Naujienos, kad Kinija pasivijo Japoniją, kaip antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką, nebuvo staigmena.

Maskva neketina kalbėtis su Gruzijos prezidentu M. Saakašviliu.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pranešėja politikos klausimais Sinika Hurskainen  rugpjūčio 23 d.  Baltarusijos Nacionalinio susirinkimo Atstovų Tarybos pirmininko pavaduotojui Viktorui Guminskiui  pasakė, kad į Baltarusijos Respubliką atvyko norėdama „surinkti daugiau informacijos, per susitikimus aptarti, kas vyksta valstybėje“.

Net vizito išvakarėse Rygos mero Nilo Ušakovo spaudos sekretorė Ana Kononova prisipažino, kad Jurijaus Lužkovo viešnagės programa dar nesuderinta.

Praeitą savaitę Rusijos ir Armėnijos prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Seržas Sarkisianas pasirašė protokolą, pratęsiantį 1995 m. dvišalę gynybos sutartį. Jame yra keli svarbūs niuansai.

2003 m. gegužės 1 d. tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas V. Bušas paskelbė apie karinių operacijų Irake pabaigą.

Aleksandras Lukašenka laikomas paskutiniu Europos diktatoriumi, tačiau jo, kaip Baltarusijos prezidento, dienos gali būti suskaičiuotos.

Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sugrįžo prie taktikos pulti opoziciją, kurią taikė ir prezidentas Leonidas Kučma.

Keli šimtai už demokratiją pasisakančių aktyvistų susirinko Maskvos aikštėje protestuoti prieš vyriausybės vykdomus susirinkimų laisvės apribojimus.

Čekijos spauda paskelbė, kad trys Čekijos generolai: prezidento karinės tarnybos vadas, šalies NATO atstovas Europoje ir štabo viršininko pavaduotojas, atsistatydino po to, kai Rusijos šnipas užmezgė kontaktą su jų įstaigomis, nes tai tapo didžiausia šalies karinio saugumo spraga.

Apie ketinimą iš Rusijos pirkti zenitinę raketų sistemą S-400 agentūrai „Belta“ pranešė Karinių oro pajėgų vyriausiasis vadas ir priešlėktuvinės gynybos (PLG) vadas generolas majoras Igoris Azarionokas.

Lietuva pareiškė, kad statys dujotiekį „Amber“, kuris sujungs Baltijos valstybes su ES dujų transportavimo sistema, aplenkdama Rusiją, praneša „Kommersant“.

Ar Rusija gali pabėgti nuo išteklių ir resursų kurso, kurį formuoja didelės naftos kainos, ar ji bus įveikta to, ką mes vadiname „1970–1980 metų scenarijumi“?

Kaip praneša naujienų agentūra „REGNUM Novosti“, Kaliningrado laikraščio „Baltijos sargas“ (oficialus Baltijos laivyno leidinys) žurnalistai atskleidė kelias karinių jūros pratybų „Baltops“, įvykusių Baltijos jūroje 2010 m. birželio mėnesį, detales.

Europos Sąjunga (ES) kalba apie paleidimą dirbti bendrą diplomatinę tarnybą.

Naujienos, kad Kinija pasivijo Japoniją, kaip antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką, nebuvo staigmena.

Maskva neketina kalbėtis su Gruzijos prezidentu M. Saakašviliu.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pranešėja politikos klausimais Sinika Hurskainen  rugpjūčio 23 d.  Baltarusijos Nacionalinio susirinkimo Atstovų Tarybos pirmininko pavaduotojui Viktorui Guminskiui  pasakė, kad į Baltarusijos Respubliką atvyko norėdama „surinkti daugiau informacijos, per susitikimus aptarti, kas vyksta valstybėje“.

Net vizito išvakarėse Rygos mero Nilo Ušakovo spaudos sekretorė Ana Kononova prisipažino, kad Jurijaus Lužkovo viešnagės programa dar nesuderinta.

Praeitą savaitę Rusijos ir Armėnijos prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Seržas Sarkisianas pasirašė protokolą, pratęsiantį 1995 m. dvišalę gynybos sutartį. Jame yra keli svarbūs niuansai.

2003 m. gegužės 1 d. tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas V. Bušas paskelbė apie karinių operacijų Irake pabaigą.

Aleksandras Lukašenka laikomas paskutiniu Europos diktatoriumi, tačiau jo, kaip Baltarusijos prezidento, dienos gali būti suskaičiuotos.