Skaitytojui siūlomas straipsnių rinkinys „BENDRADARBIAVIMO EURAZIJOJE PROJEKTAI IR PERSPEKTYVOS“ yra parengtas remiantis Tarptautinės konferencijos „Bendradarbiavimo Eurazijoje projektai ir perspektyvos“, kurią 2009 m. vasario mėnesį Vilniuje surengė Geopolitinių studijų centras ir Maskvos Carnegie centras, medžiaga.

Tarptautinis tyrimas „Humanitariniai Rusijos užsienio politikos aspektai Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse“ yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, atliktas lyginamosios analizės metodu, tiriantis Rusijos užsienio politikos humanitarinių aspektų įtaką buvusios Sovietų Sąjungos šalyse.

Projektu buvo siekiama padidinti politikos kūrėjų ir NVS bei Baltijos valstybių sąmoningumą bei būtinybę geriau koordinuoti šalių politiką ir veiksmus dėl Rusijos politikos užsienyje gyvenančių savo tautiečių atžvilgiu.

Studijos pagrindinės išvados buvo pateiktos penkiuose tyrimo skyriuose: praktinė Rusijos patirtis žmogaus teisių srityje, Rusijos politika užsienyje gyvenančių savo tautiečių atžvilgiu, konsuliniai aspektai, partnerystė kultūros ir mokslo sektoriuose bei Rusijos žiniasklaidos priemonės minėtose šalyse.

Šia knyga siekiama suprasti atsiskleidusią Europos Sąjungos prigimtį po Berlyno sienos griūties ir Europos konstitucijos nesėkmės. Daugiausia dėmesio knygoje skiriama paskutinei plėtros bangai, kuri iš esmės pakeitė ES. Nors yra daug paralelių tarp Europos integracijos ir valstybės kūrimo procesų, Sąjunga nėra Vestfalijos supervalstybė. Nauja iškilimo politika panašėja į naujųjų viduramžių imperiją su policentrine vyriausybių sistema, daugeliu persidengiančių jurisdikcijų, nuostabia kultūra ir nevienalyte ekonomika, neaiškiomis ribomis ir padalintu suverenitetu. Knyga bando atspėti šios imperijos kilmę, formą ir reikšmę.

Aleksejus Malašenka knygoje pristato savo įsivaizdavimą apie islamo vietą musulmonų pasaulyje, tikslus, kuriuos išsikėlė islamistai patys sau, ir islamistų projekto istorinę perspektyvą.

„Branduolinis ginklas ir jo neplatinimas“ („Nuclear Deterrence and Non-Proliferation“) yra pirma angliška knyga iš keturių brošiūrų serijos apie masinio naikinimo ginklų neplatinimą. Serija buvo parašyta rusiškai „Carnegie“ centro Maskvoje ekspertų ir kitų Rusijos specialistų bei per 2005 metus išleista „Carnegie“  centro Maskvoje. Angliška versija pritaikyta skaitytojams, skaitantiems angliškai, ir atnaujinta siekiant parodyti pokyčius, įvykusius per metus nuo publikacijos originalo kalba.

Monografijoje tiriamos Baltijos valstybių geopolitinių kodų formavimosi istorinės aplinkybės, nagrinėjama geopolitinės padėties ir geopolitinio statuso kaita XIX a. pabaigoje – XX a., taip pat bandoma aiškintis dabartines galimybes veikti tarptautinę aplinką ir dalyvauti regioninėje politikoje.

Leidinys "Geopolitikos akiračiai" buvo išleistas 2004 metais akademinio jaunimo organizacijos "Geopolis". Leidinio pobūdis atspindi ir pačios organizacijos "Geopolis" tikslus: analizuoti geopolitinius reiškinius, valstybės galios sklaidą erdvėje ir šią analizę perteikti visuomenei.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Briuselyje priėmęs Lietuvos Vyriausybės atstovus, žadėjo padėti Lietuvai, kuri siekia 2015 metais įsivesti eurą.

Balandžio 23 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pasirašė Lietuvos ir JAV bendrą kovos su neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviomis medžiagomis planą. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).