Alkani ir kupini nežinomybės, persekiojami Gorio ir kitų okupuotų Gruzijos miestų gyventojai nerimastingai laukė pirmadienio, kai rusų pajėgos turėjo pradėti žadėtąjį pasitraukimą po trumpo, bet smarkaus karo.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pažadėjo pirmadienį pradėti išvesti savo karius iš Gruzijos, bet okupuoto Gorio miesto gatvėse toliau tęsiasi įsiveržimai.

Demonstratyviai nutylėdamas įvykius Šiaurės Osetijoje, Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad norėtų pagerinti santykius su JAV.

Kremliaus atstovas spaudai patvirtino, kad Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šiandien davė instrukcijas Gynybos ministerijai po penkių kovos dienų sustabdyti karines operacijas Gruzijoje kaip tik prieš Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy planuotas taikos derybas Maskvoje.

Neįprastame ardomosios veiklos spektaklyje atletai ir demonstrantai Pekine naudojo nuogumą, dėvėjo turbanus ir netgi buvo parinkti tam tikri vėliavnešiai, kad surinktų politinių taškų prieš olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją penktadienį.

Ispanijos „El Pais“ svarsto, kodėl Kaukaze įsižiebė dar vienas karinis konfliktas.

Remiantis ypač slaptu pranešimu dėl ateities saugumo, Europa turėtų apsvarstyti galimybę atskleisti Jungtinėms Valstijoms didelį kiekį informacijos, susijusios su jos piliečiais, tam, kad būtų įmanoma įkurti euroatlantinę bendradarbiavimo zoną kovai su terorizmu.

Gruzija pareiškė, kad jos kariuomenė penktadienio naktį pradėjo „konstitucijos atstatymo Pietų Osetijoje“ operaciją.

Gruzijos vyriausybės atstovai ir nepripažintos Pietų Osetijos Respublikos vadovai sutiko pradėti tiesiogines derybas.

KSSO generalinis sekretorius Nikolajus Bordiuža pareiškė, kad prie vakarinių Sutarties šalių sienų bus kuriama nauja karinė struktūra, tapsianti atsaku JAV PRG sistemos elementų įrengimui Lenkijoje ir Čekijoje.

Lietuvos politikai gali liautis boikotuoti rusų ir vokiečių Baltijos jūra tiesiamą dujotiekį.

Liepos 24 dienos George'o W. Busho kalba vėl tryško optimizmu: „Nepaisant dabartinių ideologinės kovos su smurtiniu ekstremizmu iššūkių, laisvos tautos nugalėjo ir mes vėl nugalėsim.“

Kai Europos lyderiai kalba, kad gerbs airių „ne“ Lisabonos sutarčiai, jie turi galvoje, kad sieks įtikinti airius pakeisti nuomonę.

Liepos 22 dieną buvo atnaujinti Rusijos ir Venesuelos santykiai.

Jeigu Amerika, užuot kaltinusi kitus, pasimokytų iš savo klaidų, taptų stipresnė.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Briuselyje priėmęs Lietuvos Vyriausybės atstovus, žadėjo padėti Lietuvai, kuri siekia 2015 metais įsivesti eurą.