Spalio 24 d. Rygoje įvyko visuomeninės organizacijos LATO inicijuota konferencija „Tarpatlantinė dienotvarkė. Baltijos perspektyva 2010“.

Lenkija ir Vidurio Europa nuo komunizmo žlugimo 1989 metais pažengė į priekį.

Spalio 9 d. Ukrainos užsienio reikalų ministru paskirtas Piotras Porošenka iš NVS valstybių pirmiausia apsilankė Baltarusijoje, pranešė БЕЛТА.

2009 metai yra  tarsi Europos Sąjungos (ES) vaidmens pasaulyje riboženklis.

Ar Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas bando išlįsti iš Vladimiro Putino, savo ilgalaikio politinio auklėtojo ir buvusio vadovo, šešėlio?

Praėjo metai nuo to laiko, kai žlugus pagrindiniams bankams Islandija pateko į finansinę bedugnę.

Rusijos karinės pratybos, vykstančios netoli Latvijos sienos, šalyje sukėlė nerimą.

Politinis jautrumas, supantis antrąjį airių referendumą, rodo, kad kelias į Lisabonos sutartį nėra toks aiškus, kaip Europos Sąjungos (ES) lyderiai norėtų.

Rusija nekurs daugiafunkcinių priešlėktuvinės gynybos (PLG) kompleksų, rugsėjo 26 d. radijui «Эхо Москвы» pranešė Rusijos karinių oro pajėgų vado pavaduotojas generolas leitenantas Sergejus Razygrajevas.

Didžiausi Angelos Merkel oponentai per rinkimų kampaniją buvo ekonominė krizė ir jos pačios partija.

Europos intelektualai teigia, kad Europos Sąjunga privalo parengti strategiją, kaip Gruzijai atgauti prorusiškus separatistinius regionus.

Jungtinių Valstijų vyriausybės padalinys prognozuoja, kad Amerikos dominavimas iki 2025-ųjų bus labai susilpnintas ir viena iš svarbiausių sričių, Amerikos pranašumo priežastis, būtent karinė galia, taps mažiau reikšminga vis labiau konkuruojančiame ateities pasaulyje.

Buvusi britų ministrė pirmininkė Margaret Thatcher smarkiai priešinosi Vokietijos susivienijimui.

Rusija bando aptvarstyti žaizdą Lenkijoje. Sunku įsivaizduoti moderniąją Vokietiją, besiderančią su Lenkija dėl karo meto archyvų atidarymo, netgi turint omenyje, kas pradėjo karą. Su Rusija yra kitaip.

Lapkričio mėnesį sukaks 20 metų nuo Berlyno sienos griūties, tačiau dar negalima teigti, kad Šaltasis karas Europoje baigėsi, iš tiesų jis niekada nesibaigė.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Briuselyje priėmęs Lietuvos Vyriausybės atstovus, žadėjo padėti Lietuvai, kuri siekia 2015 metais įsivesti eurą.

Balandžio 23 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pasirašė Lietuvos ir JAV bendrą kovos su neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviomis medžiagomis planą. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).