, tačiau šiuo klausimu tarp prezidentą palaikančių jėgų ir opozicijos vyksta nelengvos diskusijos.

Nuo šių metų rugpjūčio didelis visuomenės dėmesys sutelktas į nedidelę Pietų Kaukazo šalį – Gruziją, karo žlugdomą ir niokojamą viso pasaulio akivaizdoje. Pagrindinė karo priežastis – separatistinės teritorijos – Abchazija ir Pietų Osetija, kurios su Rusijos Federacijos pagalba siekia įtvirtinti savo kaip nepriklausomų šalių statusą. Išprovokuota Gruzijos valdžia nusprendė pulti Pietų Osetiją, o atsakydama į ataką ir motyvuodama tuo, kad gina savo piliečius, į konfliktą įsitraukė Rusijos Federacija.

Sevastopolio – beveik 400 tūkstančių gyventojų turinčio Ukrainos miesto ir didžiulio Rusijai išnuomoto uosto – ateitis dabar aptarinėjama daug aštriau negu kada nors anksčiau. Rusijos agresija prieš Gruziją, separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijų pripažinimas vėl išryškino viso Krymo, Sevastopolio, o kartu ir Juodosios jūros laivyno priklausomybės problemą.

Užvakar per vakarienę turėjau ilgą pokalbį su viena šviesiausių galvų Europoje – Otto von Habsburgu. Remdamasis plačiu faktų žinojimu, jis pasakė, kad Europos vyriausybės yra nepaprastai korumpuotos. Kadangi puikiai žinome, jog Rusija tikrai naudoja prieš Vakarus savo naują slaptą ginklą – globalinį papirkinėjimą, – šiandien Taryba galėjo labiau apšviesti tą tamsų Europos politikos kampą.

Liepos pabaigoje po septynerių metų konsultacijų žlugus Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) deryboms, Norvegijos užsienio reikalų ministras Jonas Gahras Støre norvegų laikraščiui „Aftenposten“ pareiškė, kad tai signalizuoja apie naują pasaulio tvarką. Ministro teigimu, dar prieš kelerius metus Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) išspręsdavo visus ginčus. Kai jos sutardavo dėl sprendimo, taip dažnai ir būdavo.

Viena didelė narė nori pareikšti apie visas konvencijas, chartijas ir įsipareigojimus štai ką: et, man juos primetė, kai buvau silpna. Dabar aš stipri ir atmetu visą tą jūsų nelemtą kolonializmą. Mano tikrasis principas yra kumščio teisė.

Jungtinės Valstijos rugsėjo pirmą dieną perdavė Anbaro provincijos kontrolę Irako vyriausybei. Vos prieš metus šią provinciją kontroliavo antiamerikietiškas pasipriešinimas – pradedant nacionalistinėmis ir Saddamui prijaučiančiomis grupuotėmis ir baigiant „Al Qaeda“. Provincija taip pat buvo religinės nesantaikos centras. Galima sakyti, kad Anbaras vienu metu buvo gera visų Iraką krėtusių problemų iliustracija.

Rusijos aneksijų politika turi būti tiksliai įvardinta kaip istorinė sistema pradedant bent nuo Molotovo-Ribbentropo pakto. Tai ištiko paeiliui Baltijos valstybes Europoje, Tuvos Respubliką Azijoje, Karaliaučiaus kraštą, kuris buvo pavestas SSRS laikinai administruoti, bet netrukus vienašališkai aneksuotas, o dabar Abchaziją ir Pietų Osetiją. Šis atvejis, tai reconquista, atsikariavimas, o toliau eis Krymas.

Aišku, kad gruzinų ir osetinų susipriešinimas kilo ne vakar ir ne prieš kelerius metus – jo šaknų tenka ieškoti žiloje istorijoje. Taip paprastai būna: tautų ir valstybių šiandienos nesantaikai „pagrindus padeda“ senovės valdovai, ano meto pasaulio viešpačiai, o naujųjų amžių diktatoriai tai įprasmina sau naudingais karais, teroru, genocidu ir pasaulio perdalijimu.

Šių metų birželį žymus rokeris, airių grupės U2 lyderis Bono interviu japonų leidiniui „Asahi Shimbun“ pareiškė, kad susipriešinusias ir nuolatos tarpusavyje kovojančias Afrikos tautas išgelbėtų susijungimas į Jungtines Afrikos Valstijas.

Rusijos-Gruzijos karas sugriovė ir anuliavo susitarimą dėl bendro taikos palaikymo, panašiai kaip Hitlerio puolimas prieš sovietus anuliavo Vokietijos ir SSRS draugystės ir bendradarbiavimo sutartį. Neįsivaizduojama, kad kas nors sakytų ją tebegaliojant.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Briuselyje priėmęs Lietuvos Vyriausybės atstovus, žadėjo padėti Lietuvai, kuri siekia 2015 metais įsivesti eurą.

Balandžio 23 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pasirašė Lietuvos ir JAV bendrą kovos su neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviomis medžiagomis planą. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).