Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusijos ir NATO santykių atšilimo dar teks palaukti

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2009 03 04

2008 m. gruodį inicijuotas Rusijos ir NATO santykių gaivinimo procesas ėmė įgauti pagreitį jau pačioje 2009 m. pradžioje. Rusijos nuolatinio atstovo prie NATO Dmitrijaus Rogozino teigimu, „ledai pajudėjo“ šių metų sausio 26 dieną surengus neformalų Rusijos ir NATO Tarybos posėdį. Taip baigėsi sąlyginė Maskvos ir Aljanso santykių pertrauka, įsivyravusi po praėjusių metų rugpjūtį įvykusio Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto.

 
 
  JAV ir Kinijos santykių tendencijos

Aurimas Dunauskas
2009 03 03

Dviejų geopolitinių milžinių – JAV ir Kinijos – valstybiniai ryšiai sunkiai sutalpinami į tradicinius diplomatinių santykių rėmus. To pavyzdys – oficialus JAV Valstybės departamento pareigūno ir valstybės sekretorės pavaduotojo Johno Negroponte‘o vizitas į Kiniją, kurio tikslas buvo paminėti 30-ąsias šių valstybių diplomatinių santykių metines. Renginių dienotvarkėje svarbią vietą užėmė... stalo teniso varžybų stebėjimas.

 
 
  Naujas finansų krizės centras

Kęstutis Girnius
2009 02 28

Jau dvi savaites Vakarų spauda daugiau dėmesio skiria Rytų ir Vidurio Europos šalių ūkių būklei. Reiškiami nuogąstavimai, kad šis regionas, Rusija ir Ukraina gali tapti nauju finansų krizės centru. Šių šalių ir jų bendrovių įsiskolinimai Vakarų bankams gali sužlugdyti Vakarų Europos bankų sistemą.

 
 
  Kas išgydys Latviją nuo krizių? (4)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 02 26

Iš trijų Baltijos valstybių Latvija pirmoji neatlaikė pasaulinės ekonomikos krizės. Praėjusį penktadienį prezidentas Valdis Zatleras priėmė ministrų kabineto vadovo Ivaro Guodmanio atsistatydinimo prašymą. Kartu pasitraukė ir visa Vyriausybė. Jau pirmadienį šalies vadovas pradėjo naujo premjero paieškas, tačiau tai nėra toks paprastas užsiėmimas. Agentūrai AP jis užsiminė, kad, siekiant atkurti politinę tvarką, gali prireikti pirmalaikių Saemos (parlamento) rinkimų.

 
 
  Hugo Chavezas: „Bolivariškam socializmui“ sukurti man reikia dar bent 10 metų

Aušra Radzevičiūtė
2009 02 25

Vasario 15 d. Venesuelos rinkėjai referendumu nusprendė pakeisti šalies Konstituciją ir leisti aukščiausiems valstybės pareigūnams būti renkamiems į pareigas neribotą kadencijų skaičių. Šis sprendimas reiškia, kad jau dešimt metų Venesuelą valdantis prezidentas Hugo Chavezas 2012 m. pabaigoje galės kelti savo kandidatūrą ir trečiai kadencijai, o galbūt – tapti naujuoju nemirtingu Komandante, kurį iš posto išvers tik senatvė.

 
 
  Lotynų Amerika – dar vienas žingsnis kairėn (7)

Danguolė Bardauskaitė
2009 02 22

2008 metų rugsėjo 28 diena tapo reikšminga Ekvadorui. Prezidentas Rafaelis Correa šventė pergalę, nes gavo piliečių pritarimą keisti valstybės konstituciją (net 64 proc. piliečių pasisakė už naują konstituciją). Džiaugėsi ir kitos kairiosiomis idėjomis besiremiančios šalys, ypač Venesuela ir Bolivija.

 
 
  Centrinės Azijos reikšmė Vakarų operacijai Afganistane

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2009 02 21

Prieš kurį laiką Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas, viešėdamas Maskvoje, pažadėjo Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kad JAV karinė oro bazė Manaso oro uoste greitai bus uždaryta (amerikiečiai turės išvykti iš jos per šešis mėnesius). Šito Maskva (kartu su Pekinu) siekė jau seniai ir ne kartą ragino Ameriką pasitraukti iš Centrinės Azijos (CA). Lemiamu veiksniu Kirgizijos atveju greičiausiai tapo dosni Rusijos finansinė parama šiai šaliai.

 
 
  Kosovo metinės: netikėta ramybė regione (2)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 02 19

Tą vasario 17-ąją, kai parlamentui paskelbus nepriklausomybę Kosovas tapo septintąja valstybe, atsiradusia subyrėjus buvusiai Jugoslavijai, buvo sekmadienis. Kosovas skelbė nepriklausomybę jau antrąjį kartą. 1991 m. Kosovo vienašališką aktą pripažino tik Albanija. Ne trečias, o antras kartas, kaip sakoma, nemelavo: buvusios Serbijos provincijos nepriklausomybę pripažino apie penkias dešimtis pasaulio valstybių, iš jų 22 (iš 27) yra Europos Sąjungos narės.

 
 
  Kas pasikeitė Pietų Osetijoje ir Abchazijoje po rugpjūčio? (2)

Arūnas Spraunius
2009 02 17

Įprasta, kad konfrontacijos, dramatiški susidūrimai ir politiniai įvykiai ilgainiui pereina į procedūrinę fazę, taigi ir šįkart okupacijos faktas ima įgyti vis daugiau politinių manevrų bei propagandinių ėjimų rutinos požymių. Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) sausio 28-ąją priėmus jau antrą rezoliuciją dėl rugpjūtį įvykusio karinio Rusijos ir Gruzijos konflikto, kiekviena suinteresuota pusė, suprantama, ją interpretavo savaip.

 
 
  Rusija ir Gruzija – ilgam sunaikinti tiltai (6)

Viktoras Denisenko
2009 02 15

Tilto vaizdinys dažnai vartojamas dviejų skirtingų subjektų santykiams apibūdinti. Tiltas gali būti ir nutiestas, ir sugriautas. Kai tiltas sugriaunamas, tarp subjektų lieka praraja, kurią įveikti labai sunku. Sugriuvusį tiltą, kuris per tarpeklį jungė dvi valstybes, atstatyti galima gana lengvai. Tačiau kaip tarp dviejų šalių atstatyti „santykių tiltą“, dažniausiai tiksliai nežino niekas.

 
 
  Kas vyksta po nacionalinės valiutos žlugimo Islandijoje (4)

Vaidotas Šernius
2009 02 13

Jau beveik pusmetis, kai pasaulis prakalbo apie finansų ir ekonomikos krizę. Iš pradžių manyta, kad, nors ir patyrus recesiją, krizę pavyks ištverti visoms pasaulio šalims. Tačiau pirminės prognozės nepasitvirtino. Pirmoji pasaulinės finansų krizės auka – Islandija. Ši nuostabios gamtos šalis bankrutavo. 2008-ųjų spalio 9 dieną Islandijos premjeras Geiras Haarde kreipėsi į tautą, pripažino valstybės bankroto faktą ir išreiškė viltį, kad susitelkę Islandijos žmonės įveiks šalį užklupusius sunkumus.

 
 
  Šių dienų Miunchenas: sandoriai ar sandėriai? (6)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 02 12

Apžvalgininkai įvairiai vertina praėjusį savaitgalį Miunchene vykusią saugumo konferenciją ir joje pareikštas idėjas. Joje tvyrojusi optimistinė dvasia, pasklidusi iš JAV ir Rusijos pareigūnų lūpų, netelpa nei į dar vieno Miuncheno sandėrio (ar sąmokslo – pagal 1938 m. rugsėjo 28 d. Miuncheno slaptąjį susitarimą, kai hitlerinei Vokietijai buvo atiduotas Sudetų kraštas), nei į politinio (ar geopolitinio) sandorio rėmus.

 
 
  Protestai ir streikai Europoje – nusivylimo pasekmė

Aušra Radzevičiūtė
2009 02 11

Turbūt niekas jau nebesistebi, kai Graikijos ar Prancūzijos miestų gatvėse dega automobiliai ir dūžta parduotuvių vitrinų stiklai – protestuojantys ir streikuojantys pietiečiai tapo įprastu reiškiniu. Tačiau kai mūšio lauku pavirsta kantrių ir tyleniais vadinamų islandų sostinė, tai verčia susimąstyti.

 
 
  Obamos era: kiek tikėtinos Amerikos politikos permainos Artimuosiuose Rytuose?

Giedrė Šabasevičiūtė
2009 02 10

Artimieji Rytai buvo vienas iš tų pasaulio regionų, kurie Baracko Obamos pergalę sutiko džiaugsmingai, išreikšdami viltį, kad naujasis JAV prezidentas demokratas pakeis Amerikos užsienio politikos liniją regione. Tačiau šiandien entuziazmas pamažu blėsta, to priežastis yra B. Obamos tylėjimas per neseniai vykusį Izraelio puolimą Gazos ruože. Arabų šalyse viešoji nuomonė pasidalino tarp vilties ir skepticizmo, tarp tikėjimo ir nepasitikėjimo.

 
 
  Arabų šalys – tikra ir tariama vienybė (10)

Jonas Motiejūnas
2009 02 09

Dažnai arabų šalys suvokiamos kaip nedalijamas vienetas. Didele dalimi tai buvo tiesa, kai arabus valdė Osmanų imperija, bet visiškai neatitinka XXI amžiaus realybės.

Šiuo metu, jau seniai Osmanų imperijai subyrėjus ir Europai paradus kolonijas, arabų pasaulis susideda iš 25 valstybių, kuriose gyvena 325 milijonai žmonių.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (2)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras